Į šiuos ir kitus svarbiausius klausimus apie savanorystę atsako VšĮ „Socialinis veiksmas“ vadovė, nevyriausybinių organizacijų konsultantė Milda Lukoševičiūtė.
Kas yra savanorystė?
Savanorystės platformos SAVA interneto svetainėje teigiama, kad savanorystė yra asmens įsipareigojimas savo finansiškai neapmokama veikla prisidėti prie ne pelno siekiančios organizacijos veiklos, kurioje kuriama vertė bendruomenei ir savanoriui.
Savanorystės vietą bei įsipareigojimo laikotarpį asmuo pasirenka laisva valia, suderinęs su priimančia organizacija. Ši veikla remiasi naudos visuomenei ir asmeniui, bendradarbiavimo bei lankstumo principais.
Kas nėra savanorystė?
Savanorystė, nors ir artima savo prigimtimi, nėra aukojimas, taip pat nėra praktika ar narystė organizacijoje. Šios skirtys yra svarbios iš esmės atskiriant veiklos pobūdį, atsakomybių ribas, nustatant tarpusavio santykius.
Kas yra savanoris?
Savanoris yra asmuo, kuris vykdo savanorišką veiklą. Pagal įstatymą tai asmuo nuo 14 metų, tačiau, populiarėjant šeimų savanorystei, su tėvais savanoriauja ir vaikai.
Ką veikia savanoriai?
Savanorystę žmonės dažnai painioja tiesiog su gerais darbais ar netgi savo pareigomis bendruomenėje. Pavyzdžiui, sako, kad savanoriauja namuose ar darbe, kai, tarkime, dirba viršvalandžius.
Iš tiesų savanorystė pasižymi tuo, kad pasiekia būtent atskirtį patiriančius žmones, kurių įprastai nesutinkame. Savanorystė yra svarbus socialinės įtraukties būdas.
Savanorystė – tai ir gyvūnų globa, rūpinimasis vienišais garbaus amžiaus žmonėmis, rūpinimasis, kad kokybiškas švietimas pasiektų pažeidžiamiausius, kad negalią turintys žmonės galėtų dalyvauti socialiniame gyvenime, kad būtų saugoma gamta. Galima įvardinti ir daugybę kitų sričių.
Kodėl verta savanoriauti ir kokia iš to nauda žmogui?
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie savanoriauja, patiria mažiau streso ir apskritai su juo geriau susidoroja. Savanorystė, gerų darbų darymas taip pat suteikia „pagalbininko malonumą“ (angl. helpers high), kuris ne tik praskaidrina nuotaiką, tačiau suteikia energijos ir skatina laimės hormonų išsiskyrimą, panašiai, kaip sportas.
Savanorystės nauda ir poveikis labai priklauso nuo žmogaus poreikių ir pasirinkimo. Ši veikla daugybei žmonių padeda įveikti depresiją, vienišumo jausmą, gydo įvairias santykių žaizdas, stiprina savivertę. Kiekvienas savanoriaujantis žmogus, jei pasirenka tinkamą veiklą, joje atliepia savo poreikius, todėl tai yra galinga terapinė priemonė.
Galiausiai, savanoriaudami žmonės išmoksta įvairių naujų dalykų, dažniausiai lavina „minkštuosius įgūdžius“ – bendravimo, problemų sprendimo, darbo komandoje, komunikacijos, empatijos ir kt., taip pat įveikia baimes.
Savanoriaudami žmonės suranda draugų, kuria naujus ryšius, taip praturtindami gyvenimą.
Taigi, savanorystė turi labai stiprų gydomąjį ir ugdomąjį pobūdį. Pradėjus savanoriauti, visuomenę galima pamatyti iš kitos pusės. Savanoriai neretai tampa aktyviais savo bendruomenėje ir įgauna galios kurti pozityvų pokytį. Jie skatina matyti savo aplinką „šeimininkiškai“ ir iškilusias problemas spręsti, o ne laukti, kol jos pačios praeis, ar slėptis nuo nepatogaus pasaulio internete, televizoriuje, priklausomybėse.
Nuo ko pradėti, jeigu noriu tapti savanoriu?
Norinčius pradėti savanoriauti kviesčiu registruotis SAVA platformoje adresu www.savaplatforma.lt. Svetainėje galite rasti įvairių savanorystės pasiūlymų. Čia siekiame suburti daugumą pilietinės visuomenės organzacijų ir žmones, norinčius savanoriauti.
