Viena svarbiausių užduočių jo vadovaujamos įmonės darbotvarkėje – plano, kaip iki 2027-ųjų Vilniaus regione ir atskirose savivaldybėse bus vykdomas atliekų tvarkymas ir prevencija, projekto parengimas, rašoma pranešime spaudai. Kiek čia svarbus visuomenės balsas?
Pakartotinai panaudoti ir perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų, o sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 5 proc. – toks siekis numatytas Aplinkos ministerijos parengtame 2021–2027 m. Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, kuriam jau pritarė Vyriausybė.
Vadovaujantis šiuo planu bus rengiami regionų ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai, nustatantys valstybines ir savivaldybėms skirtas atliekų tvarkymo užduotis, projektuojantys naujos perdirbimo infrastruktūros poreikius, nacionalinės ir ES paramos kryptis.
„Iš pažiūros skamba sudėtingai, bet viskas prasideda nuo paprasčiausių klausimų: Ar mane tenkina tokia atliekų tvarkymo sistema, kuri veikia dabar? Kaip galėtų būti geriau? Jei stinga konteinerių arčiau namų, kiek arti leisčiau juos pastatyti? Ar man būtų patogesnis didelių gabaritų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu, jei jis kainuotų brangiau? O gal reikėtų daugiau atliekų surinkimo aikštelių? Gal daugiau dalinimosi gerais daiktais stotelių „DĖK’ui“? – klausimų pažėrė T. Vaitkevičius.
VAATC vadovas neabejoja, kad gyventojų įsitraukimas gali suteikti kryptį – ne tik vilniečių, bet ir Trakų, Elektrėnų, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Ukmergės, Vilniaus rajonų gyventojų. Labai daug atliekų tvarkymo sėkmės skirtingose savivaldybėse priklauso nuo vietos politikų ir gyventojų dialogo.
„Dažnai girdžiu politikus sakant, kad svarbiausias veiksnys žmonėms yra kaina. Jei taip, tuomet planas elementarus – laikytis minimalių reikalavimų. Vadinasi, nereikėtų kalbėti apie tankesnį konteinerių tinklą nei 150 metrų spinduliu, kaip numatyta teisės aktuose. Arba piktintis dėl nutolusių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, nes papildomų įrengimas kainuos papildomai.
Bet jei kaina nėra pats svarbiausias dalykas, tuomet galime kalbėti apie infrastruktūros gerinimą, galimybes rūšiuoti ir nukreipti perdirbimui, siekius tapti miestais be atliekų ar klimatui neutraliais“, – sakė T. Vaitkevičius.
Gyventojų nuomonė laukiama iki vasaros pabaigos. Vėliau atsakymai bus aptarti rugsėjį numatomuose susitikimuose su savivaldybių atstovais ir pristatyta esama regioninės atliekų tvarkymo sistemos padėtis, kylantys iššūkiai, gyventojų išsakytos nuomonės bei siūlymai.
Antrajame regioninio plano rengimo etape bus formuluojami tikslai, uždaviniai ir užduotys, atitinkančios Valstybinio atliekų tvarkymo planą, atliekamos komunalinių atliekų srautų susidarymo ir tvarkymo ateityje prognozės, numatoma Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra bei įtaka įmokų už atliekų tvarkymą dydžiui bei kiti galimi poveikiai visuomenei bei aplinkai.
Visuomenės balsas čia bus taip pat svarbus. Gyventojai bus kviečiami susipažinti su galima regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra, planuojamomis priemonėmis ir raginami teikti siūlymus.
Suformavę pagrindines Regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo plėtros kryptis ir priemones, specialistai atliks Strateginių pasekmių aplinkai vertinimo procedūras ir supažindins visuomenę su siūlomais sprendiniais.
Baigiamajame projekto etape parengtas Regioninis planas bus pristatytas Vilniaus regiono plėtros tarybai tvirtinimui.
„Labai tikiuosi, kad naujo laikotarpio planai nebus planais dėl planų, kai planai – sau, o gyvenimas – sau. Atliekų sektoriui trūksta nuoseklios ir ilgalaikės strategijos. Turime gerą progą šį trūkumą panaikinti“, – pabrėžė T. Vaitkevičius.
Vilniaus regioninio ir septynių Vilniaus regiono savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų planą rengs bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ ir „Jostra“.
