Svarbiausia – laimingi ir klestintys šalies gyventojai
Viena iš uždariausių ir paslaptingiausių valstybių pasaulyje laikomas Butanas yra Himalajų karalystė, įsiterpusi tarp Indijos ir Kinijos. Platformoje „Medium“ teigiama, kad ši šalis per visą savo istoriją išliko nepriklausoma valstybe, kuri nacionalinį identitetą grindžia budizmo principais.
Nuo 1907 m. šalį valdo monarchas. 2008 m. ketvirtasis karalius Jigme Singye Wangchuckas įvedė demokratiją, keliaudamas iš kaimo į kaimą, jis aiškino Butano gyventojams naująją konstituciją.
„National Geography“ rašo, kad Butanas, ko gero, yra ne tik viena iš laimingiausių, bet ir viena iš žaliausių pasaulyje, mat į savo nacionalinį identitetą šalis yra įtraukusi tvarumo principus.
Tai nėra sutapimas, nes karalius J. S. Wangchuckas savo valdymo metu dar 1972 m. pasisakė už tai, kad piliečių gerovei matuoti būtų naudojamas bendrosios nacionalinės laimės indeksas, o ne bendrasis vidaus produktas. Savo ruožtu toks indeksas grindžiamas keturiais ramsčiais: tvariu vystymusi, aplinkos apsauga, kultūros išsaugojimu ir geru valdymu.
Kaip teigiama „Euro News“, Butano bendrosios nacionalinės laimės filosofija prieštarauja visuotinai pripažintiems pasaulio ekonomikos principams. Užuot sutelkusi dėmesį į materialią plėtrą, karalystė nuo seno tiki, kad šalies vystymasis turėtų būti grindžiamas tuo, kiek laimingi ir klestintys yra jos gyventojai.
Pagarba gamtai
Aplinkos tausojimas yra vienas iš keturių Butano bendrosios nacionalinės laimės filosofijos pagrindų, kuriuo pripažįstama gamtos svarba piliečių gerovei.
Kraštovaizdžio apsauga įrašyta į šalies Konstituciją. Joje nustatyta, kad ne mažiau nei 60 proc. Butano teritorijos turi sudaryti miškai. Šiuo metu jie užima daugiau nei 70 proc. šalies ploto.
„Medium“ teigiama, kad kasmet birželio 2 d., tą pačią dieną, kai buvo karūnuotas ketvirtasis karalius, šalyje švenčiama Socialinio miškininkavimo diena, per kurią Butano piliečiai pasodina šimtus tūkstančių medžių.
2015 m. birželio 2 d. Butanas pasiekė Pasaulio Gineso rekordą – per valandą pasodino 49 672 medžius.
Kaip rašo „Euro news“, iš viso saugoma daugiau nei 50 proc. šalies teritorijos. Pasaulio gamtos fondo (angl. World Wide Fund for Nature, toliau – WWT) duomenimis, tai didžiausias procentas iš visų Azijos šalių.
Butano saugomose teritorijose klesti vietinė laukinė gamta ir gyvūnai, pavyzdžiui, nykstantys karališkieji bengalų tigrai, snieginiai leopardai ir drambliai.
Vysto tvarų turizmą
Šalį valdo budizmo, o ne verslo principai, bendroji nacionalinė laimė čia yra svarbesnė už bendrąjį vidaus produktą. Ši idėja persmelkia ir visus turizmo sektorius, todėl Butane yra vystoma unikali turizmo kultūra.
Kai 1974 m. ši izoliuota šalis pagaliau atsivėrė turistams, ji ėmėsi „didelės vertės, mažo poveikio“ politikos. Tai reiškia, kad šalyje yra griežtai kontroliuojama, kaip turistai keliauja po Butaną ir kiek jiems tai kainuoja, rašo „Euro News“.
