Tvarumas suvokiamas kaip atsakingumas
Šiandien vartotojai vis dažniau linkę rinktis tvarią, ekologišką prekę iš socialiai atsakingų ir visuomeniškų verslų. Mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms paskolas teikiančios internetinės finansavimo platformos „CapitalBox“ Lietuvos regiono vadovas Lukas Akucevičius pažymi, kad tvarumas verslui atsiperka ne tik augančiais pardavimais ir pelningumu, bet ir didesniu žinomumu, geresniu prekės ženklo įvaizdžiu bei didesniu pasitikėjimu įmone.
„Verslas vis dažniau atsigręžia į jį supančią aplinką bei žmones ir aktyviai prisideda prie socialinės, ekonominės bei ekologinės gerovės, – pastebi L. Akucevičius. – Tvarus verslas dažnai įvardijamas kaip atsakingas verslas, o tai didina jo patrauklumą pirkėjų, tiekėjų ar partnerių akyse. Finansuotojai bei investuotojai taip pat vis labiau atsižvelgia į įmonių tvarumą ir atsakingą požiūrį į veiklą – tai dažnai ne tik padeda lengviau pritraukti finansavimą, bet ir gauti geresnes finansavimo sąlygas.“
Jam pritaria ir stilistė Milda Glebutė – net ir mados industrija, kuri ilgą laiką buvo linksniuojama kaip itin netvari, šiuo metu išgyvena reikšmingą transformaciją, kurią diktuoja vartotojai.
„Žmonės nuolat girdi tokius žodžius kaip tvarumas, etiškumas, vartotojai nori būti sąmoningi, todėl jie kelia klausimus, vertina, kaip tvariai ir etiškai gaminami jų pamėgti produktai. Per pandemiją visi supratome, kiek nedaug daiktų mums iš tikrųjų reikia, žmonės ėmė labiau domėtis perkamais drabužiais ir jų gamyba. Tvarumas tampa ir ES politikos dalimi, taip pat – vienu iš svarbesnių klausimų Jungtinėse Valstijose“, – sako stilistė.
Mados industrijoje ieškoma autentiškumo
Pasak M. Glebutės, reaguodami į sąmoningų vartotojų poreikius, prekių ženklai vis dažniau įsitraukia į žiedinės ekonomikos skatinimą, mados pramonėje atsiranda vis daugiau inovacijų ir technologijų, leidžiančių gaminti įvairius audinius išvengiant žalingo poveikio aplinkai. Pavyzdžiui, medvilnę, kurios gamyboje sunaudojama daug vandens, keičia kiti audiniai, o perdirbti buteliai virsta drabužiais ar batais.
Stilistė pastebi, kad dažnas pirkėjas šiandien linkęs nusigręžti nuo masinės gamybos – jis ieško autentikos ir išskirtinumo.
„Pirkėjai vis labiau domisi tais prekių ženklais, kurie įvairius produktus gamina nedidelėmis serijomis, – sako ji. – Vienas iš pavyzdžių mados pramonėje – kai gamintojai, bendradarbiaudami su kitais, išleidžia ribotą kiekį tam tikrų produktų. Net ir masinės gamybos prekių ženklams pristačius mažesnes kolekcijas, sulaukiama labai didelio vartotojų įsitraukimo. Pavyzdžiui, kai „H&M“ bendradarbiauja su kitais prekių ženklais, kolekcijos išgraibstomos per kelias minutes.“
Tvarių įmonių netrūksta ir Lietuvoje
„CapitalBox“ savo klientų portfelyje turi ne vieną įmonę, daug dėmesio skiriančią tvarumui – siekiančią ne tik tiesioginio pelno, bet ir pridėtinės vertės visuomenei. Viena iš tokių – įmonė „Ekomoto“, kuri specializuojasi elektrinių transporto priemonių pardavimo ir aptarnavimo srityje. Ji siūlo gamtai draugiškas elektrines mobilumo priemonės: motorolerius, triračius, keturračius bei mini automobilius.
„Taip prisidedame ir prie mūsų visuomenės skirtingų susisiekimo poreikių išpildymo bei žmonių su negalia mobilumo. Minėtų transporto priemonių valdymas paprastas, o esant jų galingumui iki 1 KW, greičiui iki 25 km/h, nebūtina ir motorolerio registracija bei vairuotojo pažymėjimas. Tai leidžia daugeliui žmonių, įskaitant ir negalią turinčiuosius, savarankiškai judėti, patenkinti įvairius socialinius poreikius“, – sako penkerius metus gyvuojančios įmonės direktorius Raimondas Vyšniauskas.
Pasak L. Akucevičiaus, net mažiausios verslo iniciatyvos, kuriomis siekiama sveikesnio, žalesnio, pozityvesnio ir draugiškesnio gamtai bei žmogui rytojaus, yra sveikintinos ir svarbios.
