Dėmesys biologinės įvairovės nykimui
„Tvari Lietuva“ vadovė Rugilė Matusevičiūtė laidoje „Delfi rytas“ atkreipia dėmesį, kad COP27 yra kasmet vykstanti JT klimato kaitos konferencija, o COP15 yra kas keletą metų organizuojama JT biologinės įvairovės konferencija.
„Tai yra du reikšmingiausi renginiai, susiję su tvarumu, klimato kaita, biologine įvairove. Jų metu susirenka pasaulio lyderiai iš 196 valstybių ir bando ieškoti sprendimų kovoje su klimato krize ir biologinės įvairovės nykimu“, – paaiškina ji.
R. Matusevičiūtės teigimu, mokslininkai vis akcentuoja, kad išgyvename šeštąjį didįjį išnykimą.
„Šeštasis išnykimas yra sukeltas žmonių – žemės ūkio veiklos, pramonės, sukeliamos taršos ir kt. Dėl to, aišku, kertame miškus, naikiname vandenynus, nyksta ir mūsų gamta. Jeigu norime išspręsti dabartinę klimato krizę, gyventi sveikoje, švarioje, derlingoje ir saugioje planetoje, turime išsaugoti ir savo gyvūnus, miškus, vandenynus, kurie iš esmės yra pagrindinis įrankis kovojant su klimato kaita“, – įžvalgomis dalijasi „Tvari Lietuva“ vadovė.
Ji pabrėžia, kad miškai ir vandenynai surenka anglies dioksidą iš atmosferos ir tokiu būdu padeda spręsti klimato kaitos problemą, todėl jų išsaugojimas yra labai svarbus.
Istorinis sutarimas
COP15 baigėsi istoriniu įvykiu – Kunmingo ir Monrealio paktu. Tai susitarimas, kuriuo siekiama stabdyti Žemės ekosistemų naikinimą.
Europos Komisijos (EK) pranešime spaudai rašoma, kad Kunmingo ir Monrealio programoje numatyti pasauliniai tikslai ir uždaviniai, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti gamtą dabartinei bei būsimoms kartoms, užtikrinti tvarų jos naudojimą ir skatinti investicijas į žaliąją ekonomiką. Kartu su Paryžiaus klimato susitarimu ji sudaro sąlygas iki 2050 m. sukurti klimatui neutralų, gamtai palankų ir atsparų pasaulį.
Pabrėžiama ir tai, kad Kunmingo ir Monrealio susitarimas paspartins plataus masto šios srities politiką visame pasaulyje ir sutelks biologinei įvairovei skirtą finansavimą iš visų šaltinių – tai yra 200 mlrd. dolerių per metus iki 2030 m. Juo pasaulio bendruomenė įsipareigoja imtis gamtos apsaugos ir atkūrimo bei taršos šalinimo veiksmų, pavyzdžiui, tokių, kurie yra ir Europos žaliojo susitarimo dalis. Taip bus užtikrinta, kad gamta ir toliau palaikys visuomenę, ekonomiką ir bendruomenes ateinančiais dešimtmečiais.
Dėl ko sutarta?
Visų pirma, Kunmingo ir Monrealio susitarime nutarta iki 2030 m. atkurti 30 proc. nualintų ekosistemų visame pasaulyje (sausumoje ir jūroje), taip pat apsaugoti 30 proc. teritorijų (sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų). Be to, numatyta sustabdyti žinomų rūšių nykimą ir iki 2050 m. dešimt kartų sumažinti visų rūšių (įskaitant nežinomas) išnykimo riziką bei greitį.
Taip pat sutarta iki 2030 m. bent 50 proc. sumažinti pesticidų keliamą pavojų ir į aplinką patenkančių maistinių medžiagų kiekį, sumažinti taršos riziką ir neigiamą taršos iš visų šaltinių poveikį iki biologinei įvairovei bei ekosistemų funkcijoms nekenksmingo lygio.
Be to, numatyta iki 2030 m. sumažinti pasaulinį vartojimo pėdsaką, be kita ko, gerokai sumažinant perteklinį vartojimą ir atliekų susidarymą bei perpus sumažinant maisto atliekų kiekį, tvariai valdyti žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės plotus bei gerokai padidinti agroekologijos ir kitų biologinei įvairovei palankių praktikų mastą.
„The Guardian“ publikacijoje pabrėžiama ir tai, kad konferencijos metu kone daugiausia dėmesio skirta vietos gyventojų teisėms. Šio dešimtmečio biologinės įvairovės išsaugojimo ir atkūrimo tiksluose vietos gyventojai paminėti 18 kartų, o tai aktyvistai vadina istorine pergale. Keletas mokslinių tyrimų parodė, kad vietos tautos yra geriausios gamtos saugotojos, sudarančios 5 proc. žmonijos, bet saugančios 80 proc. biologinės įvairovės Žemėje. Nuo Brazilijos iki Filipinų čiabuvių tautos patiria žmogaus teisių pažeidimus, smurtą ir žemių užgrobimus. Dokumente aiškiai įvardyta, kad jei norime imtis realių veiksmų biologinės įvairovės srityje, šį dešimtmetį vietinių gyventojų vadovaujami išsaugojimo modeliai turi tapti norma.
Taip pat sutarta ir dėl aplinkai žalingos subsidijų reformos. Šiais metais atlikto tyrimo duomenimis, pasaulis kasmet išleidžia mažiausiai 1,8 mlrd. dolerių vyriausybių subsidijoms, dėl kurių naikinama laukinė gamta ir šyla klimatas. Reformų dėl aplinkai žalingų subsidijų nebuvimas buvo pagrindinė praėjusio dešimtmečio biologinės įvairovės tikslų nesėkmė.
Be jau įvardytų susitarimų, pakte reikalaujama, kad vyriausybės užtikrintų, jog didelės ir tarptautinės bendrovės atskleistų savo riziką, sąsajas ir poveikį biologinei įvairovei. JT duomenimis, maždaug pusė pasaulio BVP priklauso nuo sveiko gamtos pasaulio funkcionavimo, o biologinės įvairovės nykimas sparčiai populiarėja tarp įmonių rizikos veiksnių. Kelios šalys jau rengia tvarios gamybos taisykles, taikomas įvairiems produktams – nuo palmių aliejaus iki kaučiuko. Panašu, kad po Kunmingo ir Monrealio pakto šios taisyklės bus plečiamos.
„Su gamta elgiamės kaip su tualetu“
JT generalinis sekretorius A. Guterresas teigia, kad pirmadienį 3 val. ryto Monrealyje vykusioje JT biologinės įvairovės konferencijoje COP15 delegatai susitarė dėl naujos pasaulinės biologinės įvairovės strategijos.
„Ši konferencija – tai mūsų galimybė sustabdyti naikinimo orgiją. Nuo nesantaikos pereiti prie harmonijos ir imtis ambicingų veiksmų, kurių reikalauja iššūkiai.
Tarptautinės korporacijos pildo savo bankų sąskaitas, tuo pat metu tuštindamos mūsų pasaulio gamtos išteklius. Ekosistemos tapo pelno vietomis. Dėl mūsų begalinio apetito nekontroliuojamam ir nevienodam ekonomikos augimui žmonija tapo masinio išnykimo ginklu. Su gamta elgiamės kaip su tualetu ir galiausiai vykdome savižudybę pagal įgaliojimą“, – COP15 atidarymo kalboje sakė A. Guterresas.
