Švietimas neturi būti politinių aplinkybių įkaitas
Paklaustas, kokį įspūdį jam paliko susitikimas su Lietuvos švietimo atstovų grupe, kurią sudarė VDU gabių vaikų ugdymo programos „Gifted“, universitetų, mokyklų ir kitų įstaigų deleguoti specialistai, S. Davidsonas teigė, kad jis liko sužavėtas.
„Pabendravęs su jais pajutau didelį pagarbos jausmą ir norą dar labiau vertinti jų atliekamą darbą. Man pasirodė, kad jie išties dirba savo visuomenei ir labai nori tobulėti bei tobulinti švietimo sistemą“, – sakė Kneseto narys.
Toks jo žavėjimasis švietimo darbuotojais ir jų darbu nesunkiai suprantamas – prieš tapdamas Izraelio parlamento nariu S. Davidsonas pats dirbo mokytoju ir švietimo specialistu. Be to, jis treniravo nacionalinę Izraelio plaukimo komandą, todėl švietimas ir jaunų žmonių ugdymas jam yra labai artimos temos.
Ankstesnė darbo patirtis S. Davidsoną paskatino nenutolti nuo švietimo net ir atsidūrus politikoje. Dabar jis yra Kneseto Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys bei daug dėmesio skiria ugdymo iššūkiams, kurių pastaraisiais metais Izraelyje išties nestinga.
„Politinė padėtis mūsų šalyje yra sudėtinga. Pastaraisiais metais vis kentėjome nuo politinio nestabilumo. Esant tokiai situacijai, švietimo ministrai keitėsi taip, kad sunku sukurti vientisą švietimo politiką, kurią būtų galima vykdyti. Prie to dar pridėkime ir kovą su koronavirusu, per kurį mokiniams ir mokytojams teko išgyventi daug nežinios, taip pat gauname kalną iššūkių, su kuriais susiduriame švietimo sistemoje“, – vardijo S. Davidsonas.
Jo manymu, kad ir kokie iššūkiai kiltų švietimo sistemai, vis dėlto jos negalima valdyti be ilgalaikės strategijos, kuri leistų išlaikyti balansą net ir esant politiniams svyravimams.
„Kiekvienoje politikos srityje tvyro tam tikra įtampa tarp laimėjimų, duodančių tiesioginę politinę naudą, ir tikros investicijos, kuri atsiperka tik po daugelio metų. Politikai turi išmintingai subalansuoti šiuos reikalus, juo labiau švietime, kur investuojama į valstybės ateities kartas“, – pabrėžė Kneseto narys.
Svarbiausia, atsižvelgti į skirtingų vaikų poreikius
Vienas iš svarbiausių iššūkių, su kuriuo dabar susiduriama švietimo sistemose visame pasaulyje, S. Davidsono manymu, yra didėjanti takoskyra tarp gabių vaikų ugdymo ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokymo.
Kaip rodo Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros surinkti duomenys, specialiųjų mokymosi poreikių 2015–2016 mokslo metais turėjo 10,5 proc. mokinių, o 2018–2019 metais šis rodiklis siekė jau 11,6 procento.
Paklaustas, ką mano apie vis dažniau pasitaikančius atvejus, kai specialiųjų poreikių turinčių vaikų, kurie negali mokytis taip sparčiai kaip gabesni, tėvai reikalauja dėti visas pastangas tobulinant švietimo sistemą, siekiant padėti jų vaikams, nors papildomo dėmesio reikalauja ir gabiausieji, parlamentaras tvirtino, kad su šiuo iššūkiu reikia dorotis kaip ir sporte – vienu metu veikti dviem lygiais.
„Švietimą galima palyginti su sportu. Yra mėgėjiškas ir profesionalus sportas. Abu – vienodai svarbūs, tačiau reikalauja kiek kitokio priėjimo ir skirtingų metodų. Vieniems reikia tik tiek, kad kūnas būtų neužsisėdėjęs ir sveikas, o kiti nori siekti aukščiausių rezultatų. Manau, turime skatinti abu“, – sakė S. Davidsonas.
Jo teigimu, kol kas, deja, vis dar tvyro įtampa tarp dviejų švietimo požiūrių – pabrėžiančio lygybę, siekiančio padėti sunkiau besimokantiesims bei sistemos, kuri akcentuoja gebėjimus ir apdovanoja aukštus pasiekimus. Tai, anot jo, turėtų keistis.
„Mūsų visų tikslas turėtų būti išmintingai subalansuoti abu požiūrius ir neatmesti skirtingų vaikų poreikių bei interesų. Sugebėjus suderinti šiuos dalykus galima tikėtis dagialypės naudos. Trumpuoju laikotarpiu turėtume daugiau laimingų vaikų, o ilguoju – išugdytume daug gabių žmonių, kurie integruosis į visuomenę ir ekonomiką bei prisidės savo įgūdžiais, tarnausiančiais žmonėms, valstybei ar net pasauliui“, – pabrėžė Izraelio parlamentaras ir švietimo ekspertas S. Davidsonas.