Iškastinis kuras mūsų sveikatos sąskaita: poveikį jau jaučia milijonai, ekspertai įspėja – tai ne pabaiga 3

Sausra Kinijoje

Naujoje ataskaitoje teigiama, kad klimato kaita daro didelę įtaką viso pasaulio žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Joje rašome, kad nuolatinė pasaulio priklausomybė nuo iškastinio kuro didina maisto stygiaus, infekcinių ligų ir įvairių su karščiu susijusių negalavimų riziką. Lapkričio mėn. Egipte vyksiančios didžiausios Klimato kaitos konferencijos (Climate Change Conference – COP27) organizatoriai pabrėžia, kad veiksmų klimato kaitai stabdyti būtina imtis nedelsiant, kitu atveju laukia katastrofiškas scenarijus.

Poveikis gyvenimo kokybei

Visuomenės sveikatos ir klimato kaitos sąsajas tiriančios organizacijos „Lancet Countdown“ ataskaitoje pateiktas 99 ekspertų iš įvairių organizacijų, įskaitant ir Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), tyrimai, kuriems vadovavo Londono universiteto koledžas (University College London).

Ataskaitoje aprašoma, kaip ekstremalūs orų reiškiniai padidino sveikatos priežiūros tarnybų, kurios jau keletą metų ir taip intensyviai kovoja su Kovid-19 pandemija, krūvį visame pasaulyje, rašo BBC.

Joje taip pat teigiama, kad pasaulyje per pastaruosius du dešimtmečius mirčių nuo karščio padaugėjo dviem trečdaliais. 2022 m. temperatūros rekordai buvo sumušti visame pasaulyje, įskaitant Jungtinę Karalystę, kur liepos mėnesį buvo užfiksuota 40°C, taip pat kai kurias Europos, Pakistano ir Kinijos dalis.

Sausra Kinijoje
Sausra Kinijoje

Ekstremalus karštis lemia širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligų paūmėjimą, šilumos smūgius, psichinės sveikatos negalavimus.

Šią savaitę UNICEF paskelbtoje ataskaitoje įspėjama, kad reikia imtis skubių veiksmų ir padidinti finansavimą, jog būtų galima apsaugoti vaikus ir pažeidžiamas bendruomenes nuo stiprėjančių karščio bangų.

Tyrėjai nustatė, kad dėl klimato kaitos suintensyvėjo ir užkrečiamųjų ligų plitimas. Per pastaruosius 60 metų Amerikoje ir Afrikoje aukštumų vietovėse padaugėjo mėnesių, per kuriuos plinta maliarija.

Ekstremalus karštis, kurį suklė klimato kaita, nėra vienintelė problema. „Lancet Countdown“ duomenimis, 2020 m. oro tarša prisidėjo prie 4,7 mln. mirčių pasaulyje, iš kurių 1,3 mln. (35 proc.) tiesiogiai susijusios su iškastinio kuro deginimu. Pabrėžiama ir tai, kad iškastinio kuro emisijų išmetimai yra pagrindinis oro taršos šaltinis.

Pranešime teigiama, kad klimato kaita taip pat sparčiai sunkina ir gilina kitas kartu egzistuojančias krizes: maisto nepriteklių, energetinį skurdą, padidėjusią oro taršą ir kt.

Sprendimų yra

Ataskaitos išvadose taip pat pabrėžiama, kad nepaisant iššūkių, yra aiškių įrodymų, jog nedelsiant imantis veiksmų vis dar galima išgelbėti milijonų žmonių gyvybes, tačiau būtina sparčiai pereiti prie švarios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas pabrėžė, kad pasaulio lyderiai turi imtis veiksmų, atitinkančių problemos mastą.

Antonio Guterresas
Antonio Guterresas

Jis akcentuoja, kad pasaulis stebi didžiojo dvidešimtuko (G20) šalis, kurios išmeta 80 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. A. Guterresas pridūrė, kad jos turi dėti daugiau pastangų, jog sumažintų išmetamų teršalų kiekį, ir pirmauti daugiau investuodamos į atsinaujinančią energiją.

„Žmonių sveikata, pragyvenimo šaltiniai, namų ūkių biudžetai ir nacionalinės ekonomikos yra žlugdomos, nes priklausomybė nuo iškastinio kuro tampa nekontroliuojama“, – sakė jis.

Nepaleisti klimato kaitos iš rankų

Šią savaitę atsakydamas į BBC žiūrovų ir klausytojų klausimus, JT generalinis sekretorius teigė, kad pasaulis turi iš naujo sutelkti dėmesį į klimato kaitą arba susidurs su katastrofa.

Tokią niūrią mokslininkų ir diplomatų nuotaiką pateisina ir šią savaitę paskelbtas JT emisijų atotrūkio tyrimas. Jau tryliktus metus rengiamoje ataskaitoje analizuojamas atotrūkis tarp retorikos ir tikrovės.

Jame daroma išvada, kad tikslui nepasiekti 1,5°C klimato atšilimo ribos dabar gresia rimtas pavojus.

