„SADM pozicija homoseksualų atžvilgiu nebuvo ir nėra pasikeitusi, - socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Jono Dagio žodžius DELFI perdavė ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vadovas Gediminas Stanišauskas. – Šalies Konstitucija visiems Lietuvos piliečiams užtikrina teisę laisvai reikšti savo požiūrį, bet nevaržant kitų žmonių teisių ir laisvių. O atsakant į M. A. Povilionienės kaltinimus, siūlyčiau profesorei nepainioti žmogaus teisių ir laisvių su savo priešiškumu šeimos institutui, kuris Konstitucijoje įvardijamas kaip viena pamatinių vertybių.“
Rygoje eitynės atšaukiamos
Beje, Rygos valdžia atšaukė leidimą šeštadienį suplanuotoms „Baltic Pride“ eitynėms, kuriose ketino dalyvauti M. A. Pavilionienė ir kiti Lietuvos atstovai. Europos Parlamento gėjų ir lesbiečių teisių intergrupės vadovas Michaelas Cashmanas pareiškė apgailestaujantis dėl tokio sprendimo.
„Aš pasibaisėjau, kad jūsų šalyje, kur jau penkerius metus yra Europos Sąjungos (ES) narė ir turi būti demokratiška valstybė, žmogaus teisės visai negerbiamos ir neginamos“, - teigiama aukščiausiems Latvijos pareigūnams nusiųstame laiške.
M. Cashmano žodžiais, leidimo panaikinimas yra akivaizdus homofobijos parodymas ir Europos vertybių bei žmogaus teisių negerbimas.
Eksparlamentarė žada pažerti kritikos Lietuvai
„Lietuvoje, konservatoriams atėjus į valdžią, homofobai ėmė aršiai reikštis pamindami pagrindines žmogaus teises, pagarbą žmogui, priimtą Lygių galimybių įstatymą, Žurnalistų etikos kodeksą. Lytinės mažumos Lietuvoje niekinamos ir įžeidinėjamos sovietizmo ir nacizmo saugumo dvasia“, - kalbėjo eksparlamentarė.
Anot jos, SADM, kuri turėtų garantuoti žmogaus teisių ir laisvių, lygių galimybių įgyvendinimą, tapo homofobijos skleidėja, o tai vyksta minint narystės ES penkmetį.
„Lygios galimybės gali greitai ištirpti, o mūsų niekas neskirs nuo tokių šalių, kaip Baltarusija, Rusija, kitos rytinės šalys“, - antrino Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko.
M. A. Pavilionienė su LGL ir Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) atstovais vyksta į Rygoje ketvirtadienį prasidedantį ir iki sekmadienio vyksiantį pirmą bendrą Baltijos šalių renginį už žmogaus teises „Baltic Pride“. Jie žada miesto gatvėmis nešti 30 m ilgio vaivorykštės spalvų vėliavą, kurios Lietuvoje iki šiol nebuvo leista išskleisti.
Šiuo renginiu siekiama atkreipti dėmesį į lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) padėtį regione, skatinti įvairios lytinės orientacijos asmenis suvokti jų įvairovę ir vienybę. Programoje numatyta politinė diskusija apie toleranciją, nediskriminavimo principus ES, seminarai, kultūriniai renginiai ir eitynės už lygias teises.
„Lietuvos valdžios atstovai nedalyvaus „Baltic Pride“ renginiuose, suteikdami man teisę kaip laisvai pilietei politinėse diskusijose vertinti homofobijos reiškinius mūsų valstybėje“, - sakė M. A. Pavilionienė.
Eksparlamentarė teigė kalbėsianti apie homofobišką Lietuvos spaudą, mokslinius tyrimus, rodančius, kad Lietuva yra homofobiškiausia šalis Europoje, „dirbtinai sukeltą isteriją dėl projekto „Gender loops“, nors jis nebuvo įgyvendinamas.
Politikė taip pat žada pabrėžti, kad mūsų šalyje neigiamas lytinis švietimas, grįstas moksliniais tyrimais, o ne religinėmis dogmomis, kad „pedofilija kaip nusikaltimas ir homoseksualumas kaip lytiškumo atmaina dirbtinai tapatinami, siekiant sukelti masių baimes dėl Lietuvos tradicinių šeimų išnykimo ir visuomenės saugumo nykimo grėsmės“.
Be to, anot M. A. Pavilionienės, homofobiją mėginama įteisinti Seime svarstomame Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatyme. „LGBT bendruomenės gyvenimas masių visuomenėje yra nematomas ir nežinomas. Todėl homofobams lengva kurstyti neapykantą“, - kalbėjo ji.
Planuojamas piketas prie Lietuvos ambasados Švedijoje
V. Simonko spėjo, kad Rygos valdžia gali bandyti atimti leidimą organizuoti eitynes. Po spaudos konferencijos iš Latvijos atskriejo žinia, kad eitynės jau uždraustos. Tą pačią dieną viena iš organizatorių – Latvijos gėjų ir lesbiečių organizacija „Mozaika“ kreipėsi į teismą, prašydama sugrąžinti leidimą.
Anot TJA pirmininko Vytauto Valentinavičiaus, „Baltic Pride“ yra šventimas – teisių ir laisvių, kurias valstybės suteikė homoseksualiems žmonėms. Bet jis spėjo, kad Rygoje vyksiantis renginys bus ne šventė, o priminimas, kad šiandien Baltijos šalys atsidūrė įsipareigojimų ir deklaratyvių normų kryžkelėje.
Vilniaus ir Kauno valdžia yra ne kartą atsisakiusi apskritai duoti leidimus organizuoti homoseksualų renginius. „Pernai rugpjūtį dviejų didžiųjų Lietuvos miestų merai dar kartą parodė nesuvokiantys ir negerbiantys Europos Sąjungos antidiskriminacinių principų bei teisės aktų. Nežiūrint į tai, mes jau planuojame kitas „Baltic Pride“ eitynes 2010 m. rengti Vilniuje“, - sakė V. Simonko.
Jis pranešė, kad Gėjų ir lesbiečių teisių intergrupė paragino Seimą stabdyti „antidemokratinių teisės aktų priėmimą, kurie slopintų LGBT asmenų žodžio laisvę“ – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo projektą, kuriuo norima užkirsti kelią informacijai apie homoseksualumą ir biseksualumą.
„Man kelia nerimą, kad Lietuva, jau 5 metus būdama ES narė, gali siūlyti tokius įstatymų pakeitimus, - sakė intergrupės vadovas M. Cashmanas. – Šis pasiūlymas ne tik pamina europines piliečių lygybės vertybes, bet kartu pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. Lietuvos Vyriausybė turėtų dirbti mažinant diskriminaciją, o ne ją skatinti.“
Beje, švedų studentai sekmadienį Stokholme prie Lietuvos ambasados rengia piketą, kuriame žada raginti stabdyti „institucinę homofobiją“ mūsų šalyje.
