Buvo užpulti prie namų
T. Kirša išskiria dvi pagrindines problemas, su kuriomis Lietuvoje susiduria LGBT asmenys: tai teisiniai klausimai ir atskirtis – kolegų, draugų, artimųjų arba iš viso nepažįstamų žmonių išskyrimas.
Vyras neslepia, kad net ir gyvenant sostinėje, tenka slėpti jausmus, save cenzūruoti. Jis prisimena ir dieną, kai su savo vyru buvo užpulti visai šalia namų.
„Tai nutiko prieš porą metų. Mus užpuolė tuometinio gyvenamojo būsto laiptinėje. Byla yra nagrinėjama, dabar perduota į kitą instanciją. Nors pirmoje instancijoje laimėjome, dabar judame toliau. Ir vis tiek atsakovas nesutinka su jam pareikštais kaltinimais bei paskirta bausme. Nuo to laiko nebesame tokie atviri, bet vis tiek jaučiamės saugiai, susikūrėme tą saugumą“, – pasakoja pašnekovas.
Vis dėlto vyras pastebi, kad Vilnius tikrai yra bene tolerantiškiausias miestas visoje Lietuvoje, tik, anot jo, svarbu, kurioje miesto dalyje gyveni ir ką darai.
„Aš labai džiaugiuosi, kad per tiek metų pavyko sukurti savo socialinį burbulą. Aš noriu pasidžiaugti, kad savo burbule aš galiu dirbti tame darbe, kuriame žmonės žino nuo pat pirmos dienos, dėl to aš esu labai dėkingas savo kolektyvui. Labai džiaugiuosi, kad palaiko šeima, draugai, kad ir kur mes nueitume, visi žino. Ir svarbiausias dalykas yra tai, kad nereikia slėpti, kas mes tokie esame. Džiaugiuosi ir tuo, kad aš jo nevadinu partneriu, aš vadinu jį vyru. Bet kitiems žmonėms, kurie gyvena mažesniuose miesteliuose arba neturi to palaikymo, tikrai yra sunku“, – teigia T. Kirša.
„Nemeluokite sau, kas jūs esate“
Paklaustas, kaip susikurti tą saugų burbulą, saugią aplinką, pašnekovas atsako, kad pirmas ir pats svarbiausias dalykas yra neslėpti nuo savęs ir nemeluoti sau.
„Kai kuriems tai galbūt yra eksperimentavimas, nes nesiseka susirasti antros pusės, nepavyksta bendrauti – čia jau yra psichologiniai dalykai. Nemeluokite sau, kas jūs esate, galbūt jus traukia tos pačios lyties asmenys, o gal jūs esate biseksualūs ir jus traukia abi lytys. Tiesiog pabandyti, eksperimentuoti ir surasti, kas iš tikro esu aš pats“, – patarimu pasidalija T. Kirša.
Anot jo, kitas labai svarbus dalykas – surasti, kam tu gali pasipasakoti. „Labai daug kartų esame sulaukę tokių žinučių kaip: „Turiu artimų draugų, bet niekada jiems nesu pasakęs. Kaip aš džiaugiuosi už jus ir jums pavydžiu“. Iš karto yra mano pastebėjimas – jeigu jūs negalite savo artimiausiems draugams pasakyti, save slepiate ir ribojate, tai reiškia, kad jie nėra jūsų draugai. Tai yra esminiai dalykai“, – pabrėžia pašnekovas.
T. Kirša skatina žmones pasiteirauti, parodyti, kad tai yra draugiška aplinka. „Labai dažnai mes pasakome vieną ar kitą repliką, kuri yra užgauli, o žmonės yra tokios būtybės, kurios mėgsta viską analizuoti ir priima kiekvieną žodį (priklausomai nuo to – aut. past.), kaip tuo metu jaučiasi arba kokios problemos juos kamuoja. Dėl to draugystė neturi būti tiktai apie ėmimą, turi būti apie tarpusavio santykius ir palaikymą. Ir jeigu matote, kad jūsų draugas turi problemų, arba įtariate, kad jis visgi yra LGBTQ+ atstovas, nepulkite jo teisti ar pasisodinę ant sofos klausti: „pasakyk, kas tu esi“. Reikia sukurti aplinką, kartais tai pavyksta labai greitai, kartais tam reikia ir laiko“, – mintimis dalijasi T. Kirša.
Susiduria ir su teisiniais iššūkiais
Seime vakar buvo pristatytas naujas įstatymas, kuris reguliuotų partnerių santykius. Jame numatyta, kad civilinę santuoką partneriai turėtų registruoti pas notarą, o ne civilinės metrikacijos biure, taip pat kad parneriai negalėtų pasiimti vienas kito pavardės.
T. Kirša paklaustas, kaip vertino tokį siūlymą, pasakė, kad nuoširdžiai nusijuokė. „Tai yra kompromisas, bet jis yra labai pradinis. Tikiuosi, kad jei ir bus priimtas šis įstatymas, prie to mūsų seimo nariai neapsistos, nes visa santykių esmė prilyginama kažkokiai sąjungai“, – sako laidos pašnekovas.
Anot jo, iš vienos pusės, teisiniu aspektu tai yra gerai, iš kitos pusės, tai yra manipuliacija, nes tie patys politikai kartais kalba apie šeimos šventumą, bet patys yra ne kartą išsiskyrę, turi meilužes, arba iš viso nekalba apie santykius, kaip turėtų.
