„Delfi“ surengtoje konferencijoje „Tvarumo kursas“ Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dalijosi, kaip Lietuva ketina pasiekti išsikeltą ambicingą tikslą, įvardijo, kokių priemonių imamasi jau dabar.
Savo ruožtu pagal žiedinės ekonomikos principus veikiančios elektronikos ir automobilių atliekas perdirbančios įmonės „EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika įvardijo netvariausią produktą elektronikos gaminių pramonėje ir paaiškino, kodėl jo valdoma įmonė daugiausia gautų atliekų perdirba, o ne parduoda pakartotiniam panaudojimui.
A. Armonaitė: tikslas – kad 12 proc. Lietuvos ekonomikos būtų žiedinė
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė pabrėžia, kad atliekos, kurias palieka įvairūs gamybos procesai, yra žaliavos ir jos gali sugrįžti atgal į ekonomiką.
„Turėtų būti taip, kad mes jų neišmetame, o susigrąžiname atgal į gamybos ciklą. Norime paskatinti įmones daugiau tai daryti“, – teigia ji.
Anot ministrės, šiuo metu vos 4 proc. Lietuvos ekonomikos – žiedinė, o tikslas yra ambicingas – pasiekti 12 proc.
„Galbūt to pasiekti ir nepavyks. Nesvarbu. Svarbiausia, kad kuo daugiau atliekų įdarbintume ekonomikoje. Neišmestume, neterštume gamtos. Tai yra esmė, tai yra mūsų fokusas“, – konferencijos „Tvarumo kursas“ vienoje iš diskusijų kalbėjo A. Armonaitė.
Pasak jos, tam, kad tokie tikslai būtų pasiekti, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pradėjo ne vieną iniciatyvą.
„Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvoje susidarė 5,3 tonos atliekų, pusė iš jų yra fosfogipsas netoli Kėdainių. Tai yra tarsi atlieka, tarsi šiukšlynas, bet kartu ir milžiniškas žaliavų resursas. Mes kuriame paskatas, kad tas fosfogipsas ir kitos atliekos būtų perdirbtos, sugrąžintos į ekonomikos ciklą. Skatiname atliekas versti žaliavomis, tam yra konkrečių finansinių instrumentų, kuriais įmonės gali pasinaudoti. Antras prioritetas – maisto švaistymo problema. Norime leisti prekybininkams maistą, kuris yra geras, parduoti ilgiau. Trečias prioritetas – energetinis efektyvumas. Padedame įmonėms persitvarkyti ir naudoti mažiau energetikos resursų, taip pat naudoti žalią, tvarią energiją ir atliepti gana ambicingus tvarumo tikslus, kuriuos esame įsipareigoję pasiekti“, – vardijo A. Armonaitė.
D. Valeika: sutvarkome apie 12 tūkst. tonų elektronikos atliekų per metus
Savo ruožtu įmonės „EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika sako, kad tiek daiktų pernaudojimas, tiek perdirbimas yra būtinos žiedinės ekonomikos dalys, be kurių negalime išsiversti.
Vis dėlto, anot jo, daugiausia elektronikos atliekų šiandien yra perdirbama, lyginant su tuo, koks kiekis yra perduodamas atgal į pakartotinį naudojimą.
„EMP Recycling“ per metus sutvarko apie 25 tūkst. tonų atliekų. Elektronikos sudaro apie 12 tūkst. tonų, tačiau iš jų tik 0,5 proc. pavyksta parduoti arba perduoti antriniam panaudojimui per įmonės projektą parduodunaudota.lt. – sako D. Valeika ir įvardija galimas to priežastis. – Daugiausia domimasi kompiuterine technika arba kompiuterių dalimis. Kitas aspektas – aš kaip vartotojas turėdamas seną telefoną, kuris man pabodo arba yra nebereikalingas, be jokių apribojimų galiu jį padovanoti, parduoti ir kt. Bet jeigu tas telefonas tampa atlieka, įsijungia begalė biurokratinių, teisinių mechanizmų, kaip atlieką vėl paversti produktu. Ar tu netampi staiga gamintoju importuotoju – iki šiol nėra aiškaus atsakymo. Tiesiog yra labai daug papildomų reikalavimų, kaip ir naujam produktui pagaminti, – garantija, saugumo klausimai ir kt. Tad didžioji dalis elektronikos atliekų vis dėlto yra parduodama atskiromis dalimis, kurios vėliau yra sukomplektuojamos ir iš jų gimsta nauji produktai.“
Vienkartinių elektroninių cigarečių rykštė
Paklaustas, ar daug yra tokių atliekų, kurių nepavyksta perdirbti, D. Valeika teigia, kad įmonėje prieš keletą metų buvo iškeltas tikslas, kad tokių atliekų iš viso nebūtų.
