„Vilniaus fejerija“, vyksianti rugsėjo mėnesio pabaigoje, žada sostinės gyventojus ir svečius džiuginti dar vienu fejerverkų šou. Teigiama, kad renginio metu padangę užlies įspūdingos ugnies ir fejerverkų spalvos bei raštai, lazeriai, šviesos, projekcijos, muzikinėje programoje dalyvaus legendinė Lietuvos grupė „BIX“.
Vis dėlto viešojoje erdvėje jau kurį laiką kalbama apie fejerverkų daromą žalą. Diskusijoms neliko abejingas ir žurnalistas A. Tapinas, kurs išsakydamas savo nuomonę teigė, kad festivalis neturėtų būtų organizuojamas, gerbiant nuo karo pabėgusius ir į Vilnių atvykusius ukrainiečius.
„Apie fejerverkus ir fejerijas.
Kitą šeštadienį Vilniaus Vingio parke iš visų jėgų šaudys fejerverkai, kils dūmai ir sproginės užtaisai. „Vilniaus fejerija“ organizatoriai tuo labai didžiuojasi.
Šiaip vyksta karas, šiuo metu Vilniuje oficialiai apie 20 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos, neoficialiai dar daugiau. Kiekvienas sprogimas, kiekvienas trenksmas moteris ir vaikus grąžina į pragarą iš kurio ištrūko – į Mariupolį, Bučą, Chersoną ir kitus miestus.
Galite būti tikri, kad „Vilniaus fejerija 2022“ sukels jiems paniką, aš pats mačiau, kaip pajūryje asmeninės šventės metu pradėjus šaudyti fejerverkus į juos reagavo kelios ukrainietės su vaikais ir kiek laiko prireikė, kol vaikams praėjo panikos priepuolis – mama, i zdes voina!
Tai ten buvo trumpas pasišaudymas, o „Fejerija“ žada mums grandiozinį renginį su trenksmų ir sprogimų jūra.
Mūsų bendrame mieste gyvena 20 000 žmonių, didžiąją dalį kurių šitas renginys garantuotai traumuos, bet jis vis tiek organizuojamas, nes gi gražu, nes gi „Fejerija“. Nepaprastai daug empatijos tiek iš rengėjų, tiek iš visų, kurie perka bilietus.
Kitas momentas, mes auginam tris šunis ir per „Vilniaus fejeriją“ būsim priversti išvažiuoti iš savo namų, nes vienam šuniukui fejerverkų griaudėjimas sukelia didžiulį stresą, jis desperatiškai ieško namuose, kur pasislėpti ir reikia kelias valandas sėdėti su drebančiu šunimi mėginant kažkaip jį nuraminti. Ir tokių augintinių, kurie paklius į „Fejerijos“ pragarą yra tūkstančiai – jie kankinsis, cyps, drebės ir mėgins pabėgti. Vėlgi – kad kažkas uždirbtų pinigų, o kažkas pasimėgautų reginiu.
Dar daugiau – kovą Vilniaus Miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Donalda Meiželytė buvo oficialiai pareiškusi: „Vilniaus savivaldybė nebeišduoda leidimų renginiams, kurių metu bus galingi fejerverkai“.
O čia mes turime „Fejeriją“. Ir Vilniaus savivaldybė jau pamiršo savo įsipareigojimą, tik nesusinepatoginusi trina rankomis ir sako, kad „Fejerijos“ neberems, bet leidimą duos.
Kodėl – aiškinuosi su savivaldybės atstovais. Nelabai kas nori kalbėti, bet paaiškėja situacija, kad tokiam įsipareigojimui įgyvendinti reikalingas tarybos sprendimas, o per frakcijas pradėjo eiti pirotechnikų asociacijos atstovai, įtikinėti, kad gi „čia šventė, čia gi viskas gerai“ ir taryba atsitraukė.
Šiek tiek nejaukiai jaučiasi ir patys „Fejerijos“ organizatoriai, kurie rugpjūtį surengė spaudos konferenciją ir mojavo nepriklausomų mokslininkų pažyma. Su ja susipažinti galite komentaruose.
„Fejerijos“ organizatorius Gytis Lagunavičius aiškino, kad „kompetentingų šalies chemikų pateikta pažyma įrodė, jog fejerverkų poveikis žmonėms, orui ir gyvūnams yra gerokai perdėtas“.
Kompetentingi chemikai pažymoje yra – Rimantas Vaitkus, Dominykas Juknevičius ir Rytis Kubilius.
Ir toks sutapimas, kad nepriklausomi mokslininkai iki ausų susiję su pirotechnikos verslu. Rytis Kubilius yra buvęs Pirotechnikų asociacijos pirmininkas arba šito verslo lobistas, nuo 2000 metų „part time“ dirbantis UAB „Blikas“.
Rimantas Vaitkus – buvęs politikas, nuolatinis fejerverkų konkursų komisijų narys, buvęs Gyčio Lagunavičiaus lankyto chemijos būrelio vadovas. Tai tikrai visi vienas nuo kito nepriklauso.
Kadangi savivaldybė pasidavė „Fejerijos“ lobistams, tai kitą šeštadienį pasak organizatorių Vilniaus laukia įspūdingas ir jaudinantis renginys.
Kad jaudinantis tai tikrai. Siūlyčiau organizatoriams nuvažiuoti į frontą ir pabūti kur nors prie Iziumo, Charkivo ar Melitopolio. Ten renginiai dar įspūdingesni ir dar labiau jaudinantys.
