Nors Jungtinės Tautos (JT) dar kovo 2 d. vieningai priėmė rezoliuciją, smerkiančią Rusijos išpuolius Ukrainoje, ir reikalaujančią užtikrinti humanitarinę pagalbą, iš karo nusiaubtų miestų toliau skamba įstrigusių gyventojų pagalbos šauksmai, nes baigiasi net maistas ir vanduo.
Kad humanitarę pagalbą teikiančioms organizacijoms šiandien sunku pasiekti labiausiai karo nusiaubtas zonas, tokias kaip Mariupolis ar Charkivas, pripažįsta ir Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose ambasadorius Rytis Paulauskas. Interviu „Delfi“ jis sako, kad šiuo metu JT daro didelį spaudimą Rusijai, jog civiliams Ukrainoje būtų galima suteikti visą reikalingą pagalbą ir sudaryti galimybes evakuotis. Vis dėlto, pripažįsta diplomatas, JT negali padaryti nieko kito tik toliau bandyti derėtis su Rusija.
Kaip sako R. Paulauskas, JT Saugumo Taryba dėl humanitarinės pagalbos užtikrinimo į karo zoną iš tiesų turi teisę pasiųsti taikos misiją, vadinamuosius „mėlynuosius šalmus“. Vis dėlto, šiuo atveju tai praktiškai neįmanoma, nes tam reikėtų pačios Rusijos pritarimo.
Apie civilių situaciją Ukrainoje ir JT veiksmus Rusijos karui sustabdyti – specialus „Delfi“ interviu.
– Kovo 2 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl Ukrainoje vykdomo Rusijos karo. Ja remiantis vienas kertinių tikslų turėtų būti skubiai užtikrinti humanitarinę pagalbą ir teikimą. Kas yra skubiai? Mes vis dar girdime ir matome, kad labiausiai atakuojamuose Ukrainos regionuose žmonės neturi net būtiniausių, išgyvenimui reikalingų priemonių?
– Skubiai ir reiškia skubiai. Aišku, kad humanitarinės pagalbos teikimo mechanizmai įsijungia iš karto. Juk JT humanitarinės pagalbos koordinatoriaus ofisas veikė visus 8 metus, ir teikė humanitarinę pagalbą ukrainiečiams Donecko ir Luhansko srityje. Man atrodo, kad paskutiniame ofiso pranešime buvo skelbta, jog per 8 metus jie teikė pagalbą 1,5 mln. žmonių. Akivaizdu, kad jis veikia ir tinklas yra.
Tinklas yra ne vien JT. Yra JT specializuotas biuras, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Pabėgėlių biuro žmonės, aišku, Raudonasis kryžius, yra „Medikai be sienų“ (Médecins Sans Frontières), tada yra Ukrainos Raudonasis kryžius. Yra didžiulis visų tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų tinklas, kurios specializuojasi humanitarinės pagalbos teikime.
Yra tie taškai, kur nevyksta ypatingos karinės operacijos. Buvo ir Lvivas, buvo ir Vinica, ir Užhorodas. Tam tikri koordinaciniai taškai. Vinicą subombardavo, kas irgi rodo, kad Rusija nori kaip įmanoma trukdyti (humanitarinei pagalbai – „Delfi“). Dabar ypatingai sudėtinga padėtis tose zonose, ypač pietinėse, kur vyksta aktyvūs kariniai veiksmai. Taip, ten patekti iš tikrųjų yra rimta problema, bet ten dirba nemažai tarptautinių nevyriausybinių organizacijų. Pavyzdžiui, „Medikai be sienų“. Jie daugiausiai rūpinasi chirurginės pagalbos patyrusiems traumas teikimu. Tas mechanizmas, kuris yra, jis veikia.
