Kasmet atliekami tyrimai ir apklausos rodo, kad lietuviai išties daug domisi tvarumo tema, – paskutiniais duomenimis, tvarumu domisi net 84 procentai lietuvių. Įmonės „AUGA group“ rinkodaros vadovas Gediminas Judzentas sako, kad kelerius metus žmonės tvarumą priskirdavo labiau daiktams, tačiau stiprus pokytis, kalbant apie tvarumo suvokimą, išryškėjo prieš porą metų.
„Anksčiau apklausas darydavome penkiuose didžiuosiuose miestuose. Pernai išplėtėme į dar tris miestus; ir iš tiesų tas tiesus atsakymas į klausimą „Ar žinote, ką reiškia žodis tvarumas?“ – žmonės atsako „taip“. Įdomesnis klausimas – „kaip Jūs suprantate žodį „tvarumas“?“ Čia mes paliekame laisvos formos atsakymą, kad žmonės patys galėtų surašyti į galvą pirmiausia ateinančius žodžius. Prieš dvejus metus įvyko didysis pasikeitimas. Nors apie 80 procentų visą laiką sakydavo, kad tvarumas girdėtas žodis, kad supranta, žino, bet jam daugiau priskirdavo žodinę reikšmę – patvarumas, ilgaamžiškumas, ištvermingumas, ir tik užpernai šis suvokimas persivertė į aplinkosaugos, gamtos išteklių tausojimą, net klimato kaitos problemų suvokimą“, – dalijasi pašnekovas.
„Tvarios Lietuvos“ vadovė Rugilė Matusevičiūtė sako, kad žmonių sąmoningumui augti įtakos turi ir verslas, ir Europos Sąjungos indėlis, ir pačių žmonių sąmoningumas.
„Pats terminas „Tvarumas“ Jungtinių Tautų pristatytas dar XX amžiaus pabaigoje, mes jau oficialiai turime apibrėžimą, kad yra tvarus vystymasis. Pats terminas, galima sakyti, ateina iš politinio sektoriaus. Tačiau pastaraisiais metais vyksta tokie judėjimai kaip Gretos Thunberg „Fridays for Future“, atsiranda vis daugiau aktyvistų, kurie kalba apie klimato kaitą ir poreikį visuomenei gyventi tvariau bei draugiškiau aplinkai. Ir visuomeninio kalbėjimo šia tema daugiau, ir įgyvendinami tokie projektai kaip „Tvari Lietuva“, – matome, kad visuomeniniu lygmeniu žmonės vis labiau susirūpina, galų gale ir klimato kaitos pasekmes mato ne kažkur toli, o čia, tad natūralu, kad tą žodį labiau jaukinasi. Aišku, verslas, matydamas, kad tam tikri žmonių interesai auga (ir kur yra paklausa, ten yra ir pasiūla), vis labiau ta tema pradeda gilintis. Kartu verslas jaučia spaudimą iš Europos Sąjungos, kad reikia būti tvaresniems. Verslai deda vis didesnį indėlį, kad tarša būtų mažesnė, patys labiau apie tai kalba rinkodaros tikslais, ir susikuria didelis tvarumo ratas, į kurį visi mes vienaip ar kitaip patenkame“, – sako R. Matusevičiūtė.
Anksčiau tvarumas labiau buvo suprantamas kaip atliekų rūšiavimas, ilgiau tarnaujantys daiktai. Platesnės žinios, kad tvari gali būti net mityba, anot Didžiosios Britanijos mokslininkų atlikto tyrimo, dar ne visiems atrodo visiškai aiški tvarumo dalis.
„Aš dažnai galvoju, kaip supaprastinti tvarią mitybą, nes mes kalbame ir apie patį produktą, ir ingredientus, ir gamybos procesą, ir pakuotes, ir pakuočių bei pačių produktų rūšiavimą, kompostavimą – labai daug įeina į tai; galime pagalvoti, ar tvariai šiandien pietavome, ar ne. Po truputį populiarėja toks judėjimas – klimatarai.
Mes žinome vegetarus, veganus, žinome peskatarus ir įvairias dietas. Klimatarai – tai žmonės, kurie į savo mitybą įtraukė dar vieną elementą – tai, kad jų maistas turėtų kuo mažesnį poveikį aplinkai, iš esmės dėl CO emisijos. Į tai įeina labai daug faktorių, pagalvojau, kaip supaprastinti. Sakyčiau, yra arčiau ir mažiau. Arčiau – tai arčiau Lietuvos pagamintas maistas, vietiniai ir kaimyninėse šalyse užauginti produktai, kuriems atgabenti nereikia ilgo kelio. Taip pat tai arčiau to metų laiko, kuris yra šiuo metu, – žiemą daugiau konservuotų, šaldytų produktų, mažiau egzotinių vaisių. Taip pat arčiau gamtos – užauginta kuo natūralesnėmis sąlygomis. O mažiau – tai mažiau maisto švaistymo: perkame mažiau, išmetame mažiau, saikingiau vartojame maistą, renkamės produktus su mažiau pakuočių ir mažiau nereikalingų ingredientų produkto sudėtyje. Taip supaprastinus ir apibūdinama ta vadinamoji klimataro dieta, kai žmogus galvoja ne tik apie sveikatą, bet ir apie savo maisto poveikį aplinkai“, – pasakoja R. Matusevičiūtė.