Taip pat galite tiesiog naršyti internete vesdami raktažodžius, kreiptis į ugdymo įstaigas (pavyzdžiui, Vilniaus universitetas netgi turi savanorių centrą) ar į didžiąsias organizacijas, ieškančias savanorių – daugumoje savivaldybių veikia Caritas ar Maltos ordino padaliniai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir daugybė kitų organizacijų.
Į kokius klausimus sau verta atsakyti prieš pradedant savanoriauti?
Pirmiausia – kokiu tikslu noriu imtis savanoriškos veiklos, taip pat ar šis kelias yra geriausias tikslui pasiekti? Savanoriaujant, kaip ir bet kokioje kitoje veikloje, yra svarbi tinkama motyvacija.
Savanoriaudami turėsite įsipareigojimą ir tai tikrai pareikalaus „aukų“, todėl svarbu sau atsakyti, ką galite paaukoti. Pavyzdžiui, ar galėtumėte tingų rytą iškeisti į budėjimą „Laikinuosiuose namuose“, ar kurį nors vakarą vietoj laiko draugų kompanijoje eiti žaisti futbolo su vaikais. Svarbu atsakyti, ką ir kodėl darau. Tai padės atlaikyti sunkumus, išbandymus ir suteiks vertę abiem pusėms – tiek organizacijai, tiek savanoriaujančiam asmeniui.
Kiti svarbūs klausimai: kodėl būtent dabar noriu savanoriauti? Ar dabar tinkamiausias laikas? Kiek laiko galiu skirti savanorystei?
Labai dažnai organizacijoms reikalingi „ilgalaikiai savanoriai“, kurie tampa organizacijos kasdienybės dalimi. Tai didelis įsipareigojimas, todėl patys savanoriai turi įsivertinti, kiek iš tiesų galės skirti tam laiko ir kiek kontakto su organizacija norės.
Kitas esminis klausimas: kokie mano lūkesčiai savanorystei? Šis klausimas padės išsigryninti, kas jums svarbu – galbūt norite poilsio nuo intelektinės veiklos, o gal norite atlikti „emocinį darbą“, t. y. dirbti su žmonėmis, jais domėtis, „eiti“ į santykius ir kt.
Ar galiu savanoriauti, jei dirbu? Kaip suderinti darbą ir savanorystę?
Jei dirbate, pasidomėkite, ar jūsų darbovietė suteikia laisvą dieną savanorystei. Jei norite panaudoti savo įgūdžius savanoriaudami, galbūt galite pasiūlyti darbovietei skirti dar daugiau dėmesio socialinei misijai. Taip naudos gautų ir pati įmonė – suteiktų darbuotojams galimybę tobulėti ir stiprinti prasmės jausmą.
Kitu atveju, galite savanoriauti, pavyzdžiui, pietų metu (socialinės pagalbos ir integracijos centras Betanija pirmadieniais ir penktadieniais ieško savanorių maistui išvežioti). Galima padėti ir negalią turinčiam žmogui, kuriam darbo valandos nėra esminis dalykas. Nuostabi savanorystė gali vykti ir savaitgaliais – tai budėjimas emocinės pagalbos linijose, įvairios talkos ir vaikų stovyklėlės.
Kiek Lietuvoje yra organizacijų, kuriose galima savanoriauti? Kaip išsirinkti sau tinkamą?
Tikslių duomenų neturime, tačiau savanorius priima absoliuti dauguma nevyriausybinių organizacijų ir biudžetinių įstaigų. Tad tokių organizacijų gali būti tūkstančiai.
Tinkama organizacija yra tokia, kurios misija ir kultūra yra jums priimtina ir svarbi. Atspirties taškas turėtų būti vertybės. Pirmiausia svarbu pažinti daugiau organizacijų, kuo daugiau žinosite, tuo geriau pasirinksite sau tinkamą.
Rinkdamiesi savanoriavimo vietą, taip pat atkreipkite dėmesį, kuri veikla atitinka jūsų gebėjimus, interesus ir turimą laiką. Organizacija irgi investuoja laiką į pasirengimą ir savanorių įtraukimą, tad labai svarbu įvertinti savo galimybes.
