„Elektros ir elektroninėje įrangoje esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai. Netinkamai ardomi ir irdami įvairūs prietaisai bei buitinė technika į aplinką išskiria ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, ozono sluoksnį ardančių dujų (freonų), nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio. Išmestos bet kur, tokios atliekos pavojingomis toksiškomis medžiagomis gali užteršti aplinką – vandenį, gruntą, atmosferą“, – įspėja Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.
Teršia ir baterijos, ir automobilių atliekos
Daugelis šiuolaikinių elektronikos prietaisų, įrankių, žaislų veikia su baterijomis, kurių išeikvotų Lietuvoje kasmet susidaro tūkstančiai tonų.
„Baterijose, ličio jonų baterijose, akumuliatoriuose taip pat yra sunkiųjų metalų ir kitų aplinką teršiančių medžiagų. Aplinkoje yrančių baterijų ir akumuliatorių išskirtos toksiškos ir pavojingos cheminės medžiagos gali užteršti dirvožemį, vandens sistemas, pakenkti gyvūnams ir žmonių sveikatai. Negana to, išeikvotos įtrūkusios, sulūžusios ar kitaip mechaniškai pažeistos baterijos gali net užsidegti ir sprogti“, – teigė V. Masalienė ir priminė, kad nebereikalingą smulkią elektroniką bei baterijas galima atnešti į specialias talpas prekybos centruose arba biuruose, o stambi buitinė technika gali būti nemokamai išvežta iš bet kurios Lietuvos vietos.
Rimtų aplinkosauginių problemų gali sukelti ir netinkamai tvarkomos transporto priemonių atliekos ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Dažniausiai po transporto priemonių priežiūros ir remonto susidarančios atliekos yra šios: plastikai, gumos, stiklai, užterštos šluostės, padangos, panaudota alyva ir jos talpos, filtrai, amortizatoriai, akumuliatoriai ar stabdžių kaladėlės.
„Panaudota ir kur nors gamtoje palikta ar išpilta automobilių variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių, nes vos vienas jos litras gali užteršti milijoną litrų vandens. Toksiškomis atliekomis tampa ir nebenaudojami akumuliatoriai, nes jų sudėtyje yra sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų. Netinkamai tvarkomi seni amortizatoriai ar automobilių kuro ir tepalo filtrai taip pat tampa itin dideliu taršos šaltiniu, o daugiau nei šimtą metų nesuyrančios padangos pamiškėse tiesiog bado akis“, – sako V. Masalienė.
Svarbu atsirinkti tik teisėtus atliekų tvarkytojus
V. Masalienė ragina neteršti savo aplinkos, miškų, vandens telkinių ir perduoti visas elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, automobilių remonto atliekas bei eksploatuoti nebetinkamas transporto priemones teisėtiems atliekų tvarkytojams.
„Neseniai Aplinkos apsaugos instituto užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų nežino, kaip atskirti, ar atliekų tvarkytojas dirba legaliai, o net 62 proc. nežino, kas nutinka su perduotomis atliekomis. Atidavę atliekas nelegalams gyventojai ir patys tampa teršėjais – nelegalai atsirenka tik tai, kas vertinga, o likusios atliekos nugula pamiškėse ar neteisėtuose sąvartynuose. Todėl labai svarbu atsakingai rinktis atliekų tvarkytoją ir įsitikinti, kad jis veikia legaliai – turi reikalingus leidimus, licencijas, gali išduoti atliekų priėmimą patvirtinantį dokumentą“, – teigė V. Masalienė.
Teisėtai veikiantiems atliekų tvarkytojams visos perduotos atliekos tampa vertingu žaliavų rinkinių. Pavyzdžiui, elektronikos atliekose galima rasti apie 70 cheminės periodinės lentelės elementų. Kuo daugiau atliekų bus panaudota pakartotinai ar perdirbama į naujus gaminius, tuo daugiau gamtos išteklių sutaupysime ir mažinsime taršą.