G. Judzentas sako, kad verslai turi nemenką indėlį į sklaidą apie tvarią mitybą, o neretai per komunikavimą buvo aiškinamasi ir paties žodžio reikšmė, ką reiškia tvarumas kasdienybėje.
„Mes tikime, kad geriausias būdas padaryti poveikį tvarumui ir klimatui – suteikti žmonėms galimybę rinktis lengvai, t. y. išspręsti tą problemą, kad ir pieno produktai, ir kitas maistas, kurį žmonės vartoja, galėtų būti su mažesniu pėdsaku aplinkai. Žmonėms keisti savo mitybą visada sunku – bet kokį įprotį keisti sunku. Mes tikime, kad galime pakeisti už juos“, – sako G. Judzentas ir priduria, kad įmonės misija – keičiant ne žmonių mitybą, o maisto gamybos būdą pasiekti nulinę emisiją.
Neretai dar kyla klausimų, kokia tvarumo kaina, ar tai įgyvendinama tik išrinktiesiems ir didesnes pajamas turintiems žmonėms. Anot R. Matusevičiūtės, dauguma tvarumą vis dar supranta kaip atliekų rūšiavimą, ir matoma gana aiški spraga.
„Žmonės po truputį susipažįsta su terminu, bet kas į tą tvarumo sąvoką įeina, kol kas retas kuris gali apibūdinti. Kai pasižiūrime į mažesnius miestus, kur ir komunikacijos mažiau, ir tas tvarumas dar mokyklose nėra paplitęs, ar į visuomenę, tai matome, kad spragos didesnės. Aš sutinku, kad neturime versti žmonių išeiti iš jų komforto zonų ir tai daryti per nepatogumą. Tvarumas turi būti patogus, žmogui suprantamas ir jis turi matyti naudą savo sveikatai, savo aplinkos apsaugai, savo vaikų gerovei, gyvūnų gerovei ir panašiems veiksniams. Reikia kalbėti, kad tai smagu, sveika, naudinga, ir tai neturi kainuoti daugiau, – ką ir minėjau, jog šalia namų augantis maistas, sezoninis maistas yra pigesnis, sveikesnis. Sakyčiau, kad per pozityvią natą reikia kalbėti apie tvarumą ir taip pasiekti daugiau žmonių, ne tik tą elitinę grupelę, kuri gali sau leisti prabangius produktus ir gyventi šiek tiek tvariau“, – pasakoja R. Matusevičiūtė.
Be informacijos apie tvarumą, ne kartą buvo paliesta ir „žaliojo smegenų plovimo“ tema. Kartais įmonės, bandydamos pritraukti platesnį klientų ratą, tik prisidengia tvarumo skraiste. Ar įmanoma atskirti tikrąją tvarumo kryptį pasirinkusius verslus nuo „žaliojo smegenų plovimo“ priedangos?
„Kadangi tvarumo komunikacijos daugėja, tai ir ekomanipuliavimo arba „žalioji smegenų plovimo“ irgi daugėja. Kartais tai įvyksta ir nesąmoningai, dėl nežinojimo, dėl nesupratimo, bandymo pataikyti ant bangos, į madą. Kaip tai apibrėžiama? Kai nutylima, nepasakoma iki galo arba net sąmoningai bandoma klaidinti ir manipuliuoti teigiamais ar su tvarumu susijusiais plačiąja prasme bei darančiais gerą poveikį dalykais, atributais. Kaip to išvengti? Jau dabar vyksta labai daug darbo šia tema ir visais lygiais – pradedant nuo Europos Sąjungos reguliavimo iki vartotojų apsaugos organizacijų. Aš tikiu, kad praeis dar porą metų ir mes netgi turėsime aiškų kodą ir taisykles, kaip kiekvienas komunikacijos specialistas ir kiekviena įmonė galės pasitikrinti, ar jų teiginiai yra klaidinantys, ar ne“, – sako „AUGA group“ rinkodaros vadovas.
R. Matusevičiūtė antrina, kad nors „žaliąjį smegenų plovimą“ naudojančios įmonės gal ir nežlugs, visgi joms teks gerokai pasitempti, kad jų reklaminiai teiginiai būtų kuo arčiau realybės, mat daugėja Europos Sąjungos reglamentų, taip pat Europos Sąjungos taksonomija, žaliasis kursas aiškiai leidžia suprasti, kad tvarumo tema niekur nedings.
