Nuo praėjusių metų Lietuvoje įsigaliojo prievolė naujiems statiniams atitikti A++ energetinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad pastatas energijos suvartojimo sąnaudas turi sumažinti iki minimumo, o energija turi būti generuojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Be to, statybų sektoriaus įmonės taip pat ieško inovacijų, kaip mažinti savo procesų pėdsaką, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Siekiama naudoti vis mažiau energijai imlių produktų, juos keičiant organinėmis alternatyvomis, stengiamasi rinktis žiediškumą garantuojančias medžiagas (perdirbtas ar galimas pakartotinai panaudoti), trumpinama logistikos grandinė.
Žinoma, tokios praktikos kol kas užima mažą rinkos dalį, bet džiugina, kad paraleliai auga vartotojų sąmoningumas, diktuojantis ekologiškesnių sprendimų paklausą. Augant jam ir įsigaliojant vis platesniam ES Žaliojo kurso reguliacijų spektrui, pastatų statyba ir apdaila turėtų tapti aplinkai draugiškesnė“, – sako Žaliosios politikos instituto analitikė Ieva Budraitė.
Galime pastebėti ir vis didėjantį susidomėjimą valstybės kompensacijomis diegiantiems savo namuose atsinaujinančius šaltinius, kurie ne tik padeda sutaupyti energijos kaštus, bet ir prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. ESO vien per šių metų sausio mėnesį sulaukė rekordinio 2,3 tūkst. prašymų skaičiaus išduoti sąlygas gyventojų saulės elektrinių prijungimui prie skirstomųjų tinklų.
Saulės elektrinių atsiperkamumas – pagreitėjo
„Ignitis“ valdybos narys, privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas pastebi, kad gaminančių vartotojų, kurie namuose įsirengia saulės elektrines, skaičiaus spurtui daug įtakos turėjo ne tik valstybės subsidijos saulės elektrinėms įsigyti, bet ir išaugusios energijos kainos.
„Kainų augimas ir valstybės parama lėmė itin staigų gaminančių vartotojų skaičiaus augimą. Taip gyventojai tikisi daugiau sutaupyti. Juo labiau, kad šiuo metu ir saulės elektrinių atsiperkamumas yra itin didelis. Prieš trejus metus saulės elektrinės atsipirkimo laikotarpis truko apie 8–9 metus, o dabar matome, kad dėl išaugusių elektros energijos kainų investicija atsipirktų per 3–4 metus. Žmonės gali atsipirkimą koreguoti ir pagal tai, kokią elektrinę įsirengia.
Jei jie įsigyja elektrinę, kuri patenkina visą namų poreikį, nereikia pirkti energijos iš tiekėjo, įrengta saulės elektrinė atsiperka daug greičiau. Vidutiniškai žmonės perka 7–9 kW saulės elektrinę, bet yra ir perkančių po 15 kW. 1 kW Lietuvoje pagamina apie 1000 kWh elektros energijos per metus. Vidutinis butas per metus suvartoja apie 2–2,5 tūkst. kWh energijos, tačiau namas, kuriame yra elektrinis šildymas ir daug kitų elektrinių prietaisų gali suvartoti ir iki 15 tūkst. kWh elektros energijos“, – teigia Andrius Kavaliauskas.
Todėl jis pataria gerai įvertinti savo energijos suvartojimo poreikį ir rinktis tokią saulės elektrinę, kurios atsiperkamumas būtų kuo greitesnis.
Lietuvoje – 70 sertifikuotų žaliųjų pastatų
Lietuvoje atsiranda ne tik energetiškai tvaresni, bet ir įvairiapusiškai aplinkai draugiški – žalieji pastatai. Tokie žalieji pastatai, kurie atitinka sertifikavimo ir vertinimo kriterijus, dėl atsakingesnio požiūrio į statybos procesą tampa sveikesne, ekonomiškesne alternatyva įprastiniams namams.
Lietuvoje veikianti Lietuvos žaliųjų pastatų taryba pagal parengtą tvarumo vertinimo sistemą jau yra įvertinusi ir žaliaisiais pastatais pripažinusi daugiau nei 70 Lietuvoje esančių statinių.
Pasak Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos nario, architekto, profesoriaus Gintauto Stauskio, šie pastatai racionaliai vartoja gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose ir daro itin mažą poveikį aplinkai.
„Žalieji pastatai yra tokie, kurių kūrimo metu stengiamės maksimaliai išsaugoti esamą aplinką, jos vertingiausias savybes ir padaryti kuo mažesnį poveikį aplinkai. Į tai įeina ir medžiagų pasirinkimo, ir atliekų (siekiama generuoti kuo mažiau atliekų), sklypo pasirinkimo (pasirinkti sklypą jau urbanizuotoje teritorijoje), vidaus mikroklimato, taršos į aplinką ir energetikos klausimai.
