Sąžiningos prekybos organizacija „Fair Trade“ siekia užtikrinti, kad į Vakarus prekes siunčiantiems ūkininkams ir gamintojams už darbą būtų atlyginama rinkos kainomis. Lietuvoje yra daugiausia „Fairtrade“ ženklu pažymėtų prekių Baltijos šalyse ir šis skaičius vis auga – 2020 m. jų buvo 796, o 2021 m. – 871.
Gamtosauga – tik sočiu pilvu
Iš besivystančių šalių į Vakarus keliaujančios prekės – egzotiniai vaisiai, kava, kakava, cukrus, medvilnė ir kitos – neretai auginamos tinkamai neatlyginant ūkininkams už darbą. Pavyzdžiui, pasaulinė bananų eksporto vertė siekia 7 milijardus dolerių per metus, daugiau nei 450 milijonų žmonių visame pasaulyje bananų auginimas yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Visi tie žmonės yra nustumti į skurdą, jiems mokant vos 1,5 JAV dolerio atlyginimą per dieną.
„Nesąžininga prekyba pelną ir nuostolius paskirsto netolygiai: galutinis produkto pardavėjas susišluoja didžiulį pelną, o kitoje tiekimo grandinės pusėje esantys darbuotojai gauna itin mažą atlyginimą. Gyvendami iš žemės ūkio, jie labiausiai nukenčia nuo klimato kaitos padarinių, nors patys prie jos prisideda mažiausiai. Jei ūkininkas uždirba tiek mažai, kad negali išmaitinti savo šeimos, sau leisti medicininių paslaugų ar išsilavinimo, jis niekada neturės galimybės galvoti apie aplinkai draugiškesnį ūkininkavimą, klimato kaitą, mąstyti apie darbuotojų teises ir būdus, kaip padidinti pasėlius be kenksmingų cheminių medžiagų ar GMO“, – sakė Jana Jesmin, organizacijos „Fair Trade“ koordinatorė Baltijos šalims.
Užtikrindami sąžiningą atlygį už produkciją, prisidedame ne tik prie socialinės gerovės, bet ir prie ekologijos ir taršos mažinimo. „Fair Trade“ sertifikuoja prekes, kurių sudėtyje yra ūkininkų iš trečiųjų šalių auginamų kultūrų, ir garantuoja sąžiningą užmokestį už produkciją, nustatydama minimalią kainą, kurią gamintojai turi mokėti už konkrečią prekę. Gamintojai taip pat gauna 1 JAV dolerį „Fair Trade“ premijos už kiekvieną prekių dėžutę, kurią jie gali panaudoti investuodami į verslą ar bendruomenės projektus.
„Sąžiningos prekybos nustatytos kainos ir kitos sutarties sąlygos produktų augintojams suteikia stabilumo, jie yra geriau pasirengę prisitaikyti prie rinkos pokyčių ar žalą darančių oro sąlygų. „Fair Trade“ reikalauja, kad plantacijos darbuotojams būtų mokama ne mažiau nei 70 procentų toje šalyje realiam pragyvenimui reikalingo atlyginimo, net jei šalies minimalus atlyginimas yra mažesnis“, – apie naudą gamintojams pasakojo J. Jesmin.
„Fair Trade“ programoje dalyvaujantys augintojai turi laikytis nustatytų griežtų standartų, apimančių žmogaus ir darbuotojų teises, lyčių lygybę, nenaudoti vaikų ir priverstinio darbo, atsižvelgti į žalą aplinkai. Papildomos organizacijos kuriamos iniciatyvos prisideda prie besivystabčių šalių bendruomenių augimo, pavyzdžiui, įkurtos – „Fair Trade kavos mokykla“ (angl. „Fairtrade Coffee School“) ir „Moterų lyderystės mokykla“ ( angl. „The Women`s School of Leadership“). Vietiniai produktų augintojai ir gamintojai įtraukiami ir į sprendimų priėmimą.
Sertifikatą turi ir Lietuvos įmonės
„Fair Trade“ sertifikuotų skirtingų prekių šiandien pasaulyje yra daugiau nei 35 tūkstančiai. Organizacija pasirūpina, kad produktų įsigijimo ir gaminimo procesai būtų skaidrūs – periodiškai yra atliekami įvairūs auditai, taip pat patikrinimai internetu. Vis dėlto „Fair Trade“ kontrolė neapima logistikos ir galutinės produkto kainodaros, todėl skirtingiems sertifikuotiems produktams konkuruoti rinkoje sekasi ne vienodai.
