Pastarąjį dešimtmetį terminas „anglies dioksido bomba“ plačiai naudojamas apibūdinti milžiniškus iškastinio kuro gavybos projektus, pavyzdžiui, anglies kasyklas, ar kitus didelius anglies dioksido šaltinius. Naujame „The Guardian“ tyrime pateikiamas konkretus apibrėžimas: tai projektai, kurie per savo gyvavimo laikotarpį gali išmesti ne mažiau nei 1 mlrd. tonų CO2.
Planuojamos 195 „anglies dioksido bombos“
Įvertinti būsimą naftos ir dujų plėtrą yra sudėtinga, šis sektorius dažnai yra slaptas, o išsami informacija apie planuojamus projektus nėra lengvai prieinama, tačiau „The Guardian“ paskelbtas tyrimas rodo, kad trumpalaikiuose iškastinio kuro pramonės plėtros planuose numatoma pradėti naftos ir dujų gavybos projektus, kurių metu bus išmetama tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiek per dešimtmetį išmeta didžiausia pasaulio teršėja Kinija.
Planuojamos 195 „anglies dioksido bombos“ – milžiniški naftos ir dujų projektai, kurių kiekvienas per savo gyvavimo laikotarpį išmestų mažiausiai milijardą tonų CO2. Tai iš viso prilygsta maždaug tokiam CO2 kiekiui, kurį per 18 metų išmeta visas pasaulis.
Apie 60 proc. šių projektų jau pradėti įgyvendinti.
„The Guardian“ gauti „Carbon Tracker“ duomenys rodo, kad keliolika didžiausių pasaulio iškastinio kuro bendrovių iki 2030 m. kasdien planuoja skirti 387 mln. dolerių kapitalo išlaidų naftos ir dujų telkiniams eksploatuoti.
Nemaža dalis šios sumos skirta esamų projektų gavybai palaikyti, vis dėlto akivaizdu, kad bent ketvirtadalį šių investicijų, t. y. po 103 mln. dolerių per dieną, planuojama išleisti naujiems naftos ir dujų telkiniams eksploatuoti.
Milžiniški plėtros planai
Artimieji Rytai ir Rusija dažnai sulaukia didžiausio dėmesio kalbant apie būsimą naftos ir dujų gavybą, tačiau JAV, Kanada ir Australija yra vienos iš šalių, turinčių didžiausius plėtros planus ir daugiausiai „anglies dioksido bombų“.
Iš esmės naftos ir dujų bendrovių trumpalaikiai plėtros planai yra milžiniški.
„The Guardian“ atliktas tyrimas parodė, kad per ateinančius maždaug septynerius metus jos greičiausiai pradės naftos ir dujų projektus, pagal kuriuos galiausiai bus išgaunama 192 mlrd. barelių.
Šios įmonės jau yra priėmusios galutinius finansinius sprendimus dėl projektų, pagal kuriuos bus išgaunama 116 mlrd. barelių, t. y. daugiau nei pusė iš visų planuojamų 192 mlrd.
Šios bendrovės taip pat daug investavo ir į likusius projektus, įskaitant galutinius plėtros, inžinerijos ir eksploatavimo planus. Dėl tokių investicijų tikėtina, kad šie projektai bus įgyvendinami, jei vyriausybė nesiims ryžtingų veiksmų juos sustabdyti.
Tokius duomenis pateikė ne pelno siekiančios aplinkosaugos ir žmogaus teisių organizacijos „Urgevaldas“ analitikai, kurie naudojosi „Rystad Energy“ duomenimis – standartiniu, tačiau viešai neprieinamu, šios pramonės šaltiniu.
Jų sukurtoje „Gogel“ duomenų bazėje yra 887 bendrovės, kurios žvalgosi naftos ir dujų telkinių bei išgauna iškastinį kurą. Duomenų sistemoje taip pat pateikiama 97 proc. trumpalaikių plėtros planų.
Du trečdaliai projektų, kuriuos bendrovės jau įsipareigojo įgyvendinti, yra Artimuosiuose Rytuose, Rusijoje ir Šiaurės Amerikoje
„Urgevaldo“ trumpalaikių plėtros planų sąraše pirmauja valstybinės naftos bendrovės: „Qatar Energy“, Rusijos „Gazprom“ ir „Saudi Aramco“. Pusė „Gazprom“ numatomos plėtros yra pažeidžiamame Arkties regione, tačiau ilgalaikės Rusijos karo Ukrainoje pasekmės jos iškastinio kuro planams nėra aiškios.
Į pirmąjį dešimtuką patenka ir tokios didžiausios naftos bendrovės kaip „ExxonMobil“, „Total“, „Chevron“, „Shell“ ir BP.
