– „Tvarumas“ – bene vienas dažniausiai vartojamų žodžių šiais laikais. Visgi ne visos įmonės, o ir žmonės supranta, kaip svarbu tai įgyvendinti savo kasdienėje veikloje. Kokią ateitį Jūsų manymu turėtume, jei tas madingas žodis būtų tik žodis, o ne tikras kasdienybės pokytis?
– Jokios. Tai paprasta tiesa. Žinoma, kelerius metus dirbtume kaip įprasta. Galima sakyti, kad rinkoje dar yra vietos niekšiškoms įmonėms. Tačiau po kurio laiko tvarumo reikalavimus kels dauguma vartotojų, o ne mažuma. Be to, kai žmonės pradeda suprasti, kad tvarumas yra mūsų pačių, o ne planetos ar kažkieno kito išlikimas, jie ima veikti. Tada jie ieškos tvarių įmonių.
– Kodėl, jūsų nuomone, labai svarbu išmatuoti verslo tvarumą? Prieš keletą metų pelnas buvo pagrindinis įmonės sėkmės rodiklis. Ar čia yra reikšmingų teigiamų požiūrio pokyčių?
– Visų pirma, mes matuojame tvarumo suvokimą, tai reiškia, ką žmonės galvoja ir jaučia apie įmonių darbą. Tai svarbu įvertinti, nes tai sukelia vartotojų susidomėjimą tuo, ką daro įmonės. Tai, savo ruožtu, yra paskata įmonėms teikti pirmenybę tvarumui ir kalbėti apie tai, ką jie daro.
– 2020 m. Lietuvoje pirmą kartą startavo tvaraus prekės ženklo indeksas. Ką jau sužinojote apie lietuvius atlikęs apklausą? Kokie buvo pagrindiniai Lietuvos ir Švedijos skirtumai?
– Per dvejus pirmuosius tyrimo metus Lietuvoje pastebėjome, kad yra gana didelių skirtumų, palyginti su Švedija ir kitomis Šiaurės šalimis. Pirma, vis dar gana didelis dėmesys skiriamas socialiniams klausimams, o ne, pavyzdžiui, klimato kaitai.
Antra, Lietuvos vartotojai taip pat entuziastingi, kalbant apie tvarumą ir įmones. Švedijoje šiais laikais žmonės yra šiek tiek skeptiškesni. Tačiau man įdomiausia buvo tai, kad lietuviai kur kas labiau domisi tvarumu nei estai ir latviai. Jaučiu, kad Lietuva šiuo metu yra ta vieta, kur reikia būti.
– Kodėl Švediją galima vadinti tvariausia šalimi? Kokių svarbių pamokų galime pasimokyti iš švedų?
– Na, viskas priklauso nuo to, apie kokį tvarumo aspektą kalbame. Esame gana stiprūs keliose aplinkosaugos srityse, tačiau vis dar susiduriame su dideliais iššūkiais sprendžiant visuomenines problemas, tokias kaip visuomenės saugumas. Manyčiau, kad tai taip pat yra tvarumo problema. Tačiau trumpai tariant, Švedija turėjo priemonių tam tikriems pokyčiams sukurti: tiek pinigų, tiek politikų, siekiančių tuos pokyčius įgyvendinti.
– Sustainable Brand Index kasmet reitinguoja prekių ženklus pagal tvarumą. Ar pastebimos tendencijos, kalbant apie verslo sritis: kurios jų metai iš metų patenka į viršūnę, o kurios dar pakeliui į tvarumą?
– Laikui bėgant tai keičiasi. Prieš keletą metų didelis dėmesys buvo skiriamas ne klimato kaitai. Tada tai pradėjo keistis ir klimato kaita jau keletą metų yra sąrašo viršuje. Be to, žiedinė ekonomika tampa itin svarbi vartotojams, o prieš 3–4 metus žmonės apie ją net nežinojo. COVID-19 kontekste pastebimas vietinio vartojimo išaugimas, kas reiškia produkto pasilikimą viduje, darbo galimybes žmonėms ir vietinių produktų, ypač maisto, augimą.
Tvaraus prekės ženklo indeksas – didžiausias Europoje nepriklausomas tyrimas apie tvarumą versle. „Delfi“ projektas „Tvari Lietuva“ kartu su švedų tyrimų bendrove „SB Insight“ balandžio 5 dieną pristatys Lietuvos prekės ženklų tvarumo indekso „Sustainable Brand Index“ tyrimo rezultatus. Šis tyrimas parodo, kaip skirtingą prekės ženklų arba verslų tvarumo strategiją bei atliekamus veiksmus vertina vartotojai.