„Kalbant apie „Fair Trade“ ženklu pažymėtą produkciją, susiduriame veikiau su sąmoningumo, o ne konkurencijos problema. Visų pirma, „Fairtrade“ ženklu pažymėti produktai nekonkuruoja su vietine produkcija, jie visada yra kilę iš Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių, o skirtingų gaminių kokybė gali skirtis. Tai taip pat reiškia, kad bet kokiam kainų diapazonui yra „Fair Trade“ sertifikuotų produktų variantų“, – sakė J. Jesmin.
Lietuvos gamintojai taip pat gali savo produkciją pažymėti „Fair Trade“ ženklu, jei užtikrina, kad gaminių sudėtyje naudojami tik sertifikuoti produktai. Verslams, norintiems naudoti „Fair Trade“ ženklinimą, reikia pasirašyti licencijos sutartį, pranešti apie savo produktus „Fair Trade“ sistemai, kad tiekimo grandinė išliktų skaidri. Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkoms atstovauja Suomijoje esantis „Fair Trade“ organizacijos padalinys.
„Iš tikrųjų Lietuvoje jau yra 4 sertifikuoti kakavos ir cukranendrių cukraus pardavėjai bei gamintojai, taip pat vienas ekologiškos medvilnės licencijos turėtojas. Norintiems gauti sertifikatą, atliekamas pirminis auditas, įvertinami dokumentai, nustatoma, ar laikomasi visų reikalavimų ir tik tada suteikiamas sertifikatas. Paraišką galima pateikti per „Focert“ sistemą“, – teigė J. Jesmin.
Lietuviai – smaližiai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo 871 „Fair Trade“ produktas, iš kurių 249 buvo dar ir ekologiški, taigi lietuviai vis labiau galvoja apie savo pirkinių poveikį aplinkai. Šie produktai į Lietuvą patenka įvairiais keliais – per importuotojus, prekybos centrus, smulkesnius pardavėjus.
„Atrodo, kad lietuviai yra smaližiai, nes tarp perkamiausių „Fair Trade“ ženklu pažymėtų prekių yra šokoladas, sausainiai ir konditerijos gaminiai, po to – karštieji gėrimai (kava, arbata ir kakava) bei desertai, pyragaičiai ir ledai. Mūsų auditas prižiūri, kad šių prekių kelias į Lietuvą būtų skaidrus ir sąžiningas, tačiau paprastai tiekėjai konkrečias logistikos grandines laiko komercijos paslaptimi, todėl mes negalime jų atskleisti“, – pasakojo J. Jesmin.
Aktyviai su „Fair Trade“ organizacija bendradarbiaujančio prekybos centro „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė taip pat pastebi, kad daugiausia parduotuvėse esančių sertifikuotų prekių yra būtent saldumynai: kava išsinešti puodeliuose, kelių rūšių pusryčių dribsniai bei saldumynai su „Fairtrade“ sertifikuota kakava – įvairūs šokoladai, saldainiai, javainių batonėliai, ledai.
„Turime įvairių produktų su „Fairtrade“ sertifikatu ir siekiame, kad visos mūsų nuolatinio asortimento privataus prekės ženklo šokolado plytelės ne vėliau kaip iki 2022 finansinių metų pabaigos būtų gaminamos būtent su sertifikuota kakava. Be to, turime mūsų privataus prekinio ženklo šokoladą „WAY TO GO“, kuriam naudojama kakava yra sertifikuota pagal „Fairtrade“ programą. Šiam šokoladui naudojama kakava yra visiškai atsekama iki konkrečios ją užauginusios bendruomenės. „Lidl“ šiam kooperatyvui skiria papildomą premiją“, – teigė R. Didjurgytė.
Žino visi prekybos tinklai
Lietuvoje veikiantys didieji prekybos tinklai „Rimi“, „Maxima“ ir „Iki“ taip pat žino apie „Fair Trade“ sertifikato kuriamą naudą ir savo asortimente turi šių prekių. Prekybos centras „Iki“ sertifikuotas prekes savo parduotuvėse laiko prioritetu.
