Neįprastas laikrodis rodo, kad liko mažiau nei septyneri metai sprendimams, kurie padėtų išvengti negrįžtamų pokyčių planetoje.
„Mažiau negu septyneri metai liko mūsų aktyviems veiksmams, kad sustabdytume reikšmingus neigiamus klimato kaitos pokyčius. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad kiekvieną dieną išmetame tam tikrą dvideginio kiekį. Taip pat apskaičiuota, kiek dvideginio mes galime išmesti į atmosferą, kad klimatas nešiltėtų daugiau nei pusantro laipsnio, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Tas laikrodis jau prieš kelerius metus pasirodė užsienyje, tam tikrose bendruomenėse. Mes jį perkėlėme į Lietuvą ir jis skaičiuoja, kiek laiko liko iki etapo, kada išnaudosime vadinamąjį anglies dvideginio biudžetą. Šiuo metu liko mažiau nei septyneri metai. Jei dujų mes išmesime mažiau, tas laikrodis „pasistums“ šiek tiek į priekį, laiko padaugės, jei išmesime daugiau – laiko mažės“, – sako „Igničio grupės“ tvarumo vadovas Valentas Naviera.
Laikrodis veikia kiek kitokiu principu nei mums įprasti. Jis rodo mokslinius skaičiavimus, kurie kas pusmetį patikslinami. Kaip tai veikia?
„Užsienyje yra organizacija, kuri vertina ir skaičiuoja į aplinką išmetamą CO2 kiekį. Tas laikrodis patikslinamas kas pusę metų – ar liko daugiau, ar mažiau laiko. Mes jį skelbiame savo svetainėse. Taip pat biure turime pastatę, kur ryškiai matyti ir dėmesį atkreipia. Norisi pabrėžti, jog mes iš tikrųjų turime ką nors daryti, kad mažintume poveikį aplinkai“, – teigia pašnekovas.
Aplinkos ministerija jau ketvirtus metus organizuoja renginius, skirtus klimato kaitai. Klimato politikos grupės patarėja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė sako, kad per ketverius metus informacija jau pasiekia net darželinukus, o idėja kasmet organizuoti renginius kilo iškart po pirmųjų metų veiklos.
„Prieš ketverius metus mes pirmą kartą rengėme Nacionalinės energetikos ir klimato srities veiksmų planą, visą savaitę organizavome renginius, skirtus supažindinti įvairius sektorius, kokios geriausios priemonės siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir kokias lietuviai galėtų taikyti iki 2030 metų. Kilo idėja kiekvienais metais daryti renginius visą savaitę, kad visos mokymo įstaigos, institucijos, galėtų šiuo laiku planuotis renginius ir plačiau atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta pasaulyje, – kaip keičiasi klimatas, ką reikėtų daryti, ko imtis, kad mažėtų išmetamas CO2 kiekis, ir kokie turėtų būti veiksmai, kad laiku imtume prisitaikyti. Šie metai jau ketvirti ir turime labai daug renginių, gavome virš šimto pasiūlymų. Kai kurie, aišku, daugiau susiję su kitomis sferomis, labiau su aplinkosauga, bet ir su klimato kaita – tikrai daug. Smagu, kad savivaldybėse daug kas – nuo pat mažiausių darželinukų iki mokymosi įstaigų, institucijų – šią savaitę organizuoja renginius ir atkreipia dėmesį į klimato kaitos problemą“, – pasakoja J. Liukaitytė-Kukienė.
Šiuo metu nebe didžiausia problema įvardijamas kuras. Ar tik atsinaujinantys energetikos šaltiniai yra ateitis?
„Be jokios abejonės, ateitis yra atsinaujinanti energija. Mums reikės tam tikro kiekio iškastinio, vadinamojo pereinamojo, kuro, kad užtikrintume sistemos balansą, efektyvumą, bet ateitis, į kurią mes žiūrime, kaip grupė, – tai energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių. Energetikai tam skiria daug dėmesio, supranta, kad energetika yra ta sritis, kur šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro daugiausia. Apskritai visame energijos gamybos ir vartojimo cikle – nuo energijos gamybos iki to, kaip mes energiją vartojame namuose, transportui. Visi mūsų sunaudojami energetiniai ištekliai yra svarbūs ir jie sudaro labai didelę dalį CO2 ir įtakos aplinkai. Siekiame patys pažinti tą poveikį, kviečiame gyventojus, verslą, savo partnerius kuo daugiau dėmesio skirti šiam iššūkiui“, – sako V. Naviera.
Klimato kaitos problema aktuali ne tik Lietuvoje. Europos Parlamento reglamentai numato, ką reikia keisti iki 2030-ųjų, 2050-ųjų metų. Jungtinė Karalystė taip pat turi išsikėlusi tikslų. Tačiau yra pasaulio šalių, kurios vis dar nekreipia dėmesio į klimato kaitą ir nepaiso padarinių gamtai.
„Tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Kiekvienas pirmiausia turime pagalvoti, ką darome. Ar mūsų veiksmų pakanka, kad jaustumėmės ramūs, jog tikrai padarėme viską, ką galėjome, savo namuose, darbuose, savo aplinkoje. Žiūrint į mus, kaip į Vakarų visuomenę, labai svarbu, kaip mes elgsimės ir kaip padėsime kitoms besivystančioms šalims peržengti kai kuriuos etapus, kuriuos mes perėjome, – tai būtent iškastinio kuro intensyvaus naudojimo klausimai. Reikia visų mūsų susitelkimo, pagalbos. Man pačiam yra įstrigęs pavyzdys – iš esmės daugelyje tų šalių buvo tarsi peršokta laidinio telefono era ir iš karto pereita prie mobiliųjų. Tai galbūt ir čia būtų galima taikyti analogą, gal yra būdų, kaip susitelkus galima iškart gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių“, – vardija tvarumo vadovas.
Klimato kaitos savaitė gausi renginių, jie skelbiami interneto svetainėje klimatokaita.lt. Kai kuriuos renginius, konferencijas, galima žiūrėti šiame tinklapyje nė neišėjus iš namų. Pašnekovė primena, kad klimato kaitos problema keliama ne tik vieną savaitę metuose.
„Ne tik šią savaitę reikia apie tai kalbėti. Lapkričio pradžioje visų šalių lyderiai dalyvaus Šarm aš Šeiche (Egiptas) Klimato kaitos konferencijoje, kur visi sės prie bendro stalo ir žiūrės, kaip pasiekti tuos tikslus ir kokių žingsnių reikia imtis“, – sako J. Liukaitytė-Kukienė.