„Dauguma naftos ir dujų bendrovių tiesiog tęsia įprastinę veiklą, – sakė Nilsas Barčas iš „Urgevaldo“. – Kai kurioms tiesiog nerūpi. Kai kurios nemato savo atsakomybės, nes viso pasaulio vyriausybės leidžia joms tęsti veiklą, nors, žinoma, šioms vyriausybėms dažnai įtaką daro pramonė.“
Du trečdaliai iš 116 mlrd. barelių naftos ir dujų projektų, kuriuos bendrovės jau finansiškai įsipareigojo įgyvendinti, yra Artimuosiuose Rytuose, Rusijoje ir Šiaurės Amerikoje, rodo „Rystad Energy“ pateikti duomenys.
Numatoma, kad Australija prisidės 3,4 mlrd. barelių, t. y. daugiau nei visa Europa, kurios telkiniai yra gana išsekę.
JAV – pagrindinės teršėjos
Tyrimo duomenimis, JAV yra pagrindinės galimų išmetamųjų teršalų sukėlėjos. Jų 22 „anglies dioksido bombos“ apima įprastinį gręžimą ir „frakingą“ (aut. past. – didelio slėgio skysčio įpurškimą į požemines uolienas, gręžinius ir kt, siekiant atverti plyšius ir išgauti naftą ar dujas) Meksikos įlankos giluminiuose vandenyse, Kolorado valstijos priekalnėse ir Permo baseine. JAV„anglies dioksido bombos“ gali išmesti 140 mlrd. tonų CO2, t. y. beveik keturis kartus daugiau nei visas pasaulis išmeta kasmet.
Antroje vietoje po JAV yra Saudo Arabija (107 mlrd. tonų CO2 ), toliau rikiuojasi Rusija, Kataras, Irakas, Kanada, Kinija ir Brazilija.
Australija, kurią tarptautiniai lyderiai plačiai smerkia kaip atsiliekančią sprendžiant klimato krizę, užima 16 vietą.
Prof. Kevinas Andersonas iš Mančesterio universiteto Tindalio klimato kaitos mokslinių tyrimų centro (Tyndall Centre for Climate Change Research) ir Upsalos universiteto Švedijoje sakė, kad planuojamos gavybos mastas, nepaisant visų įrodymų, rodo, kad didieji naftos gamintojai ir jų politiniai rėmėjai arba netiki klimato mokslu, arba mano, kad jų didžiuliai turtai gali kaip nors apsaugoti juos ir jų vaikus nuo pražūtingų padarinių.
„Arba mokslininkai, su šia sritimi dirbę 30 metų, viską suprato neteisingai – didžiųjų naftos bendrovių vadovai žino geriau, arba prisidengę rūpesčio šydu, jie visiškai nepaiso klimato kaitos pažeidžiamiausių bendruomenių, įprastai toli nuo jų gyvenančių skurstančių, spalvotų žmonių. Taip pat nerimą kelia tai, kad jie nesidomi savo vaikų ateitimi“, – teigia jis.
Raudonas signalas žmonijai
Atrodo, kad naftos kompanijas vilioja milžiniškos pajamos per ateinančius metus, nors pasaulio klimato mokslininkai vasario mėnesį pareiškė, kad toliau delsiant mažinti iškastinio kuro naudojimą, prarastume paskutinę galimybę visiems užtikrinti tinkamą ir tvarią ateitį. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas balandžio mėnesį įspėjo pasaulio lyderius: „Mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro mus žudo“.
Pasaulio mokslininkai sutaria, kad planetą ištiko didelė bėda. Rugpjūčio mėnesį A. Guterresas griežtai reagavo į šiurpią Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC), kuri yra pagrindinė pasaulio klimato mokslo institucija, ataskaitą. “[Ši ataskaita] yra raudonas signalas žmonijai“, – sakė jis.
IPCC ataskaitoje teigiama, kad tam, jog išsaugotume galimybę gyventi ateityje, iki 2030 m. išmetamo anglies dioksido kiekis turi sumažėti perpus, tačiau nematyti jokių mažėjimo ženklų.
Jau nuo 2011 m. ekspertai perspėja, kad didžioji dalis pasaulio iškastinio kuro atsargų negalės būti sudeginta nesukeliant katastrofiško pasaulinio atšilimo.
2015 m. atlikta didelio atgarsio sulaukusi analizė parodė, kad norint, jog pasaulio temperatūra neviršytų 2°C, pusė žinomų naftos ir trečdalis dujų atsargų, taip pat 80 proc. anglies atsargų turi likti žemėje.
Šiandien ši problema dar opesnė. Geriau suprantant pragaištingą klimato krizės poveikį, tarptautiniu mastu sutarta pasaulinio atšilimo ribą sumažinti iki 1,5°C, kad būtų sumažinta ekstremalių karščio bangų, sausrų ir potvynių rizika.
