Dėmesys energetikos klausimams ir nuo klimato kaitos nukentėjusioms šalims
R. Matusevičiūtė teigia, kad Jungtinių tautų klimato kaitos konferencija vyksta kasmet jau 30 metų. Šiais metais konferencija organizuojama 27-ą kartą. Kaip ir kiekvienais metais joje ieškoma būdų, kaip kovoti su klimato kaita ir kaip prie jos prisitaikyti.
Per visus 30 metų klimato kaitos konferencija neįvyko vos keletą kartų, tarp jų – tais metais, kai pasaulyje prasidėjo COVID-19 pandemija.
„Kuo šių metų konferencija skiriasi nuo kitų ir į ką vertėtų atkreipti dėmesį? Ukrainoje prasidėjęs karas sumaišė kortas tiek energetinės transformacijos, tiek šalių susidomėjimo investuoti į tvarumą ir į žaliąjį kursą srityse. Matome ne vieną pavyzdį Lietuvoje, Vokietijoje, JAV ir kitose šalyse, kai valstybės vis dėlto šiek tiek sustabdo savo tvarumo tikslus dėl to, kad kovotų su energetine krize. Šiais metais šis klausimas yra aštriausias“, – teigia „Tvari Lietuva“ vadovė.
Ji pabrėžia ir tai, kad visai neseniai dėl klimato kaitos trečdalis Pakistano buvo užlieta, dalis šalių patyrė milžiniškus nuostolius dėl užsitęsusių sausrų. Todėl, pasak R. Matusevičiūtės, klimato kaitos poveikis besivystančioms valstybėms taip pat yra labai svarbi COP27 tema.
„Ko tikimės iš dviejų konferencijos savaičių? Kad nuo klimato kaitos nukentėjusios ekonomiškai besivystančios šalys prašys didžiojo dvidešimtuko valstybių (G20), kaip jos sako, ne paramos, ne pagalbos, o teisingumo. Tai yra finansuoti jų patirtą ir patiriamą žalą dėl klimato kaitos. Kaip vakar sakė Pakistano užsienio reikalų ministras: mes neprašome paramos, mes neprašome pagalbos, mes prašome teisingumo“, – tiesiai iš Egipto pasakoja „Tvari Lietuva“ vadovė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad didysis dvidešimtukas išmeta 80 proc. visų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, todėl, anot pašnekovės, dažna šių metų COP‘o diskusijų tema – kaip tos šalys kompensuos žalą, kurią valstybės patiria dėl klimato kaitos.
„Tai yra esminės šių metų temos. Manau, kad išgirsime daug skambių pasisakymų. Numatytas ir JAV prezidento Joe Bideno vizitas. Rytoj, lapkričio 8 d. čia pasisakyti atvyksta pasaulio šalių lyderiai“, – sako R. Matusevičiūtė.
Daug pažadų, mažai veiksmų
Atsakydama į klausimą, kiek iš klimato konferencijose nuskambėjusiu skambių pažadų virsta realybe, „Tvari Lietuva“ vadovė neslepia – su tuo susijusi aršiausia COP kritika.
„Iš esmės COP‘as kiekvienais metais sulaukia tos pačios kritikos. Tai yra per daug pažadų, per mažai veiksmų. Garsioji praeitais metais pasakyta Gretos Thunberg frazė: „bla bla bla... viskas, ką mes girdime, yra tušti pažadai“. Tad šiais metais Egiptas bando „atsikirsti“ į šią kritiką ir COP‘ą vadina „įgyvendinimo COP‘u“ (angl. Implementation COP). Šiais metais fokusas nukreiptas ne tik į pažadus, bet ir į veiksmų įgyvendinimą, kad klimatas nešiltų daugiau nei 1,5°C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu“, – akcentuoja R. Matusevičiūtė.
Vis dėlto ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad visai neseniai pasirodžiusi Jungtinių Tautų ataskaita atskleidė, jog tikėtis pasiekti tokį tikslą yra naivu ir jo greičiausiai neįgyvendinsime. Dėl šios priežasties būtent prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas yra kaip niekada svarbus.
„Nesiimant ryžtingų pokyčių, labai tikėtina, kad pasaulis dar šiame amžiuje sušils maždaug 2,8°C, – teigia pašnekovė. – Tad šiais metasi visų akys, be abejonės, krypsta į politikus, ar vis dėlto tikrai įgyvendinsime bent vieną išsikeltą pažadą. Matome didelius pažadus ir mažai rezultatų.“
Protestai palikti nuošalyje
R. Matusevičiūtė primena ir tai, kad COP27 vyksta Egipte, kuriame protesto akcijos leidžiamos tik klimato klausimais.
„Politinės protesto akcijos yra uždraustos, o tai apsunkina situaciją. Protestuoti dėl klimato, bet neprotestuoti dėl politikos yra beveik neįmanoma“, – pabrėžia ji. – Protesto dalyviams šiais metais yra skirta zona prie dykumos, toli nuo konferencijos, šalia greitkelio. Tai jau sulaukė įvairių reakcijų. Švelniai tariant yra parodoma, kad protestuotojai čia nėra labai laukiami.“
„Tvari Lietuva“ vadovė sako, kad šių metų konferencija apipinta negandomis ir kritika, daug lyderių neatvyko. Taip pat daug visuomenės atstovų ragino nevykti į COP27 būtent dėl žmogaus teisių klausimų pačiame Egipte, taip pat dėl „žaliojo smegenų plovimo“, kuris, kaip teigia Greta Thunberg, vyksta šios konferencijos metu.
„Situacija tikrai nėra pati dailiausia ir diplomatiškiausia, tačiau tikėkimės, kad visa tai kompensuos priimti drąsūs sprendimai kovoje su klimato kaita“, – svarsto ji.
R. Matusevičiūtė reiškia užuojautą COP27 kalbą turėjusiam sakyti Prezidentui Gitanui Nausėdai dėl netekties ir apgailestauja dėl prarastos galimybės išgirsti Prezidento poziciją apie Lietuvos vaidmenį kovoje su klimato kaita. Nėra aišku, ar vietoj Prezidento kalbą sakys kas nors kitas iš Lietuvos delegacijos atstovų.
„Šiais metais Lietuvos vaidmuo kaip niekada svarbus dėl karo Ukrainoje, nes esame pavyzdys valstybės, kuri greitai „užsuko kraniuką“ su Rusija ir nedelsdama ėmėsi ryžtingų veiksmų. Todėl tikėtina, kad šiais metais prie diskusijų stalo Lietuva turės svarbesnį vaidmenį, kas susiję su karu Ukrainoje ir žaliosios energetikos transformacija“, – sako „Tvari Lietuva“ vadovė.
