Mokytojams ir mokiniams skirta programa „Vedliai“ sukurta kaip pagalba dar pradinėse klasėse susipažinti su technologijomis. Anot programos vadovės Lietuvoje Viltautės Žvirzdinaitės, tai mažiesiems geriau padėtų pažinti vadinamąją XXI amžiaus kalbą ir tai, kad technologijos nėra tolygu tik informatikai.
„Mes suteikiame visas žinias pradinių klasių mokytojams atrasti, kad technologijos yra būdas kurti. Įvaldžius technologijas galima vesti labai inovatyvias pamokas. Galima dėstyti ne tik informatiką, bet ir kitus dalykus, mokyti per technologinius įrankius. Mes kalbame apie labai jautrų amžių – pradines klases. Tai tas amžius, kai formuojasi vaikų nuostata „ką aš galiu padaryti ir ko negaliu“. Jei mes šalia skaitymo, rašymo pasitelksime šią XXI amžiaus naująją kalbą – informatiką, galėsime labai jautriame amžiuje vaikui suteikti galimybių pažinti technologijas“, – kalba V. Žvirzdinaitė.
Anot pašnekovės, būtent vykstant pradiniam ugdymui vaikai dar tik formuoja savo požiūrį, tad gavę pagrindus tokiame amžiuje juos vėliau gali puikiai pritaikyti, ir nėra jokio skirtumo, ar tai mergaitė, ar berniukas.
„Kai mes kalbame apie 1–4 klasių mergaites ir berniukus, girdime iš iš mokytojų, kad nėra skirtumo tarp vaikų – jie vienodai įsitraukia, vienodai gabūs pažinti technologijas. Mergaitės net kartais rodo didesnes pastangas – grįžusios namo dar patobulina savo projektą, sukuria ką nors papildomai. Tai suteikia dar didesnę naudą, nes plačiau pažįsta technologinius įrankius“, – sako pašnekovė.
Moterų darbas su technologijomis, anot V. Žvirzdinaitės, pavyzdžiu vaikams tampa jau mokyklose.
Pašnekovė atvirauja, kad sulaukianti puikių atsiliepimų iš pedagogių, kurios pačios noriai mokosi naujovių ir tampa pavyzdžiais vaikams.
„Kai mes parodome, kad jos gali programuoti, gali kurti 3D modelius, pažinti dirbtinį intelektą, pradinėse klasėse vaikai – tiek berniukai, tiek mergaitės – tiesiog atranda, kad mokytoja „kieta“. Turime tokį pavyzdį: mokytoja 30 metų mokė vaikus ir sakė, kad jau buvo save nurašiusi, bet dabar vaikai pirmą sykį per visą pedagoginę patirtį dėkoja, kad moko programuoti. Arba sako, kad reikėtų pamatyti, kas vyksta klasėse, – jie šoka iš laimės, nes, pavyzdžiui, 3D modeliu sukurta DNR ląstelė yra pilna, ją galima matyti“, – dalijasi V. Žvirzdinaitė, kokių emocijų gauna mokytojos.
Mechanikos inžinerijos specialybę pasirinkusi Šarūnė Karmonaitė dabar dirba „Schneider Electric“ įmonės rinkodaros projektų vadove Baltijos šalims. Kai jauna moteris mokėsi pradinėse klasėse, apie technologijų pritaikymą pamokose dar nebuvo net kalbų. Š. Karmonaitė neslepia, kad stereotipai, jog moterys ir technologijos – lyg ir nesuderinama, jos nesustabdė.
„Man buvo sunkiausia išsirinkti, ką noriu studijuoti, nes labai daug kas buvo įdomu – nuo dailės iki inžinerijos, kalbų ar istorijos. Turėjau labai puikų fizikos mokytoją, jis sudomino viskuo, kas vyksta, – atrodo, visas pasaulis buvo fizika. Taigi nusprendžiau studijuoti inžineriją. Su stereotipais teko susidurti, bet jie niekada nestabdė – yra, tai yra, o aš darysiu, ką noriu“, – atvirauja pašnekovė.
Tarptautinėje technologinėje įmonėje dirbanti moteris sako, kad būtent moterų įtraukimas į technologijų rinką yra bendrovės tikslas.
„Įmonė daro labai daug. Tikslas yra turėti bent jau 40 procentų moterų iš visos darbo jėgos, o Baltijos šalyse mes beveik esame pasiekę 39 procentus ir beveik toks pat skaičius yra vadovaujamose pozicijose. Tikrai neblogi rezultatai. Peržiūrimos įvairios politikos, lankstūs darbo grafikai ir panašiai, bet kartu užtikrinama, kad algos, kurios gaunamos, yra lygios – ar direktorė ar direktorius, nėra skirtumo. Lygiai taip pat, ar eina į specialistės arba specialisto poziciją – gaus tą patį atlyginimą“, – apie gerąjį pavyzdį pasakoja Š. Karmonaitė.
Mokymo programos vadovė Lietuvoje V. Žvirzdinaitė sako, kad technologijų pažinimas nuo pradinių klasių jau deda pamatą tam, kad tokie gerieji pavyzdžiai taptų norma. Jei remtumės pastarosiomis prognozėmis, anot pašnekovės, moterų IT rinkoje tikimasi iki 2025 m. padidinti IT sektoriuje dirbančių moterų skaičių 2 procentais – nuo dabar esamų 18-os procentų iki 20 procentų darbuotojų.
„Manau, mums, kaip visuomenei, reiktų rasti būdų, kad tai būtų patrauklu. Šiandien stojančių merginų į inžinerines sritis nėra daug, vyrauja iki 20-ies procentų. Kas būtent tai nulemia? Priežasčių reiktų ieškoti dar ankstyvame amžiuje, mokykloje, kai nepasirenkama informatika ir tos durys uždaromos. Tam, kad taptume proveržio šalimi, manau, turėtume labai garsiai ir valstybės lygmeniu skirti prioritetą – mums svarbu informatikos mokymai, kokybiškas mokymas. Kol to nėra, turime puikų „Fintech“ pavyzdį, ji – lyderė toje srityje, bet informatika mums dar nėra visuotinis prioritetas“, – įžvalgomis dalijasi V. Žvirzdinaitė.
Š. Karmonaitė abejojančios merginas skatina domėtis ir drąsiai klausinėti apie tai, kas aktualu.
„Manau, yra daug gabių ir norinčių, bet kartais jos tiesiog bijo. Nėra ko bijoti – pabandyk nueiti, dalyvauti kursuose, paklausyti paskaitos ar tiesiog su draugais pakalbėk ir pamatysi, kad tai labai įdomu“, – skatina „Schneider Electric“ įmonės rinkodaros projektų vadovė Baltijos šalims.