Nors iki pandemijos metinis lankytojų skaičius Butane augo, į šalį niekada neatvykdavo daugiau nei 315 000 turistų per metus. Pavyzdžiui, į kaimyninį Nepalą, kuris yra panašus į Butaną tiek savo kultūra, tiek topografija, 2019 m. atkeliavo daugiau nei 1 mln. turistų.
Į Butaną gali atkeliauti visi norintys, tačiau valstybė sąmoningai nustatė minimalų dienos mokestį, kad užtikrintų, jog į šalį niekada neatvyktų daugiau turistų, nei Butano gyventojai, kurių yra apie 787 tūkst., gali priimti.
Minimalus dienos mokestis iki šių metų birželio sudarė 290 JAV dolerių (285 Eur) per dieną asmeniui sezono metu (kovo-gegužės mėn. ir rugsėjo-lapkričio mėn.). Trijų ir daugiau asmenų grupėms jis sumažėdavo iki 250 JAV dolerių (246 Eur) per dieną vienam asmeniui.
Į sumą būdavo įskaičiuotas maitinimas tris kartus per dieną, licencijuotas, angliškai kalbantis Butano gidas, visas antžeminis transportas, įskaitant vairuotoją, apgyvendinimas ne mažiau nei 3 žvaigždučių viešbutyje vienai nakčiai, įėjimo į turistų lankomas vietas mokesčiai, stovyklavimo įranga, pervežimas žygiams pėsčiomis ir nemokama vietinė SIM kortelė.
Į vienos dienos kainą taip pat įeidavo 65 JAV dolerių (63 Eur) tvaraus vystymo mokestis. Jis buvo skirtas padėti vyriausybei teikti nemokamą švietimą ir sveikatos priežiūrą šalies gyventojams bei kurti infrastruktūrą.
Taip nacionaliniu mastu nustatant kainas būdavo sumažinamas turizmo nutekėjimas – procesas, per kurį pinigai pervedami į tarptautines kompanijas ir banko sąskaitas.
Tokia tvarka, kaip rašo „Euro News“, vietos gyventojams užtikrindavo užimtumą.
Pasitelkiant tokią turizmo sistemą buvo siekiama išsaugoti šalies gamtinius išteklius ribojant turistų skaičių ir kontroliuojant, kur jie vyksta. Nors kai kurie šalies lankytojai skundėsi dėl prastos viešbučių santechnikos, lėto interneto ar neskanaus maisto, daugelis įvertino iš anksto sklandžiai suplanuotas ekskursijas, teigiama „The New York Times“.
Pagal ankstesnę politiką visi užsakymai ir mokėjimai turėjo būti atliekami per registruotus vietos kelionių organizatorius, kurie privalėjo sudaryti iš anksto parengtą maršrutą su nustatytomis datomis ir sustojimais nakvynei.
Po dviejų metų be ribojimų atsiveria turistams – laukia pokyčiai
Šių metų rugsėjo 23 d. šalis pirmą kartą po daugiau nei dviejų metų pertraukos vėl be karantino bus atverta turistams.
„The New York Times“ pabrėžiama, kad Butanas per pandemiją iš pagrindų pertvarkė turizmo sistemą ir gerokai padidino apsilankymo šalyje kainą.
Taigi, nuo šiol turistai galės nebedalyvauti organizuotose ekskursijose, tačiau turės mokėti 200 JAV dolerių (196 Eur) dienos mokestį tiesiai vyriausybei ir atskirai mokėti už apgyvendinimą, maitinimą, ekskursijas, padengti kitas kelionės išlaidas.
Vyriausybė pareigūnai teigia, kad naujoji politika padės Butanui tapti išskirtine vieta, pritrauksiančia „išrankius turistus“, kurie galės naudotis įvairesnėmis ir kokybiškesnėmis paslaugomis.
