Delsiama vykdyti prisiimtus įsipareigojimus
Tarpvyriausybinės kovos su klimato kaita komisijos (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change – IPCC) nariai sako, kad šiltnamio efektą sukeliančių emisijų išmetimo į atmosferą pikas privalo būti pasiektas iki 2025 metų ir jau šį dešimtmetį jas gali pavykti sumažinti per pusę. Esą, tik taip pavyks klimato šiltėjimą apriboti iki 1,5 laipsnio lyginant su priešindustriniu lygiu.
Galutinė tokių pastangų kaina bus minimali, šio amžiaus viduryje sieksianti vos kelis procentus globaliojo BVP, tačiau, kad tai virstų tikrove, tiek valstybės, tiek verslai, tiek individai turi dėti didžiules pastangas.
Tikimybė yra, bet menka, o pasaulis delsia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, perspėja mokslininkai. Jeigu nebus ryžtingų sprendimų, klimatas įkais daugiau nei 3 laipsniais, o tada sulauksime katastrofiškų pasekmių.
Londono imperatoriškojo koledžo profesorius ir vienas iš ataskaitą rengusios darbo grupės vadovų Jimas Skea teigia: „Dabar arba niekada. Veiksmų, jeigu norime klimato šiltėjimą apriboti iki 1,5 laipsnio, reikia imtis dabar arba niekada. Dabar pat neėmus mažinti emisijų visuose sektoriuose, jau labai greitai kažką pakeisti taps neįmanoma, nes paprasčiausia bus per vėlu“.
Paskutinę Tarpvyriausybinės kovos su klimato kaitos komisijos ataskaitą rengė daugiau nei tūkstantis ekspertų. Toks darbas trunka vidutiniškai septynerius metus, tad, kaip perspėja ekspertai, labai realu, kad tai jau paskutinis bandymas įspėti prieš pasauliui pradedant klimato pokyčių nulemtą susinaikinimo procesą.
Augant iškastinio kuro sunaudojimui, situacija blogės
Nors ir pripažįstama, kad greičiausiai klimatas visgi šils daugiau nei 1,5 laipsnio, o tada pokyčiai gali būti nebeatitaisomi, Tarpvyriausybinė kovos su klimato kaita komisija mano, jog iki šio šimtmečio pabaigos situaciją dar galima išgelbėti, bet tam reikia technologijų, kaip iš atmosferos pašalinti anglies dvideginį. Nestinga ir skeptikų, manančių, kad ši metodika kol kas nepatvirtinta ir tikrai savo veiksmingumu neprilygsta skubiam emisijų mažinimui.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas sako, kad valstybės ir verslai, kalbėdami apie 1,5 laipsnio įsipareigojimą, meluoja. Jis perspėja: „Kai kurios valstybės ir verslo lyderiai sako vieną, o daro – visai ką kitą. Paprastai sakant, jie meluoja. Ir rezultatai gali būti katastrofiški“.
Brangstanti energija ir karas Ukrainoje privertė valdžias permąstyti energijos politiką. Dauguma šalių, tarp kurių Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir visa Europos Sąjunga, reaguodamos į susiklosčiusią situaciją, svarsto galimybę padidinti iškastinio kuro naudojimą. Tačiau Tarpvyriausybinė kovos su klimato kaita komisija griežta – iškastinio kuro naudojimo didinimas paverstų 1,5 laipsnio tikslą neįgyvendinamu.
„Infliacija auga, dėl karo Ukrainoje brangsta maistas ir energija. Bet jeigu mes dar padidinsime iškastinio kuro naudojimą, situacija pablogės“, – A.Gutteresas dėsto.
Veiksmai būtini nedelsiant
Specialusis Jungtinių Valstijų pasiuntinys klimato kaitos klausimas Johnas Kerry ataskaitą įvardija kaip „lūžio tašką mūsų planetai“ ir perspėjo valdžias skubiau veikti.