2021 m. gegužę Tarptautinės energetikos agentūros ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad jei pasaulis iki 2050 m. nori pasiekti „grynąjį nulį“, negali būti jokių naujų naftos, dujų telkinių ar anglių kasyklų.
Balandį, sukrėstas naujausios IPCC ataskaitos, kurioje teigiama, kad reikia pradėti mažinti išmetamų teršalų kiekį „dabar arba niekada“, A. Guterresas atvirai užsipuolė įmones ir vyriausybes, kurių veiksmai, anot jo, klimato srityje neatitinka jų žodžių.
„Paprastai tariant, jie meluoja, o pasekmės bus katastrofiškos. Investicijos į naują iškastinio kuro infrastruktūrą yra moralinė ir ekonominė beprotybė “, – sakė JT generalinis sekretorius. – Klimato aktyvistai kartais vaizduojami kaip pavojingi radikalai. Tačiau iš tiesų pavojingi radikalai yra šalys, kurios didina iškastinio kuro gamybą.“
COP26 buvo uždegta žalia šviesa „anglies dioksido bomboms“
„The Conversation“ rašo, kad pasaulyje iš viso yra 425 „anglies dioksido bombos“.
Dėl JAV, Saudo Arabijos ir kitų šalių, turinčių iškastinio kuro interesų, pastangų dešimtmečius JT klimato derybos vengė akivaizdaus sprendimo – sustabdyti iškastinio kuro gavybą ir naudojimą. Atrodo, kad šis tabu pagaliau buvo sulaužytas 2021 m. lapkritį Glazge, kur oficialiai priimtame COP26 tekste pirmą kartą buvo paminėtas laipsniškas iškastinio kuro deginimo nutraukimas. Tačiau patikimo vyriausybių plano, kaip apriboti iškastinio kuro gavybą, vis dar nėra.
Kitą gyvybiškai svarbų žingsnį klimato politikoje būtų galima lengviau žengti, jei kiekvieną naują kasyklą ar naftos telkinį įvardytume kaip potencialią „anglies dioksido bombą“. Nesunku suprasti, kad jei vienos šalys „susprogdins“ savo bombas, kitos to padaryti negalės, nes į atmosferą galimas išmesti anglies dioksido kiekis yra ribotas. Šią paprastą klimato kaitos fizikinę įžvalgą pasaulio lyderiai iki šiol ignoravo.
„Anglies dioksido bombų“ koncepcija padeda suprasti, kad turtingos šalys, tokios kaip Vokietija, kasančios rusvąsias anglis, arba Kanada, verdanti bitumingąjį smėlį, kad išgautų nešvariausią pasaulyje naftą, užima anglies dioksido erdvę, o tai reiškia, kad Saudo Arabijos nafta ir Kataro dujos turės likti žemėje.
Vis dėlto „The Guardian“ praneša, kad tyrime, kuriam vadovavo iniciatyvos „Leave it in the Ground“ direktorius Kjell Kühne iš Lidso universiteto Jungtinėje Karalystėje ir kuris paskelbtas žurnale „Energy Policy“, nustatyta, jog praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai daugelis pasaulio politikų Glazge vykusioje COP26 konferencijoje save pristatė kaip klimato lyderius, uždegė žalią šviesą didžiulei pasaulinei naftos ir dujų gavybos plėtrai, kuri, kaip perspėja mokslininkai, priartins civilizaciją prie bedugnės krašto.
Tyrime taip pat teigiama, kad įgyvendinant šiuos „anglies dioksido bombų“ projektus kartu būtų išmetama 646 mlrd. tonų CO2, tai reiškia, kad būtų prarastas visas pasaulio anglies dioksido biudžetas (aut. past. – tai anglies dioksido emisijų kiekis, kuris gali patekti į aplinką, kad pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau nei 2°C).
K. Kühne tikino, kad pirmiausia reikia sustabdyti 40 proc. projektų, kurie dar nepradėti įgyvendinti, jei norime, kad pasaulis dar greičiau nepriartėtų prie katastrofos. Jis pridūrė, kad artimiausiais mėnesiais ir metais šie projektai turėtų tapti svarbiausiu pasaulinio klimato protestų judėjimo akcentu.
Projektus įgyvendins
„The Guardian“ raštu kreipėsi į tyrime įvardytas naftos ir dujų bendroves ir paprašė jų komentaro.
„Pagal Tarptautinės energetikos agentūros (International Energy Agency – IEA) grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijų ir visus su Paryžiumi suderintus scenarijus visi energijos šaltiniai bus svarbūs iki 2050 m., o nafta ir gamtinės dujos išliks svarbiausiais energijos derinio komponentais“, – teigė „ExxonMobil“ atstovas spaudai.
