Jau šį savaitgalį sostinėje, Vingio parke, vyks tarptautinis fejerverkų festivalis „Vilniaus fejerija“. Renginio organizatoriai skelbia, kad padangę užlies įspūdingos lazerių ir fejerverkų spalvos bei raštai, skambės geriausia ir laiko patikrina muzika. Tačiau jau kurį laiką viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie fejerverkų daromą žalą gyvūnams ir aplinkai, taip pat fejerverkai gali emociškai traumuoti Vilniuje gyvenančius karo pabėgėlius iš Ukrainos.
Renginį sukritikavo ir visuomenininkas Andrius Tapinas. Jo teigimu, gyventojai turėtų neremti šio festivalio ir jis iš viso neturėtų būti organizuojamas.
„Vilniuje oficialiai gyvena 20 tūkst. pabėgėlių. Galbūt ne visiems sukels traumuojančias patirtis šūviai, sprogimai ir raketos danguje, bet net jei ir šimtui žmonių tai primins karą, sustiprins potrauminį sindromą, tai jau yra labai rimtas ženklas, kad gal mums reikėtų pagalvoti ir atsisakyti šio festivalio. Arba bent neremti jo pinigais, nepirkti bilietų ir neiti, – laidoje „Delfi Rytas“ kalbėjo A. Tapinas. – Kalbame apie traumą, kurią patiria mūsų miesto svečiai, kuriems mes žadėjome ramų gyvenimą.“
Organizuoja protestą
Visuomenėje kilus nepasitenkinimo bangai, renginio dieną Vingio parke organizuojamas protestas „Fejerverkai? Ačiū, ne“. Organizatoriai skelbia, kad protesto tikslas – paskatinti maksimalų fejerverkų naudojimo mažinimą.
„Kvieskime visus Lietuvos miestus atsisakyti fejerverkų savo šventėse. Švieskime vieni kitus, kad ir gyventojai pirotechnikos naudotų kuo mažiau. O pradėkime nuo fejerverkų festivalio Vilniuje, kuris rugsėjo 24 d. Vingio parką drebins masiniais sprogimais, – skelbia protesto organizatoriai. – Išsigandę miško gyvūnai bus priversti bėgti kuo toliau ir ieškoti saugaus prieglobsčio. Paukščiai turės palikti savo lizdus. Kaimynystėje gyvenantys vilniečiai sėdės apsikabinę išsigandusius vaikus ir pabūgusius augintinius. Išgirdę sprogimus čia gyvenantys ukrainiečiai dengsis pakaušius ir kris ant žemės, bandydami išvengti atskriejančių bombų. O visi kiti tiesiog kvėpuos ore pasklidusiais teršalais. Visa tai – dėl komercinio renginio.“
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė teigia fejerverkų festivalio neremianti, tačiau leidimą jam vis dėl to suteikė, nors dar pernai žadėjo nebeleisianti vykti tokio pobūdžio renginiams.
„Vilnius nebeišduos leidimų renginiams, kurių metu planuojami galingi fejerverkai, ir pačius vilniečius, miesto svečius, sostinės įmones bei organizacijas kviečia prisidėti – atsisakyti pavojų keliančių ir taršą didinančių fejerverkų švenčių metu, vietoje jų rinktis kitus, nepavojingus būdus švęsti ypatingas progas“, – dar praėjusių metų žiemą skelbė miesto savivaldybė.
Dabar savivaldybės atstovai tvirtina, jog tam, kad tokiam renginiui nebūtų išduotas leidimas, reikalingas teisinis pagrindas. „Buvo planuojama, kad Taryba tokį sprendimą priims šių metų birželio 29 d., tačiau klausimo rengėjai, įvertinę tai, kad pritrūks balsų šio draudimo įgyvendinimui, klausimą atsiėmė. Šiuo metu neturime teisinių įrankių neišduoti leidimo šiam renginiui, tačiau savivaldybė, kaip ir įsipareigota Tarybos priimtoje rezoliucijoje, jo neremia“, – praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybės komentaru dalinosi „Delfi“.
Prieštarauja Žaliajam kursui
Kritikos savivaldybei bei savaitgalį vyksiančiam festivaliui negaili ir Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė, kviesdama gyventojus rinktis į organizuojamą protesto akciją.