Minimoje analizėje teigiama, kad su šiandieninėmis pastangomis mažinti anglies dioksido išmetimą iki 2030 m. pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis sumažės mažiau nei 1 proc., nors, pasak mokslininkų, norint nepasiekti 1,5°C ribos, išmetamų teršalų kiekį būtina sumažinti 45 proc.

Tyrime taip pat teigiama, kad taikant dabartinę politiką pasaulis dar šiame amžiuje sušils maždaug 2,8°C. Jei šalys gaus finansinę paramą ir įgyvendins parengtus planus, šį rodiklį galima apriboti iki 2,4°C.

„Mes turėjome progą daryti laipsniškus pokyčius, bet tas laikas baigėsi“, – sakė tyrimą parengusi JT Aplinkos apsaugos programos vykdomoji direktorė Inger Andersen. – Tik esminės mūsų ekonomikos ir visuomenės permainos gali mus išgelbėti nuo spartėjančios klimato katastrofos“.

Iškastinis kuras
Iškastinis kuras

JT pripažįsta, kad šiuo metu labai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį yra sudėtinga užduotis, tačiau nurodo, kad elektros energijos, pramonės, transporto ir pastatų srityse galima sparčiai atsisakyti iškastinio kuro.

„Turime pasiimti klimato kaitą su savimi, kad ir kur eitume“, – sakė J. Anderson. – Į klases, į valdybų posėdžių sales, į balsavimo kabiną, prie vakarienės stalo. Negalime paleisti klimato kaitos iš rankų.“

Lapkritį – didžiausia klimato kaitos konferencija

Lapkričio 7–18 d. pasaulio lyderiai susitiks didžiausioje pasaulyje JT Klimato kaitos konferencijoje (COP27), vyksiančioje Egipte, Šarm el Šeiche.

COP27 pirmininkaujantis Egiptas pranešime žiniasklaidai pristatė JT klimato kaitos konferencijos viziją ir paragino pasaulį veikti nedelsiant. Siekiama, kad COP27 taptų „įgyvendinimo COP“, raginant imtis veiksmų pagal ankstesnius susitarimus visose klimato kaitos srityse, daugiausia dėmesio skiriant žmonių apsaugai nuo tiesioginio klimato kaitos poveikio, užtikrinant, kad niekas neliktų nuošalyje.

Kalbėdamas apie COP27 viziją, Egipto užsienio reikalų ministras ir paskirtasis COP27 pirmininkas J. E. Sameh Shoukry sakė: „Turime paspartinti kovos su klimato kaita veiksmus visose srityse, įskaitant klimato kaitos švelninimą, prisitaikymą prie jos ir finansavimą. Be to, turime priimti didesnio masto klimato kaitos švelninimo priemones, kad 1,5°C riba būtų nepasiekta. <...>. Turime dirbti kartu, kad tai būtų įgyvendinta. Turime veikti dabar, kad išsaugotume gyvybes ir pragyvenimo šaltinius.“

Per COP27 pasaulinę spaudos konferenciją konferencijos pirmininko specialusis atstovas ambasadorius Waelis Aboulmagdas sakė: „Negalime nuvertinti grėsmės, su kuria žmonija susiduria dėl klimato kaitos. Iki 2050 m. dėl jos gali būti prarasta 4 proc. pasaulio ekonomikos produkcijos, o dėl ekstremalios temperatūros kasmet miršta 5 mln. žmonių. Situacija temperatūrai kylant tik blogės.

Svarbiausias klausimas visada bus finansai. Kaip už tai sumokėsime? Negalime toliau eiti tokia priešiška kryptimi. Turime rasti kūrybiškų būdų, kaip užsitikrinti finansavimą. Svarbiausia, kad visi suinteresuoti subjektai dalyvautų, jei norime išsaugoti gyvybes ir pragyvenimo šaltinius, jei norime daugiau nei du šimtmečius taikytą netvarų pasaulio ekonomikos modelį pakeisti į tvarų mažo išmetamųjų teršalų kiekio modelį, kuriame būtų rūpinamasi skurstančiais žmonėmis ir tais, kurie kenčia nuo neigiamo klimato kaitos poveikio.“

Pabrėžiama ir tai, kad dėmesys sąžiningam ir kontroliuojamam perėjimui prie naujo tvaraus ekonomikos modelio yra labai svarbus siekiant pažangos COP27. Paryžiaus susitarime pripažinta, kad valstybės turi bendrą, bet diferencijuotą atsakomybę dėl istoriškai susiklosčiusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

Dėl to išsivysčiusios šalys yra atsakingos už pagalbą besivystančioms šalims, suteikdamos joms tinkamą finansavimą, kad jos galėtų laikui bėgant pereiti prie tvaresnės ekonomikos. COP27 pirmininkaujanti valstybė narė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiausia reikia įvykdyti dabartinius finansinius įsipareigojimus – pasiekti 100 mlrd. dolerių finansinį tikslą ir padvigubinti prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą pasaulyje, taip pat dar labiau padidinti pasaulinį mastą finansų srityje, jei norime imtis veiksmingų klimato kaitos veiksmų.