Visaverčio maisto stoką lemia skurdas
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė atkreipia dėmesį, kad mėsos produktų įsigyti negalintys žmonės paprastai susiduria su bendro pobūdžio skurdo problema – jiems sunku ne tik įsigyti kokybiško maisto, tačiau ir apmokėti kitas būtinas sąskaitas.
„Kalbant apie skurdą, Lietuvoje tai visada buvo problema ir rezultatas visada buvo panašus – apie 20 proc. šalies gyventojų susiduria su skurdu, kurį lemia mažos pajamos. Mažos yra ne tik įvairios šalpos išmokos, pensijos, bet taip pat ir darbo pajamos. Lietuvoje yra apie 8 proc. dirbančių žmonių, kurie skursta. Mažas pajamas gaunantiems žmonėms sunku įsigyti maisto, kuris yra subalansuotas pagal tam tikras sveikatos normas“, – sakė A. Adomavičienė.
Labiausiai pažeidžiami dirbantys žmonės yra vieniši tėvai, kurių net 40 proc. susiduria su skurdu. Iš dalies skurdą lemia ir infrastruktūros trūkumas, kai nepakanka vaikų darželių, įvairių reikalingų paslaugų ir didelę dalį atlyginimo tėvai yra priversti skirti šiems trūkumams kompensuoti. Didesnę skurdo riziką patiria ir daugiavaikės šeimos, neįgalūs asmenys, pensijinio amžiaus žmonės.
„Situacija sistemiškai nesikeičia dėl kelių priežasčių. Visų pirma, daliai žmonių yra sudėtinga keisti savo pajamas, pavyzdžiui, regionuose dažniausiai žmonėms siūlomi nekvalifikuoti darbai už minimalų atlyginimą ir žmogus pasiskaičiuoja, kad dirbant jo gyvenimas iš esmės nepasikeis, nes teks toli važiuoti, mokėti už transportą, jam tiesiog neapsimoka. Taip pat yra nekintamos pajamos, pavyzdžiui, pensijos, kurių pakeisti žmogus negali ir jų didėjimas priklauso nuo valdžios sprendimų“, – teigė A. Adomavičienė.
Kartais žmonės į skurdo pinkles įpuola ilgam – Lietuvoje apie 7 proc. žmonių susiduria su ilgalaikiu skurdu. Dalies žmonių ilgalaikį skurdą lemia įvairios priklausomybės, tačiau A. Adomavičienė pabrėžia, kad toli gražu ne visada tai lemia netinkamas gyvenimo būdas.
Infliacija problemą aštrina
Šiuo metu auganti infliacija ir kylančios būtiniausių produktų kainos skurdo problemą tik pagilins. Maisto kainos jau yra paaugusios apie 15 proc. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, didžiausią dalį maistui skiriamų pinigų Lietuvos gyventojai išleidžia būtent mėsos produktams – net 4,1 proc. Mėsos kainos Lietuvoje išliko stabilios, tačiau ateityje prognozuojamas kainų augimas, kurį lems pabrangusi elektra, dujos, pašarai.
„Skurdo problemai spręsti pasirenkamos priemonės yra nepakankamos. Pavyzdžiui, nors šiuo metu pensijos kiek padidėjo, tačiau labai nedidele suma, todėl ji nepadengia išaugusių kainų ir neatsveria sparčiai kylančios infliacijos. Visa tai lemia, kad tiesiog yra užsidedamas „pliusiukas“, o žmonių situacija ne tik nepagerėja, bet dažnu atveju ir pablogėja“, – teigė A. Adomavičienė.
Lietuvoje 50 proc. gyventojų neturi santaupų, kurios galėtų padėti išgyventi sunkesnius laikus, todėl augančios kainos gali tapti reikšmingu iššūkiu net ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
Anot A. Adomavičienės, situaciją šalyje galėtų pakeisti sisteminis valstybės indėlis į skurdo mažinimą – įvairios išmokos turėtų atitikti infliacijos situaciją, savivaldybės turėtų organizuoti platesnę pagalbą maistu, o svarbiausia yra plėsti viešųjų paslaugų prieinamumą. Gyventojams svarbu suteikti galimybę prisitaikyti prie darbo rinkos, įgyti naujų įgūdžių, kurie leistų išbristi iš ilaglaikio skurdo situacijų, o laikino skurdo atveju valstybės parama turėtų būti didesnė.
Mėsa reikšminga sveikatai
Mėsos ir žuvies produktai arba vegetariški jų atitikmenys žmogaus organizmą aprūpina būtinomis maistinėmis medžiagomis, todėl skurdesnė mityba gali lemti sveikatos problemas, kurių gydymas valstybei sudaro papildomų išlaidų.
„Žmonėms, kurie negali nusipirkti mėsos, matyt, trūksta ir kitų maisto medžiagų, nes mėsa šiuo metu toli gražu nėra brangiausias produktas. Tačiau mėsa yra vienas svarbiausių įvairių medžiagų šaltinių. Trūkstant mėsoje esančių baltymų, tirpių riebaluose vitaminų, žmogui prastėja imuninės sistemos veikla, raumenų darbas, galimai augtų kraujo hemoblogino koncentracija“, – teigė mitybos specialistas Artūras Sujeta.
Mityba be mėsos gali būti pilnavertė, tačiau tuomet reikėtų užtikrinti, kad žmogus gauna kitų kokybiškų produktų. Kai mėsa nevartojama dėl lėšų trūkumo, sunku užtikrinti pilnavertę vegetarišką mitybą. Anot A. Sujetos, maitinantis vegetariškai galima pasiekti labai gerų rezultatų, bet tuomet reikėtų skirti dėmesį periodiniams kraujo tyrimams, gauti pakankamai augalinės kilmės baltymų, vartoti juodąsias pupeles ar kitus pilnaverčius baltymų šaltinius. Papildomai reikėtų vartoti omega-3 ir D vitaminą.
Kokybiškų maisto medžiagų trūkumas, skurdi mityba be mėsos ar žuvies vaikams gali daryti dar didesnę žalą. Situaciją šiek tiek gelbėja mokyklose skiriamas nemokamas maitinimas.
„Vaikus skurdi mityba be mėsos ar žuvies veikia neigiamai, panašiai, kaip ir suaugusius žmones, jiems pradeda trūkti būtinų maistinių medžiagų. Skirtumas tas, kad vaikų ir paauglių yra sąlyginai greitesnė baltymų sintezė ir atsistatymas, pavyzdžiui, po treniruotės, todėl tuos neigiamus poveikius jie jaus greičiau. Dėl prastos mitybos gali sutrikti vaiko augimas“, – sakė A. Sujeta.