Jei ketinate skirti laiką kontaktinei savanorystei, siūloma įvertinti visus praktinius aspektus – ar patogu nuvykti į vietą, ar laikas nesikerta su kitomis veiklomis, ar galite toleruoti triukšmą, kvapą, taip pat ar savanoriškoje veikloje reikės daug bendrauti, ar jūsų sveikata tinkama atlikti užduotis, ar pati organizacijos misija yra artima jūsų pasaulėžiūrai.
Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad kai kurios organizacijos turi religinį aspektą, įprastai savanoriams nėra keliamas lūkestis būti tikintiems, tačiau svarbu įsiverinti, ar tai jums priimtina.
Ar galima viską mesti, jeigu savanoriavimas tam tikroje vietoj nepatinka?
Galima suplanavus nutraukti. Neretai žmonės mano, kad jeigu jau dirbu savanoriškai, galiu daryti bet ką ir bet kada tai nutraukti. Iš tiesų, organizacijos savanorių pagalbą taip pat planuoja, todėl staiga nutraukti savanorystę yra žalinga. Tai netgi gali diskredituoti pačią savanorystę – tuomet organizacijos gali pradėti nebepasitikėti savanorių pagalba, kurios taip reikia, ir galiausiai nustoti investuoti į savanorių pritraukimą.
Savanorystė yra atsakingas ir abipusis procesas, todėl iš abiejų pusių ji turėtų būti vertinama vienodai atsakingai.
Kaip pasiruošti savanorystei? Ar būsiu apmokytas?
Įprastai priimančios organizacijos apmoko savanorius saugumo, suteikia reikiamų žinių apie organizacijos veiklą ir kultūrą, lavina reikalingus įgūdžius veiklai atlikti.
Pagrindinis savanorio pasirengimas yra aiškios motyvacijos išsigryninimas, apsisprendimas ir atvirumas naujoms patirtims.
Požiūris į savanorystę – pozityvesnis
VšĮ „Socialinis veiksmas“ vadovė M. Lukoševičiūtė pabrėžia, kad Lietuvoje pastebi itin teigiamų tendencijų – įmonės darbuotojams sudaro vis palankesnes sąlygas savanoriauti, įsitraukia vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, jaunuoliai siekia bent truputį „pargauti“ šios veiklos.
„Didžiuojamės savanorius ugdančiomis organizacijomis, kurios daro didelį poveikį tūkstančiams žmonių. Tokios organizacijos, kaip Jaunimo linija, Vaikų linija, Maisto bankas, Jaunieji maltiečiai, Raudonasis kryžius – priima, apmoko ir į gyvenimą išleidžia daugybę kartų „absolventų“, tačiau jose vyksta gyvenimo studijos. Tai stiprina visuomenę iš kitos pusės, nei mes įpratę manyti. Apskritai sudaryti sąlygas žmonėms padėti vieni kitiems yra be galo svarbus darbas kuriant gerą ir sveiką visuomenę“, – įžvalgomis dalijasi ji.
2019 m. atliktas tyrimas „Šalies gyventojų požiūris į savanorystę ir turima savanoriška patirtis“ taip pat atskleidžia pozityvų pokytį – palyginti su 2012 m. padaugėjo teigiančių, kad dalyvavo savanoriškoje veikloje (nuo 18 proc. iki 31 proc.).
Tyrimas taip pat atskleidė, kad savanoriškoje veikloje nedalyvaujančių asmenų grupėje padaugėjo norinčių užsiimti savanoryste (nuo 22 proc. iki 31 proc.). Tai parodo, kad gyventojų požiūris į šią veiklą keičiasi – jis tampa pozityvesnis.
Nors Lietuvoje savanoriaujančių žmonių skaičius auga, vis dar atsiliekame nuo šalių, kurios šioje veikloje yra lyderės.
Pavyzdžiui, savanorystės programos „Volunteer FDIP“ interneto svetainėje rašoma, kad JAV gyventojai užima pirmąją vietą savanoriškos veiklos sąraše; beveik 41,9 proc. respondentų teigė kada nors dalyvavę savanoriškos veiklos programoje. Naujojoje Zelandoje šis skaičius siekia 41,53 proc., Norvegijoje – 38,93 proc.
Liepos 9 d. „Stiprūs kartu“ ir „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ drauge su ,,Tvari Lietuva" Vilniuje, prie Baltojo tilto organizuoja festivalį „Ačiū, savanoriai!“, skirtą padėkoti visų Lietuvos organizacijų savanoriams už jų darbą.