O visi vilniečiai, kurie bendrauja su iš Ukrainos pabėgusiais žmonėmis, turės jiems paaiškinti, kad kitą šeštadienį jums truputį teks grįžti į karą ir išgyventi patirtą košmarą, kai virš galvų sproginėja raketos, bet čia tik dėl to, kad mes norime šiek tiek pasilinksminti.
Šiaip gėda. Ir už „Fejerijos“ rengėjus, kurie bent šiemet galėjo apsieiti neužliedami „dangaus įspūdingais sprogimais ir ugnies raštais“, ir už perkančius bilietus, ir už miestą, kuris priėmęs 20 000 karo pabėgėlių nesugeba užtikrinti ramaus jų miego“, – teigė A. Tapinas, o šiuo įrašu sutiko pasidalinti ir su Delfi skaitytojais.
Visą įrašą galite matyti čia:
Savivaldybė: reikalingas Vilniaus miesto Tarybos politikų sutarimas, tokio kol kas nėra
Delfi kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri anksčiau teigė, kad „Vilniaus fejerijos“ renginio nerems, tačiau išdavė leidimą vykti šiam šou. Anot jos atstovų, tam, kad tokiam renginiui nebūtų išduotas leidimas, reikalingas teisinis pagrindas.
„Buvo planuojama, kad Taryba tokį sprendimą priims šių metų birželio 29 d., tačiau klausimo rengėjai, įvertinę tai, kad pritrūks balsų šio draudimo įgyvendinimui, klausimą atsiėmė. Šiuo metu neturime teisinių įrankių neišduoti leidimo šiam renginiui, tačiau savivaldybė, kaip ir įsipareigota Tarybos priimtoje rezoliucijoje, jo neremia“, – Delfi teigė Vilniaus misto savivaldybė.
Paklausus, kaip vertinamas A. Tapino pastebėjimas, jog „savivaldybė pasidavė „Fejerijos“ lobistams“, Vilniaus miesto savivaldybė teigė tokios informacijos neturinti, todėl komentuoti negalinti.
„Tai yra p. Tapino subjektyvus vertinimas“, – teigiama Vilniaus miesto savivaldybės atsiųstame komentare.
Jame taip pat pažymima, kad išduotos „Pažymos dėl dėl fejerverkų įtakos“ vertinti neturima pagrindo, nes savivaldybės tokia pažyma nepasiekė.
„Savivaldybė nėra fejerkervų ar chemijos ekspertai“, – priduriama Vilniaus miesto savivaldybės komentare.
Jame taip pat pabrėžiama, kad savivaldybės vadovai – meras, administracijos vadovybė – skeptiškai žiūri į fejerverkus: „Ypač po to, kai į Vilnių atvyko daugybė karo pabėgėlių iš Ukrainos. Pernai priimta rezoliucija šią nuomonę įtvirtino – Vilnius savo renginiuose nebenaudoja fejerverkų ir neberemia tokių renginių. Tačiau tam, kad būtų žengtas antras žingsnis – fejerverkų draudimas mieste – reikalingas platesnis Vilniaus miesto Tarybos politikų sutarimas, o tokio kol kas nėra.“
„Vilniaus fejerija“ organizatorius: buvo kalbėtasi su ukrainiečiais
„Vilniaus fejerija“ organizatorius Gytis Lagunavičius teigė, kad prieš pradedant reklamuoti renginį, buvo kalbėtasi ir dabar kalbamasi su ukrainiečių bendruomenių atstovais ir Vilniuje gyvenančiais ukrainiečiais, įsiklausoma į jų patarimus.
„Yra dalis visuomenės kuriai visada kažkas nepatinka arba ji turi savo tikslų. Jie reiškiasi garsiau už besidžiaugiančius.
Karo tema bus paliesta ir renginio metu. Mūsų kalbinti ukrainiečiai stebisi tokiomis reakcijomis ir sako, kad gyvena saugioje šalyje ir iš reklamos ir aplinkinių žino kas ir kur vyks“, – Delfi sakė G. Lagunavičius.
Anot jo, pastebėjimai apie chemikų sąsajas su pirotechnikos verslu visai neatitinka tikrovės: „Minimas asmuo neturi ir neturėjo nieko bendro su Lietuvos pirotechnikų asociacija, o bendradarbiauti su chemijos srities mokslininkais būtina. Išmanančių pirotechniką žmonių Lietuvoje yra vienetai, tai ir paprašėme pagalbos.“
G. Lagunavičius teigė, kad renginio organizatoriai ilgai svarstė apie galimybę rengti festivalį. Prašymas rengti buvo paduotas tik rugpjūčio mėnesį.
„Mus padrąsino šią vasarą jau vykę fejerverkų festivaliai Prancūzijoje, Belgijoje, Maltoje, Vokietijoje, didelis fejerverkas Venspilyje. Rugsėjo pradžioje patys sėkmingai dalyvavome festivalyje Berlyne. Žiūrovų buvo apie 35 tūkstančius. Šiame mieste kaip ir visose Europos šalyse gyvena daug pabėgėlių iš Ukrainos. Pasaulyje tokie renginiai vyko ir vyksta, galvojame jau tradiciniu tapusį renginį surengti ir 14-ą kartą. Laikas atskirti viešus muzikinius profesionalius pirotechnikos pasirodymus nuo bet kokių pašaudymų.
Lietuvoje pirotechnikos priemonių naudojimą reglamentuoja Civilinių pirotechnikos įstatymas, kuris paruoštas pagal Europos sąjungos direktyvas ir dar nėra nei vienos šalies Europoje, kur tai būtų uždrausta“, – Delfi komentavo G. Lagunavičius.