„Fair trade“ principai mums yra svarbūs, nes atitinka „Iki“ siekius būti tvarios ekonominės plėtros dalimi. Įvedant privačios etiketės produktus į savo asortimentą, visada įtraukiame kaip kriterijų „Fair trade“ sertifikatą ir produktų atrankos metu sertifikuotos pagal „Fair trade“ reikalavimus prekės turi pirmenybę. Pavyzdžiui, „Fair trade“ ženklu yra pažymėti kai kurie „Bio village“ prekių ženklo gaminiai, taip pat kava, arbata, šokoladas, kakava, cukrus“, – sakė prekybos centro „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Prekybos tinklas „Rimi“ su visais tiekėjais pasirašo tvarumo priedus, kuriuose taip pat yra punktai ir apie socialinę atsakomybę, gamtosaugą, o rizikingose šalyse dirbantys tiekėjai turi pasirašyti ir papildomus tvarumo priedus, kurie užtikrintų sąžiningą atlygį.
„Prekiaujame ne tik „Fairtrade“, bet ir „UTZ“, „Rainforest Alliance“ ženklais pažymėtais produktais. Visi šie ženklai siekia sąžiningos prekybos tikslų. Savo asortimente turime 87 prekes su „Fairtrade“ ženklu – tai šokoladas, kava, kakava, riešutų kremas, arbata ar rudasis cukrus. Kilmės šalys nurodytos tos, kur produktas yra pagamintas ir supakuotas, tai ir tokios išsivysčiusios šalys kaip Švedija, Vokietija ar Italija. Tačiau rizikingos žaliavos, pavyzdžiui, kavos pupelės, auginamos regionuose, kur kyla įvairių socialinių bei ekologinių iššūkių“, – teigė Liudvikas Aleliūnas, „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas.
„Maxima“ parduotuvėse tvarumas taip pat yra svarbus prioritetas – 2019 m. UAB „Maxima“ grupė įstojo į JTO „Pasaulinį susitarimą“ dėl žmogaus teisių, darbo jėgos, aplinkosaugos ir antikorupcijos principų, tačiau konkrečiai „Fair Trade“ prekių savo asortimente neišskiria.
„Formuodami savo asortimentą, pirmiausia atsižvelgiame į kokybę ir kainą, nes mūsų tikslas – pirkėjams pasiūlyti gerą prekę už gerą kainą. Asortimente neišskiriame prekių, pažymėtų „Fair Trade“ ženklu, nors jų ir būna. Pavyzdžiui, esame ne kartą atsivežę „Fair trade“ bananų, mangų ar apelsinų. Esame lietuviškas prekybos tinklas ir Lietuvoje pagamintos prekės sudaro beveik 50 proc. visų parduodamų gaminių. Lokalumas yra vienas iš svarbių tvarumo atributų“, – sakė Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.
Galima draugauti su „Fair Trade“
Prie sąžiningos prekybos principų sklaidos prisideda ne tik prekybininkai ir importuotojai, tačiau ir organizacijos, kurios sąmoningai apsisprendžia naudoti būtent „Fair Trade“ sertifikuotas prekes ir prisijungia prie „Fair Trade draugų“ iniciatyvos. „Fair Trade draugai“ ženklelis suteikiamas įmonėms, organizacijoms, švietimo įstaigoms, kurios savo kasdienėje veikloje įsipareigoja rinktis produktus, Pasaulinės Sąžiningos Prekybos Organizacijos pripažįstamus pagamintus laikantis sąžiningos prekybos principų.
„Lietuvoje prie šios iniciatyvos yra prisjungę prekybos tinklai „Rimi Lietuva“, „Lidl Lietuva“, kavinės „Mano Guru“, „Agapė“, Kauno Jono ir Petro Vileišių progimnazija, Palaimintojo T. Matulionio gimnazija ir kitos organizacijos. Norint tapti „Fair trade draugų“ bendruomenės dalimi, iš esmės reikalingas organizacijos apsisprendimas savo veikloje naudoti sąžiningos prekybos produktus – cukrų, arbatą, kavą, vaisius ir kita“, – sakė Tomas Kurapkaitis, asociacijos „Litdea“, kuri Lietuvoje yra atsakinga už „Fair trade draugų“ ženklelio suteikimą, prezidentas.
Iniciatyva „Fair Trade“ draugai veikia Lietuvoje ir Latvijoje, ir siekia, kad piliečiai daugiau prisidėtų prie besivystančių šalių socialiai ir ekologiškai atsakingų gamintojų stiprinimo, pagelbėtų kovojant su skurdu ir neteisingumu.