Kovo 7 d. buvo specialus JT Saugumo Tarybos posėdis, kur buvo pakviesti pagrindiniai vadai – JT Humanitarinio ofiso koordinatorius Martinas Griffithsas Ir UNICEF vykdančioji direktorė. Jie tada pateikė tokius skaičius: savaitgalis – 60 t humanitarinės pagalbos, penkių regionų 22 ligoninės. Bet jie patys sako – vienintelis humanitarinės pagalbos užtikrinimas yra karo veiksmų nutraukimas. Jie labai aiškiai tą sako. Reiškia, tol, kol agresyvi pusė vykdys karinius veiksmus, pilnai užtikrinti visų gyventojų poreikius, ypač tose zonose, kurios yra apšaudomos, yra itin sudėtinga.
– Bet zonose, kuriose Rusija vykdo aktyviausius karinius veiksmus, civilių gyventojų padėtis ir yra sudėtingiausia. Skelbiama, kad žmonės nebeturi vandens, maisto, medikamentų. Tai ir yra problema. Ar jūs turite žinių, kad juos visgi pavyksta pasiekti?
– Be abejonės, tarsi tų žinių yra. Yra stiprus tinklas ir tų pačių ukrainiečių savanorių, su kuriais dirbama. Vien iš Ukrainos Raudonojo kryžiaus yra 4000 savanorių, kurie deda tas pastangas ir kurie koordinuojasi su Tarptautiniu Raudonuoju kryžiumi, ir su JT humanitarinėmis agentūromis. Aišku, kad tas veikimas vyksta.
Ar tai pasiekia kiekvieną gyventoją, tarkime, Mariupolyje? Turbūt tikrai ne. Tas irgi akivaizdu. Visas spaudimas dabar vyksta tam, kad Rusija leistų humanitarinius koridorius arba, kaip vadinama, humanitarinę pauzę tam, kad būtų galimybė iš tos zonos išvesti, pirmiausiai, labiausiai pažeidžiamas grupes – vyresnius asmenis, vaikus, moteris, sergančius.
Tikrai daromas didelis spaudimas. Generalinis sekretorius šnekėjo su Šoigu. Bet kol kas rusai, kaip matėme, per kelias valandas, per kelias dienas, pakeičia poziciją kelis kartus. Tai neleis, tai leis tik į Rusiją arba Baltarusiją. Buvo labai trumpas periodas, kai sakė – tvarkoj, atidarysim tuos koridorius. Bet kol kas tokio tvaraus susitarimo nematom.
– Kiek suprantu, ligšiol susitarimai dėl humanitarinių koridorių, kurie buvo tai atidaromi, tai apšaudomi, vyko dvišaliu formatu tarp Rusijos ir Ukrainos. Ar juose dalyvauja ir JT?
– Aišku, kad tarpininkavimas vyksta. Ir dalis tikrai nėra atvira ir vieša, nes yra daugybė jautrių detalių, kurios yra derinamos tarp šalių. Pirmiausiai, tokiam humanitariniam koridoriui reikalingas abiejų šalių sutarimas. Nėra tokios labai standartizuotos praktikos, kad rastume tiksliai, kaip tie humanitariniai koridoriai yra vykdomi. Bet yra keli elementai, kurie yra svarbūs. Tai pirmas yra visų įsitraukusių šalių sutarimas.
– Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta kritikos, kad iš JT per mažai girdėti humanitarinės pagalbos klausimu, o jūs sakote, kad spaudimas Rusijai yra nuolatinis.
– Generalinės Asamblėjos rezoliucija, už kurią balsavo 141 valstybė, turbūt yra stipriausia, kas įmanoma. Aš nesu matęs tokios karo situacijos, kurioje šalys būtų tokios vieningos. Tik penkios pasisakė prieš. Ten yra sudėti labai aiškūs reikalavimai – ne tik agresijos pasmerkimas, aiškus įvardijimas, kas tą situaciją sukūrė, bet ir reikalavimas užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą.