„Skambi frazė „Think globally, act locally“ ( liet. – „Mąstyk globaliai, veik lokaliai“) ir šiandien skamba labai teisingai. Verslai turi išspręsti socialines ar kitas problemas įmonės viduje, pereiti prie socialiai ir ekologiškai draugiškesnio įmonės valdymo ir po truputį gražiomis iniciatyvomis auginti pasitikėjimą vietinėse bendruomenėse, tarp partnerių. Toks augimas, kuris apima ne tik finansinius rodiklius, bet ir atsakomybę, turės vis daugiau reikšmės sėkmingam bendradarbiavimui tarp įvairių verslo sričių, investuotojų, finansuotojų, bei, žinoma, klientų“, – įsitikinęs L. Akucevičius.
R. Vyšniauskas priduria, kad verslo kelionę į tvarumą pirmiausia reikėtų pradėti galvojant ne tik apie pardavimus, bet ir apie tai, kas seka po jų: „Reikia įvertinti visą savo veiklą, produkto gyvavimo ciklą bei prisiimti atsakomybę už atliekas, kurios susidaro veiklos procese. Verslas turėtų pasirūpinti jų surinkimu, perdirbimu ir tikslingu panaudojimu.“
Žaliasis smegenų plovimas: visuomenę apgauti – vis sunkiau
Neretai susiduriama ir su žaliuoju smegenų plovimu, kai įmonės siekia pasipelnyti niekap nepagrįsta komunikacija apie tvarumą. Tai – paplitusi problema, kovai su ja daug dėmesio skiria ir Europos Komisija.
Anot L. Akucevičiaus, visuomenė nuolat tobulėja ir ją vis sunkiau apgauti vien gražiomis frazėmis apie tvarumą, nepateikiant jokių įrodymų.
„Vartotojų klaidinimas turi nešti atsakomybę verslams, – teigia jis. – Manau, kad tokie atvejai turi būti nušviečiami visuomenei šitaip didinant jos atsparumą ir siekiant skatinti kritinį mąstymą – vartotojus klaidinantis verslas tampa nepatrauklus pirkėjams, partneriams ir investuotojams.“
Pasak M. Glebutės, žalijo smegenų plovimo pavyzdžių mados industrijoje netrūksta, jų esama ir Lietuvoje.
„Kartais prekių ženklai apsiskelbia tvariais gamintojais, nes jų produktai pagaminti Lietuvoje, tačiau pasidomėjęs sužinai, jog siūlai atgabenti iš Pietų Afrikos, – pastebi stilistė. – Informacijos apie tvarumą internete gausu, tačiau trūksta elementarios edukacijos – kartais net patys verslai iki galo nesupranta, kas tai yra.“
Tvarumas reikalauja investicijų
Anot stilistės, Lietuvos verslui tvarumo keliu žengti dažnai sutrukdo ne tik edukacijos apie tai, kaip susikurti tvarų prekių ženklą, stoka, bet ir finansai.
„Norint užtikrinti nenutrūkstančią tvarumo grandinę, reikia turėti pakankamai pinigų kokybiškiems produktams įsigyti, darbuotojams samdyti ir sąžiningai jiems atsilyginti. Be to, reikia ir rinkodaros biudžeto – visa tam išreklamuoti ir tinkamai pateikti“ – dėsto M. Glebutė.
Jai pritaria ir L. Akucevičius, teigiantis, kad tvarumas – ilgalaikis procesas, reikalaujantis ilgalaikės vizijos.
„Jis apima ne tik idėją, tačiau ir jos įgyvendinimą, todėl dažnai persiorientavimas į tvaresnį verslą pareikalauja ne tik žmogiškųjų, bet ir finansinių išteklių“, – pastebi jis.
Išorės finansuotojai taip pat siekia didinti tvarumą ir todėl taiko papildomas naudas tvariam verslui – neretai taikomos mažesnės palūkanos už lizingus ar paskolas, skirtas elektriniams automobiliams įsigyti ar kitoms žaliosioms investicijoms finansuoti.
„Skaičiuodami kliento rizikos balus, kreditoriai dažnai papildomų balų skiria tvariam verslui, vystančiam gamtai ir žmonėms draugiškus projektus“, – pastebi L. Akucevičius.
Kelionę tvarumo link, anot L. Akucevičiaus, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs: įsivertinti savo veiklą bei jos daromą poveikį aplinkai, atsakyti sau į klausimus apie tai, ar įmonėje užtikrinama socialinė lygybė, kokią naudą ar žalą įmonės produkcija ar paslaugos daro gamtai ir žmonėms, kaip būtų galima prisidėti prie didesnės visuomenės gerovės.