„ExxonMobil“ atstovas spaudai sakė, kad per ateinančius šešerius metus bendrovė planuoja investuoti daugiau nei 15 mlrd. dolerių į iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, įskaitant anglies dioksido surinkimą ir kaupimą, vandenilį ir biodegalus. Bendrovė siekė iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau tik dėl savo veiklos, o ne dėl parduodamo kuro, todėl tai sudaro tik nedidelę dalį jos parduodamos naftos ir dujų išmetamų teršalų.
„Shell“ atstovas spaudai citavo naujausius bendrovės pareiškimus: „Dėl [mūsų] planuojamo kapitalo investicijų lygio iki 2030 m. tikimės, kad bendra naftos gavyba, įskaitant pardavimus, palaipsniui mažės maždaug 1–2 proc. per metus.“
Bendrovė „ConocoPhillips“ taip pat paminėjo neseniai paskelbtą grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio planą: „Mūsų tikslas – remti tvarkingą perėjimą, kuris atitiktų pasiūlą ir paklausą bei būtų orientuotas į kapitalo grąžą, kartu saugiai ir atsakingai tiekiant energiją už prieinamą kainą.“
Bendrovė „ConocoPhillips“ 2022 m. skyrė 200 mln. dolerių savo veiklos metu išmetamų teršalų kiekiui mažinti. Siekdama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį deginant jos tiekiamą iškastinį kurą, bendrovė pasisako už „visoje ekonomikoje taikomą anglies dioksido kainą, kuri padėtų perkelti vartotojų paklausą nuo daug anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos šaltinių prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos šaltinių“.
„Petrobras“ planuoja savo investicijas atsižvelgdama į tai, kad Paryžiaus susitarimas bus sėkmingas ir pasaulinė temperatūra neviršys 2 °C“, – sakė bendrovės atstovas spaudai, tačiau pabrėžė, kad ateinančiais dešimtmečiais nafta išliks svarbi net ir pagal spartesnio perėjimo scenarijus“.
„TotalEnergies“ atkreipė dėmesį į savo neseniai parengtą tvarumo ataskaitą, kuri, pasak jos, „parodė suinteresuotosioms šalims, kad jau einame teisingu keliu“. Bendrovė užsibrėžė tikslą iki 2030 m. 30 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, susidarantį parduodant naftą ir dujas, ir padidinti atsinaujinančios energijos pardavimo dalį nuo 9 proc. 2021 m. iki 20 proc. 2030 m.
Bendrovės „Saudi Aramco“ ir „Eni“ atsakė dienraščiui „Guardian“, tačiau atsisakė pateikti komentarus. Kitos bendrovės į „Guardian“ prašymą neatsakė.
Duomenys rodo, kad daugelis naftos bendrovių, nepaisydamos visų savo pažadų ir neatsižvelgdamos į pasekmes, lieka įsipareigojusios vykdyti savo pagrindinę veiklą.
„The Guardian“ atliktas tyrimas leidžia daryti išvadą – jei projektai bus įgyvendinti, jie sužlugdys pasaulyje sparčiai mažėjančią išmetamųjų teršalų kiekio ribą (vadinamąjį anglies dioksido biudžetą), kurios negalima peržengti, kad ateityje būtų galima išgyventi.
„The Conversation“ pabrėžia, kad maždaug 80 proc. iš visų 425 „anglies dioksido bombų“ sutelkta vos 12 šalių: Kinijoje, JAV, Rusijoje, Saudo Arabijoje, Australijoje, Katare, Kanadoje, Irake, Indijoje, Brazilijoje, Irane ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Bet kuri iš šių šalių galėtų surengti derybas dėl „anglies dioksido bombų nukenksminimo“. Arba galbūt kitos šalies vyriausybė, kuri vykdo panašius projektus, pavyzdžiui, Vokietijos, Norvegijos, Kolumbijos ar Jungtinės Karalystės, kuri yra pasirengusi padidinti dujų gręžimą Šiaurės jūroje.
Iškastinio kuro neplatinimo sutartis, panaši į Šaltojo karo branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, kuria siekta sustabdyti branduolinių ginklų plitimą, galėtų susieti nacionalinius įsipareigojimus pasauliniu susitarimu.
Klimato judėjimui šie didžiuliai, lėtai įgyvendinami tikslai yra konstruktyvus iššūkis, suteikiantis daugybę galimybių įsikišti, kaip tai aiškiai parodė neseniai Rusijai taikytos sankcijos: atrodo, kad kai kurios Rusijos „anglies dioksido bombos“ nebus įgyvendintos be kitų šalių paramos.
Dėl iškastinio kuro pramonės tarpusavio ryšių visame pasaulyje labai nedaug anglies dioksido bombų gali būti įgyvendintos be jokio užsienio šalių dalyvavimo, nesvarbu, ar tai būtų finansavimas, draudimas, ar užsienyje pagaminta įranga.