Vien Saugumo Tarybos veiksmų yra tikrai daug. Britai praeitą savaitę kvietė Saugumo Tarybos posėdį dėl branduolinės saugos ir objektų, kuriuos Rusija siekia okupuoti. Tos struktūros, kurios yra čia, jos yra įveiklinamos net žinant, kad rusai turi visas galimybes vetuoti. Ir, reikia pripažinti, jie dar vasario mėnesį pirmininkavo Saugumo Tarybai. Stabdymo iš Rusijos pusės čia yra. Tai tikrai labai akivaizdu. Jie tikrai blokuoja viską. Tą faktorių turime žinoti, kad nuolatinės Saugumo Tarybos narės turi veto teisę, kuria naudojasi, kai nori užblokuoti vieną ar kitą veiksmą, kuris neatitinka jų tuometinio supratimo.
– Bet kalbant apie humanitarinius koridorius, mes matome, kad tarsi susitarimas įvyksta, bet humanitariniai koridoriai tampa ne evakuacijos keliais, o priešingai – rusų karių taikiniais. Ar yra kažkokių kelių, priemonių, kaip būtų galima realiai užtikrinti humanitarinių koridorių saugumą, kad tai iš tiesų būtų demilitarizuotos zonos?
– Kaip ir minėjau, yra tie elementai, kurie yra svarbūs – visų įsitraukusių šalių sutikimas. Aišku, kad turi būti stipri karinė tos zonos apsauga. Dabar mes akivaizdžiai matome, Rusija to kol kas nesutinka to daryti.
Aišku, reikia prisiminti ir pačių humanitarinių koridorių, humanitarinių pauzių praktiką. Tai yra tam tikros geografinės zonos ir tam tikrą ribotą laiką. Čia nėra toks nuolatinis humanitarinis koridorius. Tai rodo visa praktika. Mes matome, žiūrime apibendrintas praktikas ir Sirijoje, ir Ruanda buvo, ir kiti. Tai buvo tokie koridoriai, kurie egzistuodavo tam tikrą laiką ir būdavo atnaujinami priklausomai nuo šalių sutarimo. Tokia ta praktika yra. Ji tikrai, akivaizdu, netobula. Kaip ir daug kas šiame pasaulyje nėra tobula.
Bet jeigu nebus to spaudimo, nuolatinio dėmesio, tai, akivaizdu, kad tų sustojimų (humanitarinių pauzių – „Delfi“) tikimybė dar mažės. Tą mes sakome ir kaip Lietuva. Mūsų pozicija visada buvo labai aiški – įgyvendinkime tai, kas yra sutarta. Dėkime visas pastangas, kad šitas klausimas būtų pirmas politinėje darbotvarkėje, kad žinotume principus, kuriais mes veikiame. Realus rezultatas turi būti karinių veiksmų stabdymas, siekis, kad Rusija išvestų kariuomenę. Ir aiškus Rusijos sukeltos humanitarinės krizės pasekmių mažinimas, šalinimas, kiek tai yra įmanoma.
– Ambasadoriau, bet jeigu mes kalbame apie tai, kad Rusija net ir tarpininkaujant JT, prižada, kad leis sudaryti humanitarinius kelius ir jau kelintą kartą nesilaiko tokių susitarimų, kas tada, kokia atsakomybė? JT turi įrankių užkirsti tam kelią ar Rusija gali kiek nori kartų vienašališkai nutraukti tokius humanitarinius susitarimus ir atidengti į civilius ugnį?
– Be abejonės yra humanitarinė teisė, kurios šalys privalo laikytis. Civilių apšaudymas yra kariniai nusikaltimai ir tą kovojančios valstybės privalo žinoti ir jos tą žino. Civilinių objektų apšaudymas yra karinis nusikaltimas pagal visas Ženevos konvencijas. Tai, aišku, kad ta atsakomybė vėliau turi kilti. Tai čia nėra jokios abejonės ir jau dabar apie tarptautinę atsakomybę yra vis garsiau ir garsiau šnekama. Tarptautinio Baudžiamojo teismo prokuroras pradėjo tyrimą. Tas teisinis spaudimo elementas irgi yra. Bet tokių konkrečių sankcijų už tai, kad pakeičiau savo nuomonę – nėra. Yra tik vėlgi grįžimas į Saugumo Tarybą. Tikslas yra ne iš karto grįžti, bet toliau bandyti užtikrinti (humanitarinę pagalbą ir kelius- „Delfi“), klausimas yra toks – pažeidėte, kada vėl (atidarysite – „Delfi“)? Tos derybos yra nuolatinės.