„Ataskaitoje mums juodu ant balto įvardyta, kad savo kovoje, kuria siekiame išvengti baisiausių klimato krizės padarinių, privalome nedelsiant mobilizuotis ir imtis veiksmų. Dar svarbiau tai, kad ataskaita mums sako, jog turime reikiamų instrumentų tiems tikslams pasiekti, iki 2030 metų per pusę sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, iki 2050 metų pasiekti nulinių emisijų tikslą ir pasirūpinti sveikesne ir švaresne planeta“, – teigia jis.
Tarpvyriausybinės kovos su klimato kaita komisijos ataskaitoje akcentuojami toliau įvardyti aspektai.
- Jeigu nenorime viršyti to 1,5 laipsnio, anglių privalome atsisakyti, o šiuo metu planuojama nauja iškastinio kuro infrastruktūra visas pastangas paverstų niekais.
- Metano emisijas būtina sumažinti trečdaliu.
- Ne mažiau svarbu auginti miškus ir rūpintis dirvožemio funkcijų išsaugojimu, tačiau vien sodindami naujus medžius iškastinio kuro emisijų žalos nekompensuosime.
- Anot ekspertų, investicijos į mažai anglių sunaudojantį pasaulį net šešis kartus kuklesnės, nei turėtų būti.
- Visi pasaulio ekonomikos sektoriai – pradedant energija ir transportu, baigiant statiniais ir maistu – privalo skubiai ir drastiškai keistis. Reikalingos naujos technologijos, įskaitant anglies dvideginio sugaudymo ir vandenilinių degalų.
„Kol neturėsime socialinio teisingumo, tol negalėsime kalbėti apie emisijų mažinimą“
Aberdyno universiteto profesorius Pete‘as Smithas sako: „Metas apsispręsti. Turime dešimtmetį sutvarkyti reikalus ir grįžti į vėžes. Iškastinio kuro turi nebelikti“.
Skurdžiai besiverčiančios šalys perspėja neturinčios instrumentų reikiamiems pokyčiams įgyvendinti ir prašo turtingesnių valstybių pagalbos tiek mažinant emisijas, tiek prisitaikant prie klimato krizės keliamų iššūkių.
Menkiausiai išsivysčiusių valstybių grupės Jungtinių Tautų klimato kaitos derybose pirmininkė Madeleine Diouf Sarr teigia: „Negali būti jokios naujos iškastinio kuro infrastruktūros. Vien šiuo metu egzistuojančios ir suplanuotos infrastruktūros sugeneruojamos emisijos yra didesnės nei scenarijuje, skirtame apriboti šiltėjimą 1,5 proc., nurodytos. Negalime sau leisti naudoti iškastinio kuro“.
Ekseterio universiteto energijos politikos profesorė emeritė Catherine Mitchell teigia, kad skurdžiausių šalių poreikiai turėtų būti prioritetiniai: „Kol neturėsime socialinio teisingumo, tol negalėsime kalbėti apie emisijų mažinimą. Tai tarpusavyje susiję dalykai“.
Nors Tarpvyriausybinės kovos su klimato kaita komisijos ataskaitas rengia mokslininkai, proceso baigiamuosiuose etapuose, pavyzdžiui, rengiant rekomendacijas, dalyvauja ir konkrečių valstybių atstovai. Kaip pavyko išsiaiškinti „The Guardian“, kai kurios valstybės, įskaitant Indiją, Saudo Arabiją ir Kiniją, išreiškė abejonių dėl finansavimo, skirto emisijų mažinimui, kuris turėtų atitekti besivystančiam pasauliui, atsisakančiam iškastinio kuro. Mokslininkai akcentuoja, kad galutinėms išvadoms visgi pritarė visos 195 šalys.
Trečioji Tarpvyriausybinės kovos su klimato kaita komisijos parengtos ataskaitos dalis skirta emisijų mažinimo būdams. Praeito rugpjūčio pabaigoje paskelbtoje pirmoje dalyje kalbėta apie žmonijos klimatui primestų pokyčių neišvengiamybę, o antroje, parengtoje vasario gale, perspėta apie katastrofiškus klimato pokyčių padarinius.
