Jei atidžiai perskaitytume kasdien valgomų maisto produktų ar naudojamų higienos priemonių etiketes, didelėje dalyje iš jų pamatytume vieną ingredientą. Sėkmingai „užkariavęs“ pasaulio rinką, jis daro nepaitaisomą žalą planetai. Kodėl šis aliejus yra toks pražūtingas gamtai ir kodėl jis taip plačiai naudojamas? Dėl kokių priežasčių negalime jo taip lengvai pakeisti kitais aliejais?

Kas yra palmių aliejus?

Kaip teigiama Pasaulio gamtos fondo (angl. World Wide Fund for Nature, toliau – WWT) interneto svetainėje tai yra valgomas augalinis aliejus, gaunamas iš aliejinių palmių vaisių, kurių mokslinis pavadinimas yra Elaeis guineensis.

Galima gauti dviejų rūšių aliejų: neapdorotas palmių aliejus gaunamas išspaudus minkštus vaisius, o palmių branduolių – susmulkinus branduolius arba kauliuką, esantį vaisiaus viduryje.

Švieži aliejinių palmių vaisiai
Švieži aliejinių palmių vaisiai
© Shuterstock

Aliejinės palmės yra kilusios iš Afrikos. Į Pietryčių Aziją jos buvo atvežtos vos prieš 100 metų kaip dekoratyviniai medžiai. Dabar 85 proc. palmių aliejaus pagaminama Indonezijoje ir Malaizijoje, tačiau jį gamina dar 42 šalys.

Kur palmių aliejus naudojamas?

„The Guardian“ teigiama, kad jau penkis dešimtmečius palmių aliejaus gamyba pasaulyje sparčiai auga, nuo 1995 m. iki 2015 m. išaugo keturis kartus – nuo 15,2 mln. iki 62,6 mln. tonų per metus. Prognozuojama, kad iki 2050 m. ji padidės dar keturis kartus ir pasieks 240 mln. tonų.

Palmių aliejaus gamybos pėdsakas yra stulbinantis: jam gaminti skirtos plantacijos užima 10 proc. pasaulio dirbamos žemės. Šiandien 3 mlrd. žmonių 150 šalių naudoja produktus, kurių sudėtyje yra šio aliejaus. Kiekvienas iš mūsų jo per metus vidutiniškai suvartoja apie 8 kg.

„The Conversation“ duomenimis, 2020 m. palmių aliejaus sunaudota daugiau nei 73 mln. tonų.

Anot WWT, palmių aliejaus yra beveik 50 proc. amerikiečių perkamų supakuotų produktų, kurie randami prekybos centruose – pradedant picomis, keksiukais ir šokoladu, baigiant dezodorantais, šampūnais, dantų pastomis ir lūpų dažais. Be to, daugelyje pasaulio šalių jis naudojamas gyvūnų pašarams ir biokurui gaminti.

Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
© DELFI / Josvydas Elinskas

Kaip teigiama, „The Guardian“, visame pasaulyje palmių aliejus pakeitė gyvūninės kilmės produktus valymo ir asmens higienos priemonėse, pavyzdžiui, muiluose, šampūnuose, losjonuose ar makiažo prekėse. Šiandien 70 proc. asmens higienos priemonių sudėtyje yra vienas ar daugiau palmių aliejaus darinių.

Kodėl šis aliejus taip plačiai naudojamas?

„The Guardian“ rašo, kad palmių aliejus yra universaliausias augalinis aliejus pasaulyje. Kaitinant jis nesusigadina ir puikiai dera su kitais aliejais. Šis aliejus yra populiarus fasuotų kepinių ingredientas dėl įvairių rūšių riebalų derinio ir konsistencijos po kaitinimo. Jis atsparus oksidacijai, todėl taip pat naudojamas kaip natūralus konservantas perdirbtuose maisto produktuose.

Dėl nedidelių gamybos sąnaudų šis aliejus yra pigesnis už kepimo aliejų, pavyzdžiui, medvilnės sėklų ar saulėgrąžų.

WWT rašo, kad palmių aliejus išlieka stabilus aukštoje temperatūroje, todėl suteikia keptiems gaminiams traškumo. Be to, jis bekvapis ir bespalvis, todėl neturi įtakos maisto produktų išvaizdai ar kvapui.

„The Guardian“ pabrėžia, kad palyginti su kitais augalais, aliejinės palmės yra ne tik universalūs, bet ir labai efektyvūs augalai, iš kurių beveik visus metus nedideliuose žemės plotuose galima pagaminti didelį kiekį aliejaus. Iš vieno hektaro gaunamas didžiausias derlius iš visų aliejinių augalų – beveik penkis kartus daugiau aliejaus nei iš rapsų, beveik šešis kartus daugiau nei saulėgrąžų ir aštuonis kartus daugiau nei sojų pupelių.