– JT į karo zonas turi galimybę siųsti taikos palaikymo misijas, vadinamus „mėlynuosius šalmus“. Tokių atvejų istorijoje yra buvę. Kaip suprantu, tokios misijos gali būti siunčiamos ir siekiant užtikrinti humanitarinę pagalbą?
– Taikos palaikymo mechanizmas yra, bet tam reikalingas šalių sutarimas. Tam reikalingas labai aiškus JT Saugumo Tarybos įgaliojimas, Saugumo Tarybos rezoliucija dėl taikos palaikymo operacijos, kuriai vėlgi turi pritarti saugumo tarybos narė Rusija, kuri šiuo metu nemato tokios operacijos būtinumo.
– Kitaip sakant, Rusija gali vetuoti bet kokius Saugumo Tarybos veiksmus.
– Absoliučiai. Išskyrus procedūrinius. Pavyzdžiui, jeigu klausimas reikalauja, kad būtų įtrauktas į svarstymą, užtenka devynių Saugumo Tarybos balsų. Rusijos veto čia (neturi įtakos – „Delfi“). Ji gali balsuoti prieš, bet klausimas bus svarstomas, nes tai yra Saugumo tarybos kompetencija – svartyti visas su taika ir saugumu susijusias situacijas. Nori ar nenori, jie šito užblokuoti negali. Bet sprendimo priėmimą, kuris yra teisiškai įpareigojantis, gali užblokuoti kiekviena iš penkių Saugumo Tarybos narių, tarp kurių yra ir Kinija, ir Rusija, ir UK, ir JAV bei Prancūzija.
– Tokiu atveju mes kalbame apie tai, kad JT Saugumo Tarybos rankos yra surištos ir ji realiai niekaip negali užtikrinti gyventojų evakuacijos kelių iš labiausiai niokojamų Ukrainos zonų.
– Saugumo Tarybos nariai, svarstydami karo Ukrainoje klausimą, visą laiką daro spaudimą, kad tai (žaliųjų koridorių atidarymas ir karo veiksmų nutraukimas – „Delfi“) vyktų. Žiūrėkime taip jau net ir visai pragmatiškai – Saugumo Tarybos posėdžiai dabar yra atviri, jūs turbūt juos matote realiu laiku. Tas spaudimas Rusijai yra stiprus. Ukraina ir bendraminčiai – ir Albanija, ir JAV, ir Jungtinė Karalystė, ir Prancūzija, ir Airija, ir Meksika akivaizdžiai sako Rusijai – nutraukite agresiją.
Deja, net jei ji (Rusija) ir pažeidžia JT Chartijos principus, vykdo agresiją prieš Ukrainą, dėl JT Chartijoje esančių nuostatų, suderėtų dar Jaltoje 1945-ais, išlieka nuolatine Saugumo Tarybos nare. Signalas, kurį tarptautinei bendruomenei siunčia valstybės, kurios yra Saugumo Tarybos narės ir yra atsakingos (o joms iš esmės yra padidinta atsakomybė Saugumo Taryboje), akivaizdu, kad tą poveikį vis tiek daro. Tada įsijungia kiti mechanizmai. Matome Prancūzijos prezidento Macrono pokalbius (su V. Putinu – „Delfi“), matome Vokietijos kanclerio bei kitų valstybių vadovų pokalbius. Visas šitas priemonių arsenalas įsipina į bendrą tarptautinį veikimą, skirtą stabdyti karo veiksmus. Kiek tai efektyvu? Kol kas dar nematome reikalingų rezultatų... Bet ir rusų ta vadinamoji „karinė, specialioji operacija“, kaip jie tai bandė pristatyti, nesulaukė jokio palaikymo. Ją 141 valstybės aiškiai įvardino ir pasmerkė kaip agresiją prieš Ukrainą. Tai irgi yra nemažas laimėjimas, nes visais atvejais reikia pripažinti, kad pasaulis labai skirtingas ir jeigu tu gali turėti 140 balsų Generalinėje Asamblėjoje, jau yra tikrai daug.