„Apsaugoti pačius partnerius dėl vienų ar kitų teisinių aspektų – aš tuo džiaugiuosi, bet tai nėra santuoka, (...). Mūsų santuoka yra įvykusi Portugalijoje, ji nėra kažkokia butaforinė, ji yra reali, įregistruota metrikacijos centre, registruota bazėje, galiojanti visoje Europos Sąjungos erdvėje, kur yra pripažįstamos vienalytės santuokos. Lietuvoje su savo vyru esame tiktai kambariokai, kai tuo pačiu metu Portugalijoje – sutuoktiniai“, – nusivylimo neslepia T. Kirša.
Jis pabrėžia, kad Portugalijoje poros santuoka yra pripažįstama taip, kaip Lietuvoje heteroseksualų. „Portugalijoje, jeigu kas nors atsitiktų, aš lygiai taip pat galiu nuvežti savo vyrą į ligoninę, jeigu mes įsivaikinsime, galėsime vienas kitą „uždengti“, kai reikia, – nuvesti vaiką į darželį ar pas gydytoją“, – teigia pašnekovas.
Tuo tarpu Lietuvoje, pasak jo, problema yra ta, kad net jeigu kažkas ir nutiktų jo vyrui, jis, norėdamas padėti, turėtų turėti įgaliojimą. T. Kirša sako kad situacija tikrai yra juokinga, tačiau jis džiaugiasi gydytojų ir aplinkinių supratingumu.
„Jie žino, kad aš esu susituokęs, kas yra mano vyras, tiesiog yra pasirašę kontaktiniuose duomenyse, kad papildomai galima skambinti ir tam žmogui, jeigu kas nors nutiktų. Bet kiek žmonių slepia savo santykius arba turi pasirašyti generalinio atstovavimo įgaliojimus ir suktis taip, kad jeigu kas nors nutiktų, neliktų ant ledo“, – sako jis.
Svarsto apie gyvenimą svetur
Su savo parneriu T. Kirša susituokė prieš kelerius metus Portugalijoje. Pora vis dar gyvena Lietuvoje, tačiau neslepia planų išvykti svetur.
Pašnekovas nors ir sako, kad sukūrė Lietuvoje savo socialinį burbulą, kuris jam patinka, yra kokybiškas, smagus, jis su savo vyru nori turėti pilnaverčius santykius, o ne būti tiktai draugais arba, kaip teisiškai sakoma, partneriais.
„Vis tiek turi santuoką ir nori ją vystyti. Nes kas gi yra santuoka? Santuoka yra santykių įprasminimas, (perkėlimas – aut. past.) į aukštesnį lygmenį. Tai tuo pačiu dvasinis, emocinis ir teisinis aspektai, kai tu nori susikurti bazę likusiam gyvenimui.
Išvykimas yra apgalvotas, jis nėra dramatiškas. Tai yra ir noras pakeliauti, ir tuo pačiu noras kurti aplinką ten, kur jautiesi gerai ir savęs visiškai nereikia riboti. Šiandien eidamas į šią laidą pagalvojau, kad mes turbūt išaugome Lietuvos bei tos aplinkos visus standartus ir tiesiog norime gyventi taip, kaip gyvena bet kuris kitas“, – mintimis dalijasi jis.
Vyras įsitikinęs, kad partnerystė, santuoka neturėtų būti apribota tik biologiniais klausimais, kurie dabar yra naudojami tarsi „koziris“. Pavyzdžiui, kad šeima yra šventa arba kuriama tik dėl reprodukcijos, nes, anot jo, negalime vadovautis tais pačiais argumentais, kurie buvo naudojami viduramžiais arba akmens amžiuje. Pasak pašnekovo, tuo metu tai buvo ta sąjunga, kuri buvo reikalinga, kad išgyventume. Šiandien tai jau yra poreikių klausimas.
„Ir kai tu išvyksti į kitą šalį, niekam nerūpi, ar tai būtų jaunesnis ar vyresnis žmogus, kad tu esi susituokęs. Gali pasakyti, kad tai yra mano vyras. Šiandien Lietuvoje į tave pasižiūri lyg tu būtum kažkoks kitoks“, – patirtį išsako T. Kirša.
Lūkesčiai kaip vakarų valstybėse gyvenančiųjų
Atsakydamas į klausimą, ar Lietuvoje kiek nors daugėja tolerancijos ir ar yra vilties, kad gyvenimas gerėja bei vienodėja visoms šeimoms ir poroms, pašnekovas atsako, kad ir taip, ir ne.
„Galbūt mūsų lūkesčiai yra tokie patys kaip ir Vakarų Europoje, nes mes kalbame apie tas pačias vertybes, bet kai šnekame apie įprastus kasdienius buitinius dalykus, dar esame ženkliai atsilikę“, – sako jis.
T. Kirša mano, kad tam, jog tolerancijos Lietuvoje būtų daugiau, reikėtų atsipalaiduoti, leisti žmonėms mėgautis gyvenimu ir neaprašyti taisyklėmis.
„Tai būtų pats paprasčiausias dalykas. Ir priimti tą įstatymą, nes kiek mes matėme kitose šalyse pavyzdžių, iš pradžių būna neigiama reakcija, nes visi galvoja, kad kažkas pasikeis jų asmeniniuose santykiuose. Bet praeina metai, kiti ir žmonės pamato, kad tai yra susiję tiktai su dviejų asmenų sukurtu ryšiu, jo įteisinimu ir daugiau nieko. Tad niekas nesiruošia atimti vaikų, niekas nesiruošia pakeisti žmonių“, – pabrėžia pašnekovas.