Aliejinių palmių plantacijos
Aliejinių palmių plantacijos
© Shuterstock

Aliejinės palmės turi ir kitų savybių, kurios padėjo joms užimti dominuojančią padėtį pasaulyje. Tai daugiametė ir visžalė palmė, todėl ji auginama ištisus metus. Be to, palyginti su kitais augalinių aliejų šaltiniais, reikia mažiau ruošti dirvą, todėl sumažėja išlaidos. Jis gali sėkmingai augti dirvožemyje, kuriame neauga kiti augalai.

Būtent dėl įvardytų priežasčių ši kultūra yra patraukli augintojams ir smulkiesiems ūkininkams, kurie iš palmių aliejaus nuolat gauna pajamų.

Taip pat palmių aliejų gaminančios šalys jį laiko skurdo mažinimo priemone, o tarptautinės finansų organizacijos – besivystančių šalių ekonomikos augimo varikliu. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skatina Malaiziją ir Indoneziją gaminti dar daugiau.

Palmių aliejus dabar sudaro 13,7 proc. Malaizijos bendrųjų nacionalinių pajamų ir yra didžiausia Indonezijos eksporto prekė.

Kokią žalą daro palmių aliejaus gavyba?

Palmių aliejaus pramonei nuolat plečiantis, gamtosaugininkai ir aplinkosaugos organizacijos yra itin susirūpinusios dėl pražūtingo šio aliejaus poveikio laukinės gamtos buveinėms ir milžiniškų anglies dioksido kiekių išmetimo.

Ketapangas, Kalimantanas, Indonezija. Miško gaisrų, sukeltų, kad būtų įkurtos palmių plantacijos, rezultatas.
Ketapangas, Kalimantanas, Indonezija. Miško gaisrų, sukeltų, kad būtų įkurtos palmių plantacijos, rezultatas.
© Shuterstock

WWT interneto svetainėje rašoma, kad palmių aliejus buvo ir tebėra pagrindinė priežastis, dėl kurios kertami vieni iš biologiškai įvairiausių pasaulio miškų, taip naikinamos jau ir taip nykstančių rūšių – orangutanų, dramblių, Sumatros raganosių ir tigrų – vienintelės buveinės.

„The Guardian“ teigiama, kad 85 proc. palmių aliejaus gaunama Malaizijoje ir Indonezijoje. Čia pasaulinė palmių aliejaus paklausa leido padidinti pajamas, ypač kaimo vietovėse gyvenančių žmonių.

Tačiau trumpalaikė nauda plantacijų savininkams ir darbininkams, šalių augintojų vyriausybėms ir finansuotojams atnešė milžinišką ilgalaikę žalą planetai. Miškai, sunaikinti tam, kad būtų sukurtos aliejinių palmių plantacijos, yra vieni iš daugiausiai anglies dvideginio išskiriančių miškų pasaulyje. Indonezijoje, kurioje gyvena 261 mln. žmonių, pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis yra gaisrai, kilę siekiant išdeginti miškus ir sukurti palmių plantacijas. Juos sudeginus ši anglis išsiskiria į aplinką. Tad finansinė paskata gaminti daugiau palmių aliejaus ženkliai prisideda prie klimato kaitos.

Paminėtina ir tai, kad palmių aliejaus pramonėje neretai pažeidžiamos žmogaus teisės.

Vis dėlto vartotojai dažnai net nežino, kad perka ir naudoja produktus su šiuo aliejumi. Organizacija „Palm Oil Investigations“, save vadinanti „palmių aliejaus priežiūros organizacija“, pabrėžė, kad iš daugiau nei 200 įprastų palmių aliejaus turinčių maisto produktų, namų apyvokos ir asmens higienos priemonių, tik vos ant 10 proc. prekių buvo parašyta, kad jų sudėtyje yra palmių aliejaus.

Dėl palmių aliejaus pramonės iškirsti Atogrąžų miškai Indonezijoje.
Dėl palmių aliejaus pramonės iškirsti Atogrąžų miškai Indonezijoje.
© Scanpix

„The Guardian“ taip pat rašoma, kad norint nustatyti, kuriuose produktuose yra palmių aliejaus, jau nekalbant apie tai, kaip tvariai jis buvo gaunamas, reikia beveik antgamtinio vartotojų sąmoningumo. Tačiau bet kuriuo atveju didesnis vartotojų sąmoningumas Vakaruose greičiausiai neturėtų didelės įtakos, nes Europa ir JAV sudaro mažiau nei 14 proc. pasaulinės paklausos, daugiau nei pusė jos tenka Azijai.

Indijai, Kinijai ir Indonezijai tenka beveik 40 proc. viso pasaulyje suvartojamo palmių aliejaus. Ten, kur anksčiau buvo gaminamas maistas iš sojos aliejaus, jį pakeitė palmių aliejus. Sparčiausiai šio aliejaus vartojimo augimas vyko Indijoje, kur kylanti ekonomika tapo dar vienu palmių aliejaus populiarumo veiksniu.