„Galima ilgai ginčytis, pirotechnika gražu ar ne. Tačiau ko nevalia ignoruoti yra tai, kad kiekvienos savivaldybės pareiga – garantuoti saugią ir sveiką aplinką kiekvienam jos gyventojui, – pranešime spaudai rašo Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė. – Dar daugiau. Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos šalys, įsipareigojo eiti Žaliojo kurso keliu, o tai be kitų dalykų reiškia ir siekį reikšmingai sumažinti oro, dirvožemio ir vandens taršą bei garantuoti biologinės įvairovės apsaugą. Kaip su šiais tikslais dera masinis fejerverkų naudojimas?“
I. Budraitė atkreipia dėmesį į fejerverkuose naudojamus įvairių cheminių medžiagų mišinius. Anot jos, leidžiant fejerverkus į aplinką ore nuo kelių iki kelių dešimčių kartų išauga kietųjų dalelių koncentracija, o likę nesudegę fejerverkų komponentai pasiekia dirvožemį ir vėliau lietaus yra nuplaunami į paviršinius arba gruntinius vandenis. Kietosios dalelelės tiesiogiai kenkia žmonių sveikatai, tvirtina ekspertė – sukelia įvairius kvėpavimo takų susirgimus, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.
Taip pat I. Budraitė pastebi, kad fejerverkai kelia ir triukšmo taršą.
„Apie 70 decibelų garsas laikomas erzinančiu ir darančiu įtaką sveikatai. Tuo tarpu JAV Nacionalinio biotechnologinės informacijos centro atlikti tyrimai rodo, kad fejerverkai gali skleisti 100-115 decibelų garsą. Jei žmogus nuo garso dar gali apsisaugoti užsidėdamas ausines ar užsikimšdamas ausis, gyvūnai šioje padėtyje yra bejėgiai. Tiek laukiniai, tiek naminiai gyvūnai, girdėdami staigius sprogimus, patiria stresą, baidosi, gali sutrikti jų orientacija erdvėje, išsigandę jie ima blaškytis, o susidūrę su kliūtimi gali net žūti“, – teigia I. Budraitė.
Organizatoriai kritikos neišsigando
Savo ruožtu „Vilniaus fejerijos“ organizatorius Gytis Lagunavičius jokių problemų neįžvelgia. Reaguodamas į šeštadienį vyksiantį protestą jis sako besidžiaugiantis, kad gyvename valstybėje, kurioje žmonės gali protestuoti, o viešojoje erdvėje girdimi pasipiktinimai, pašnekovo teigimu, tėra noras pasirodyti.
„Nepasitenkinimą išreiškė tik dalis visuomenės, o daug didesnė dalis gūžčioja pečiais ir nelabai supranta, kuo čia ta visuomenė ir politikai užsiiminėja, – sako jau keturioliktus metus Vilniuje vykstančio renginio organizatorius. – 13 metų viskas buvo gerai ir, staiga, keturioliktais metais apsivertė pasaulis. Taip gi nebūna. Čia yra tiesiog mados šauksmas atskiros grupelės žmonių, kurie veržiasi aukštyn politikos ar žinomumo laiptais.“
„Delfi“ kalbintas pašnekovas į renginį skatina atvykti laikydamasis pozicijos, kad gyventojai nebenori gyventi liūdnomis nuotaikomis. „Visi žmonės pavargo nuo tų karo siaubų ir nuo tos gedulingos muzikos“, – tvirtina G. Lagunavičius.
Jo teigimu, ukrainiečių bendruomenės apie vyksiantį renginį yra informuotos, o kai kurie karo pabėgėliai planuoja dalyvauti ir pačiame festivalyje.
„Bendraujame su ukrainiečių bendruomenėmis ir stengiamės platinti žinią apie renginį, kad visi ukrainiečiai žinotų, kas vyksta, – sako pašnekovas. – Žinau įmonę, kuri 30 ukrainiečių šeimų nupirko bilietus į mūsų festivalį. Pats asmeniškai pažįstu šeimą iš Charkivo, jiems davėme penkis pakvietimus.“