„Šiuo metu sutvarkome, perdirbame maždaug 80 proc. gautų atliekų. Tokias atliekas, kaip freonas ar baterijos, kurioms reikalinga arba speciali įranga, arba specialūs leidimai, perduodame sutvarkyti mūsų patikrintiems ir sertifikuotiems partneriams. Nė viena tona, nė vienas kilogramas į sąvartynus neiškeliauja, – teigia „EMP Recycling“ generalinis direktorius ir priduria. – Be jokios abejonės, lieka atliekų, kurių neįmanoma paversti antrinėmis žaliavomis, tokiu atveju jos yra sudeginamos ir panaudojamos energijai gauti.“
D. Valeika taip pat sako, kad didžiausią rūpestį elektronikos perdirbimo srityje kelia patys gaminiai. Anot jo, netvariausias visų laikų kūrinys elektronikos gaminių pramonėje yra vienkartinės elektroninės cigaretės.
„5 minutės gaminio vartojimo ir jis iš karto tampa atlieka, o tokių gaminių perdirbimas – sunkus, nes juose yra akumuliatorius, baterija, kurios išėmimas galimas tiktai rankiniu būdu. Įsivaizduokite, kiek reikia įdėti pastangų, kurios ekonomiškai niekaip neatsiperka, norint iš tokio daikto atsargiai iškrapštyti bateriją, nes mechaniniu būdu malant, ji yra pažeidžiama, atsiranda sąlytis su deguonimi ir iš karto turim gaisrą. To daryti negalima“, – paaiškina D. Valeika.
Savo ruožtu A. Armonaitė teigia, kad valstybės ir verslo atsakomybė yra sutvarkyti gaminius, kurių neįmanoma tvariai perdirbti ar utilizuoti.
„Toks produktas trumpuoju laikotarpiu yra ekonomiškai pagrįstas, bet žiedinės ekonomikos požiūriu, tai nėra tvarus gaminys. Visi, kurie tokius produktus vartoja, irgi turėtų apie tai susimąstyti. Nėra taip, kad išmeti į šiukšliadėžę ir pamiršti, tai yra ta pati sąskaita, kurią visi sumokame ne tik planetai, bet ir Lietuvai (...). Manau, kad svarbiausia yra galvoti apie visą žiedo ciklą. Tai, kad kažkas atlieka nuo gamybos proceso, nereiškia, kad tai išnyksta, dingsta. Reikia galvoti, kaip toliau tai sugrąžinti į darbą“, – pabrėžia ministrė.
Visos šiukšlės turi vertę: svarbiausia jas teisingai tvarkyti
D. Valeika taip pat atkreipia dėmesį, kad įmonė kasdien dalyvauja žiedinėje ekonomikoje ir save ji vadina „miesto kasėjais“ (angl. urban miners).
„Metalai išgaunami, juos kasant iš rūdos. Jie taip pat išgaunami perdirbant elektronikos atliekas. Metalų koncentracija iš elektronikos atliekų yra 50 kartų didesnė. Pats perdirbimas yra daug ekologiškesnis ir švaresnis negu rūdos kasimas“, – teigia diskusijos dalyvis.
„EMP Recycling“ generalinis direktorius taip pat pabrėžia, kad savo kalboje stengiasi nevartoti žodžio šiukšlės, nes, anot jo, visos atliekos turi vertę.
„Svarbiausia su jomis teisingai tvarkytis, teisingai jas išrūšiuoti, teisingai atskirti ir tada galima jas padaryti antrinėmis žaliavomis“, – teigia „EMP Recycling“ generalinis direktorius.