Aišku, kad rankos surištos, Generalinės Asamblėjos rezoliucijos nėra privalomo pobūdžio, tai yra politiniai instrumentai, bet visų priemonių kombinacija – ES priemonės, JAV sankcijos – didina spaudimą.
– Kalbant apie JT taikos palaikymo misiją, ar tai yra reali galimybė, ar apie tai kalbama, ar svarstomas toks variantas, ar tokios diskusijos kol kas apskritai nėra?
– Kol kas taikos palaikymo misija... Ukrainiečiai paprašė, bet dabartinėje stadijoje aišku, kad pirmas politinis poreikis yra stabdyti karinius veiksmus, kad Rusija sustotų. Net jeigu ir svarstytume apie taikos palaikymo operacijas, tai vėl reikalingas abiejų šalių sutarimas – ukrainiečių ir rusų, ir tada reikalingas ugnies nutraukimas, kad nevyktų kariniai veiksmai. Kol kas, kiek suprantu, Rusija yra nusiteikusi toliau tęsti karinius veiksmus.
– Neseniai matėme pasipiktinimą dėl JT pozicijos, kai „The Irish Times“ išplatino JT personalo gautą laišką, kuriame prašoma Rusijos bandymą okupuoti Ukrainą vadinti ne karu, o „konfliktu“. Laiško autentiškumas nebuvo paneigtas. Tai žmones verčia abejoti JT pozicija. Kaip jūs aiškinate tą situaciją?
– Aiškindamiesi tam tikrai skyrėme didelę laiko dalį ir buvo verta. Iš pradžių per ES, po to 13 mūsų ambasadorių buvo susitikę su generaliniu sekretoriumi. Generalinio sekretoriaus spaudos atstovas labai aiškiai apie tai pasisakė. Pirmas dalykas, į ką turime žiūrėti, tai į generalinį sekretorių ir jo pavaduotojus, kurie labai aiškiai vartoja terminą, matysite jų komunikacijoje „senseless war“ (beprasmis karas – „Delfi“). Vakar ir generalinis sekretorius patikino, kad jis laikosi tų sąvokų – karas, agresija, invazija. Tokio JT išsiųsto viso aplinkraštinio formuliaro nebuvo. Tai buvo, ko gero, viena iš tų asmeninių iniciatyvų, kur kažkas neupdatinęs išsiuntė savo regioniniam ofisui ir jis, aišku, pateko į spaudą. Tai yra didžiulės sistemos, dešimtys tūkstančių žmonių per visą pasaulį. Aišku, kad gali pasitaikyti ir provokacijų, ir, ko gero, gali būti ir specialiai kuriamos.
Kol kas visoje sistemoje nėra vieningo vartojimo. Ko mes dabar ir siekiame, kad visi vieną ar kitą sąvoką vartotų vieningai. Kai kurios organizacijos tą aiškiai įvardija, kaip ir generalinis sekretorius, ir mes tikime, kad jis toliau to aiškiai laikysis, ir bus geras pavyzdys visai sistemai. Tai buvo labai aiškiai paneigta. Politinė vadovybė turi savo žodyną ir dabar visi žino reputacinės žalos organizacijai galimybes.
Iš kitos pusės, ir tai matysite spaudos konferencijose, jie visgi sako, kad tarptautinės civilinės tarnybos darbuotojai privalo būti vykdantys savo pareigas ir privalo būti nešališki, ir sugebėt užtikrinti jų paslaugas tarptautinei bendruomenei. Ypač tai liečia humanitarinės pagalbos teikimą. Jie turi tą padidintą atsakomybę, kad juos įsileistų abi šalys.
– Ačiū už pokalbį.