Mat, vienas iš bendrų ekonominio vystymosi bruožų visame pasaulyje ir istorijoje yra tas, kad kartu su gyventojų pajamomis auga ir riebalų suvartojimas. Iki 1995 m. Indijos palmių aliejaus importas išaugo iki beveik 1 mln. tonų, o 2015 m. pasiekė daugiau nei 9 mln. tonų. Per šiuos metus skurdo lygis Indijoje sumažėjo perpus, o gyventojų skaičius išaugo 36 proc.

Aliejus, be kurio pasaulis neišsiverstų: naudojame kasdien, tačiau apie šokiruojančius padarinius gamtai nežinome
© Scanpix

„Realybė yra tokia, kad Vakarų pasaulio dalis suvartoja nedidelę dalį palmių aliejaus, o likusiam pasauliui tai nerūpi“, – sakė Kolorade įsikūrusios bendrovės „Natural Habitats“, Ekvadore ir Siera Leonėje gaminančios palmių aliejų pagal aukščiausią tvarumo sertifikavimo lygį, vykdomasis direktorius Neilas Blomkvistas.

Kol išplito supratimas apie palmių aliejaus poveikį, jis jau buvo taip giliai įsišaknijęs ekonomikoje, kad dabar gali būti per vėlu jį pašalinti, rašo „The Guardian“.

Kodėl tiesiog negalime pereiti prie alternatyvaus augalinio aliejaus?

Kaip teigiama WWT interneto svetainėje, palmių aliejus yra neįtikėtinai efektyvus augalas – iš viename žemės plote augančių aliejinių palmių galima pagaminti daugiau aliejaus nei iš bet kurio kito aliejinio augalo.

Palmių aliejaus pramonė
Palmių aliejaus pramonė
© Scanpix

Pasaulyje su palmių aliejumi patenkinamas 40 proc. viso pasaulio augalinio aliejaus poreikis, užimant mažiau nei 6 proc. žemės ploto, naudojamo visų augalinių aliejų gamybai. Norint gauti tokį patį kiekį alternatyvių aliejų, pavyzdžiui, sojų, kokosų ar saulėgrąžų, reikėtų nuo 4 iki 10 kartų daugiau žemės, o tai tik perkeltų problemą į kitas pasaulio dalis ir keltų grėsmę kitoms buveinėms, rūšims ir bendruomenėms. 

Be to, yra milijonai smulkių ūkininkų, kurių pragyvenimo šaltinis priklauso nuo palmių aliejaus gamybos. Šio aliejaus boikotas nėra išeitis. Vietoj to, turime reikalauti imtis daugiau veiksmų problemoms spręsti ir žengti toliau bei greičiau.

Geriausia, ką galime padaryti, tai remti tvarų palmių aliejų ir vengti boikotų, nes žinome, kad jo pakeitimas kitais augaliniais aliejais gali sukelti dar didesnę žalą aplinkai ir visuomenei, rašo WWT.

Aliejinių palmių vaisiai
Aliejinių palmių vaisiai
© Scanpix

Kokių veiksmų imamasi, kad situacija kistų?

WWT rašoma, kad 2004 m., reaguojant į didėjantį susirūpinimą dėl palmių aliejaus poveikio aplinkai ir visuomenei, buvo įsteigta Tvaraus palmių aliejaus apskritojo stalo organizacija (angl. Roundtable on Sustainable Palm Oil, RSPO). Pasak Pasaulio gamtos fondo, RSPO yra nustačiusi augintojams skirtus gamybos standartus, kuriuose įtvirtinta geriausia palmių aliejaus gamybos ir tiekimo praktika.

RSPO skatina įmones:

  • Nustatyti griežtą politiką, kad būtų užkirstas kelias miškų kirtimui, kitų natūralių ekosistemų, pavyzdžiui, durpynų, pertvarkymui, ir žmogaus teisių pažeidimams tiekimo grandinėse.
  • Pirkti ir naudoti RSPO sertifikuotą palmių aliejų visame pasaulyje.
  • Dirbti skaidriai ir užtikrinti, kad būtų žinoma, iš ko jis yra perkamas ir kur buvo pagamintas.


WWT įsitikinusi, kad yra svarbu, jog palmių aliejaus pramonė ir toliau investuotų į smulkiųjų ūkininkų programas ir tvaraus kraštovaizdžio iniciatyvas bei didintų paramą joms. WWF taip pat bendradarbiauja su palmių aliejų naudojančių ir jį gaminančių šalių vyriausybėmis, kad užtikrintų, jog būtų priimti nacionaliniai įstatymai, užtikrinantys, kad bet koks palmių aliejus, kuriuo prekiaujama, nebūtų susijęs su miškų naikinimu, pertvarka ir išnaudojimu.

www.DELFI.lt