Kasmet siuntų skaičius auga, pasak Rasos Karalienės, Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos atstovės ryšiams su visuomene, bendras siuntų skaičius per tris 2021 m. ketvirčius sudarė 69,06 mln. pašto siuntų, t. y.,18,6 proc. daugiau negu atitinkamais 2020 m. ketvirčiais. 52,4 proc. šių siuntų sudarė pašto korespondencijos (laiškai), o 47,6 proc. – pašto siuntiniai.
Didžiausi teikėjai 2021 m. (I- III ketv.) pagal bendrą išsiųstų siuntų skaičių buvo AB Lietuvos paštas (54,6 proc. pašto siuntų rinkos), UAB „DPD Lietuva“ (14,7 proc.), „Omniva LT“ (12,4 proc.), praneša RRT atstovė.
Tiesa, pokyčių jau yra siekiama ir valstybiniu lygmeniu. 2020 m. 14 Europos valstybių, tarp kurių yra ir Lietuva, pasirašė savanorišką Europos plastiko paktą, siekiantį išspręsti vienkartinio plastiko pakuočių ir gaminių vartojimo keliamas problemas.
Siekiant aptarti siuntų pakavimo tvarumo aspektus, buvo pakalbinti keli didžiausi siuntų tiekėjai, kurie daugiau papasakojo apie tai, iš ko susideda siuntų pakuotės, kiek jos tvarios ir kokių pokyčių galima būtų imtis ar tikėtis ateityje, kad jos taptų tvaresnės.
Kartoninės dėžės – tvariausias pakavimo būdas
Kaip teigia Lietuvos pašto Komunikacijos departamento projektų vadovė Monika Pulokė, jau šiuo metu Lietuvos paštas didelį dėmesį skiria aplinkai draugiškesniems sprendimams ir asortimentui.
„Jau dabar apie 80 proc. Lietuvos pašto skyriuose pardavinėjamų pakavimo priemonių yra pagamintos iš perdirbtų medžiagų – tai kartoninės dėžės, popieriaus, kartono drožlės, krakmolo granulės, suyrantys siuntimo maišeliai ir pan. Pagal pakavimo priemonių pardavimus, dažniausiai perkami vokai, burbuliniai vokai, maišeliai ir tuomet seka kartoninės dėžės.
Per Lietuvos paštą kasdien keliauja tūkstančiai siuntų, todėl pastebime tam tikras siuntų pakavimo tendencijas – siuntėjai linkę siųsti kartoninėse dėžėse, tikėtina, kad daugelis jų panaudojamos ne vieną kartą, taip pat gana dažnas siuntimo būdas – siunčiamą daiktą apsukti storu sluoksniu plastikinės plėvelės. Pastarasis būdas nėra pats draugiškiausias aplinkai“, – kalbėjo M. Pulokė.
Kaip priduria UAB „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila, siuntos visais atvejais yra pakuojamos į kartonines dėžes, jeigu žiūrėti iš tvarumo perspektyvos, kol kas tai yra tvariausias pakavimo būdas, nes pakuotės yra pilnai perdirbamos, galima naudoti kelis kartus, kol iš esmės pati dėžė praranda formą.
„Tai yra labiausiai perdirbama pakuotė, pats netvariausias būdas yra plastikas. Jis gali būti naudojamas labai įvairiai, būna burbuliniai vokai, dažnas būdas pakuoti telefonus ar planšetes. Dar būna perpakavimas, kai dėžutėje yra įvairūs dalykai, kad apsaugoti įvairias dūžtančias prekes. Tai gali būti kartoninė dėžutė ir burbulinė plėvelė ir užpildas, nes mūsų visuomet rekomendacija yra, kad ta dėžė būtų pilnai užpildyta kažkuo, nesikratytų transportuojant. Tų medžiagų vienam pakavimui yra sunaudojama labai daug ir jeigu dėžutę mes dar galime panaudoti, kol ji visiškai nesusidėvėjo, tai viskas kas yra iš plastiko – keliauja į šiukšlių dėžę ir jie jau nebepakuojami, o dažnu atveju – nerūšiuojami“, – kalbėjo T. Vaišvila.
Šiai minčiai pritarė ir M. Pulokė, kuri pabrėžė, jog nebūtina kiekvieną kartą rinktis naujos dėžutės – siuntų dėžutės gali būti naudojamos ne kartą, svarbiausia užtikrinti, kad ji yra patvari, nesuplyšusi ir tikrai gali atlaikyti dar vieną kelionę. Taip pat kelis kartus gali būti naudojamos ir užpildo priemonės, kurios dažniausiai gavus siuntą yra išmetamos.
Vienas sprendimo būdų – pakuočių depozito sistema
Pasak „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovo, žmonės vis dar tampa įkaitais to, į ką prekes supakuoja gamintojas ar pardavėjas, tačiau pasaulyje atsiranda būdų, kurie skatina panaudoti dar kartą tą pačia pakuotę.
„Jeigu kaip pavyzdį paimti „Amazon“ ar „eBay“, ten tikrai labai gerai supakuota, bet ten naudojama labai daug pakavimo medžiagų. Gali nusipirkti telefoną, bet ta dėžutė, kurią tu gausi, bus dvigubai didesnė už patį telefoną. Šioje vietoje tų sprendimų randasi, bet Lietuvoje tokių sprendimų dar nematyti. Pavyzdžiui, pakuočių depozito sistemos JAV.
Daugkartinių pakuočių gamintojai gamina pakuotes, nebūtinai iš tvariu medžiagų, bet jos nesusidėvi kaip kartoninė dėžė, nes ji sušlampa kartą ir viskas, geriausiu atveju surūšiuosi į popierių. Ta sistema bendrauja su įvairiomis elektroninėmis parduotuvėmis ir jos perka tas pakuotes kaip depozitą, kuris grįžta, gaunasi tokia žiedinė ekonomika, ji daugkartinio naudojimo ir grįžta pas gamintoją. Tokiu būdu pakuotė gyvena ilgiau, bet Lietuvoje tokio modelio man dar neteko matyti“, – kalbėjo T. Vaišvila.