„Covid-19 leido mums iš naujo apsvarstyti, kaip geriausiai struktūrizuoti ir valdyti turizmo sektorių, kad jis būtų naudingas Butanui ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu požiūriu, kartu paliekant kuo mažesnį anglies pėdsaką“, – „The New York Times“ sakė Butano užsienio reikalų ministras ir turizmo tarybos pirmininkas Dr. Tandi Dorji. – Ilgalaikėje perspektyvoje mūsų tikslas yra sukurti didelės vertės patirtį lankytojams ir gerai apmokamas bei profesionalias darbo vietas piliečiams.“
Vis dėlto daugelis kelionių organizatorių reiškia nerimą dėl įvestų pokyčių. Jie jaudinasi, kad dėl naujos turizmo politikos liks be darbo. Nėra aišku, ar dėl didesnio mokesčio jie galės pritraukti pakankamai turistų, taip pat ar šalies lankytojams apskritai prireiks jų paslaugų, kai turės galimybę viešbučius, maitinimą, gido paslaugas užsisakyti patys.
Tačiau vyriausybė tikisi, kad nauja turizmo politika kaip tik padės pritraukti daugiau ir įvairesnių turistų.
„Viskas, ko mes siekiame – labai atvira širdimi priimti visus asmenis, kurie nori apsilankyti ir patirti mūsų unikalumą“, – sakė šalies ministras pirmininkas Lotay Tshering. – Tuomet užtikrinsime, kad lankytojas gautų Butane išleistų pinigų vertę.“
Jis pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių vyriausybės prioritetų – investuoti į atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir apsaugoti Butano biologinius koridorius, gamtos parkus ir pagrindines kultūros vertybes. Kaip jau rašyta, Butano konstitucija įpareigoja, kad 60 proc. šalies teritorijos turi sudaryti miškai, ir palaiko griežtus įstatymus, kad valstybėje būtų išlaikoma neigiamų anglies dioksido emisijų politika.
Neigiamos CO2 emisijos
Butanas yra viena iš keleto pasaulio šalių, kurioje anglies dvideginio emisijos yra neigiamos. Tai reiškia, kad ji iš atmosferos sugeria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei jų išmeta.
CNN rašo, kad Butano plotas – 38 394 kvadratinių kilometrų. Anglies dioksidą šalyje sugeria miškai, kurie užima apie 70 proc. šalies teritorijos. Todėl, remiantis šalies pateikiamis duomenimis, Butane, kuriame gyvena apie 790 tūkst. žmonių, pašalinama beveik tris kartus daugiau CO2, nei jo išskiriama.
Anot CNN, Butane anglies dioksido emisijos yra neigiamos dar ir todėl, kad šalis yra palyginti neišsivysčiusi – dauguma žmonių dirba žemės ūkio arba miškininkystės srityse. Pavyzdžiui, Liuksemburge, turinčiame mažiau gyventojų, išmetama keturis kartus daugiau CO2 nei Butane.
Be to, beveik visa šalies elektros energija pagaminama hidroelektrinėse. Butanas pagamina tiek hidroenergijos, kad dalį jos parduoda kaimyninėms šalims, o tai, šalies teigimu, padeda palikti dar 4,4 mln. tonos mažesnį CO2 pėdsaką per metus.
Neskuba perimti vakarietiškų įpročių
„Medium“ rašo, kad šiandien šalyje vis dar nėra aukštesnių nei šešių aukštų pastatų – taip įpareigojo vyriausybė. Statinių stogai raudoni arba žali. Žali žymi privačius pastatus, o raudoni – vyriausybei priklausančius.
Be to, Butanas yra vienintelė šalis pasaulyje, kurioje vis dar nėra šviesoforų. Mat, 1999 m. vyriausybė juos pastatė, bet kai niekas nesuprato, kaip jais naudotis, buvo grįžta prie žiedinių sankryžų, kuriose eismą reguliuoja pareigūnai. Taip ne tik kuriamos darbo vietos, bet ir reaguojama į dabartinę eismo padėtį – nereikia ilgai laukti, kol pajudės kiti automobiliai.