Energetika šiandien labiausiai akcentuojama, tačiau energetinis efektyvumas yra tik vienas iš daugelio aspektų. Kitaip sakant, statant žaliuosius pastatus, siekiama, kad poveikis klimatui per statybos procesą būtų kuo mažesnis“, – teigia Gintaras Stauskis.
Profesorius pastebi, kad daugiausia tvarių pastatų kuria verslas, privatūs vystytojai, todėl žaliųjų pastatų daugiausia yra komerciniame sektoriuje.
„Vystytojai, projektuodami biurus, prekybos pastatus, mato didesnę grąžą iš žaliųjų pastatų. Visgi individualios statybos segmente taip pat vis didesniu prioritetu tampa tai, kad namų vidaus mikroklimatas būtų ne tik energetiškai efektyvus, bet ir palankus sveikatai“, – sako profesorius Gintaras Stauskis.
Ekologiška alternatyva įprastoms sienų konstrukcijoms
Statybinė pastato konstrukcija gali ne tik stipriai prisidėti prie namų mikroklimato pagerinimo, bet ir prie aplinkos išsaugojimo. Ekologiškų pastatų ekspertas Marius Tarvydas pasakoja, kad šiais laikais technologiniai sprendimai statybų sektoriuje leidžia ne tik neišskirti į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų, bet dar ir uždaryti jas, surinktas iš aplinkos. Pavyzdžiui, statant namus iš šiaudinių skydų naudojama mediena ir šiaudai, kurie iki tol akumuliavo CO2 emisijas. Tokiu būdu pastato siena tarsi tampa savotišku CO2 emisijų sandėliu.
„Vis dažniau šiaudiniai skydai naudojami ir visuomeninės paskirties pastatų statybai, nes tokiems pastatams keliami vis aukštesni reikalavimai. Įmonės, norinčios gauti leidimus statyboms, turi pateikti medžiagų sąrašus, iš ko bus statomas pastatas, taip pat – medžiagų tiekėjų deklaracijas apie CO2 emisijas (kiek medžiaga jos gamybos procese sugeneruoja CO2).
Jei statinio bendras medžiagų CO2 emisijų kiekis viršija valstybės nustatytas normas, statytojui paprasčiausiai neišduodamas statybos leidimas. Olandijoje prieš dvejus metus įvedus šiuos reikalavimus buvo sustabdyta daugiau kaip 1500 projektų. Statytojai buvo priversti ieškoti medžiagų tiekėjų, kurie užtikrina, kad jų gaminiai sugeneruoja mažesnį CO2 emisijų kiekį“, – sako įmonės „Ecococon“ direktorius Marius Tarvydas.
Mitai apie šiaudinių skydų degumą ir peles
Anot ekologiškų pastatų eksperto M. Tarvydo, apie tokius statinius visuomenėje vis dar sklando įvairūs mitai. Pavyzdžiui, kad namai, kuriuose naudojami šiaudiniai skydai, yra degūs, arba kad tokiuose namuose atsiras graužikų.
„Dažnai girdžiu klausiant, kuo mes impregnuojame šiaudus ar medieną, kad jie nebūtų degūs. Mes jų neimpregnuojame, nes nusižengtume ekologiškumo reikalavimams, kurie draudžia gamyboje naudoti agresyvią chemiją. Šiaudų skydai nedega, nes šiaudai pakankamai standžiai supresuojami į medini karkasą ir juose paliekama tik apie 7 proc. deguonies.
Esame atlikę visus įmanomus degumo testus. Šiaudų skydai atitinka aukščiausius nedegumo reikalavimus, kurie yra tokie patys, kaip ir gelžbetoniniams pastatams, iš kurių, jiems užsidegus, žmonės turi turėti galimybę pabėgti per dvi valandas. O dėl populiaraus mito dėl graužikų – pelės gyvena visur, kur randa galimybę prasigraužti ir įlįsti ten, kur šilta. Pelės įlįs į bet kokią apšiltinimo medžiagą, jei pastatas nebus sandarus ir skleis šilumą. Jei pastatas yra sandarus, neskleidžia šilumos į išorę, pelės niekada į pastatą nelįs“, – teigia „Ecococon“ direktorius.
Ekologija ne visada kainuoja brangiai
Paklaustas, ar ekologija pastatų statyboje visada reiškia ir didesnę kainą, M. Tarvydas teigia, kad viskas priklauso nuo požiūrio: šiaudiniai skydai yra naudojami tik išorinei pastato sienai pastatyti ir įprastai sudaro tik apie 5–6 proc. statomo namo sąmatos.
Visgi šie ir kiti žalieji sprendimai padeda sutaupyti energijos sąnaudas ir užtikrina daug geresnį gyvenamųjų patalpų mikroklimatą, užtikrindami tinkamą oro drėgnumą, kuris yra būtinas odai, akims, kvėpavimo takams ir bendrai žmogaus sveikatai.
Daugiau įdomių faktų apie tvarius pastatus sužinosite užsiregistravę internetu laikyti Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą, kuris vyks spalio 24 dieną.
