Tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ dalyvaujančios Vilniaus universiteto komandos atstovės Emilija Dešč ir Simona Bendžiūtė „Žinių radijo“ laidoje pristatė savo išradimą – kiekvienam lengvai prieinamą nanoplastiko aptikimo sistemą.
Aptinka net žmogaus organizme
Natūralaus fragmentacijos proceso metu plastikas būna suskaidomas iki mikroplastiko, o dabar jau žinoma, kad jis fragmentuojasi net ir iki dar mažesnių dalelių – nanoplastiko, teigė E. Dešč.
Nanoplastikas – tai įprastas plastikas, t.y. sintetiniai polimerai, aiškino E. Dešč, o priedėlis „nano“ reiškia, kad tai yra ypač mažos plastiko dalelės, kurių plika akimi nematome. Šių dalelių jau aptinkama kone visur, net žmogaus organizme, sakė pašnekovė.
Pasak E. Dešč, visuomenėje vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad labiausiai aplinką teršia ilgai gamtoje užsiliekančios plastikinės pakuotės ar kitos stambios plastiko atliekos. Tačiau net 92 proc. viso vandenynuose aptinkamo plastiko yra būtent mikro arba nano plastikai. „Plastikas jau pradeda egzistuoti visai kita, mums nematoma forma“, – teigė pašnekovė.
„Problematiška tai, kad tiek mikroplastikai, tiek nanoplastikai yra naudojami kosmetikoje. Reiktų susimąstyti, kokius produktus naudojame. Vis labiau plinta iniciatyva žymėti kosmetikos produktus, pagamintus be plastiko. Tikiuosi, kad žmonės ateity pradės labiau į tai atsižvelgti“, – kalbėjo „iGEM“ konkurso dalyvė. Savo ruožtu S. Bendžiūtė sakė šį klausimą aptarusi su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi. Jos teigimu, V. Sinkevičius tvirtino, kad nuo 2023 m. bus uždrausta gaminti žmonių naudojamas priemones su mikroplastiku, tarp jų – ir kosmetiką.
Nori sukurti kiekvienam prieinamą įrankį
E. Dešč pasakojo, kad savo kuriama technologija komanda siekia kuo geriau suprasti nanoplastiko taršos tendenciją. „Paėmėme gamtoje egzistuojantį peptidą – baltyminę molekulę, ir, naudodami sintetinės biologijos metodiką, mes jį modifikuosime taip, kad jis galėtų jungtis prie nanoplastiko ir generuotų fluoresencinį signalą, kai ta sąveika įvyksta“, – aiškino pašnekovė.
„Siekiame sukurti įrankį, kuris būtų lengvai prieinamas kiekvienam, – sakė S. Bendžiūtė. – Šiuo metu yra metodų, kaip būtų galima aptikti nanoplastiką, tačiau jie yra labai griozdiški, sudėtingi suprasti ir dažniausiai taikomi tik labaratorijose. O mes norime sukurti paprastą, aiškų ir lengvai naudojamą įrankį.“
Pašnekovės tvirtina, kad jų išradimas suteiks galimybę imtis ir prevencinių priemonių prieš plastiko taršą. „Nesakome, kad reikia atsisakyti plastiko, bet reikia būti sąmoningiems apie jo naudojimą“, – teigė E. Dešč.
Tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ kasmet dalyvauja daugiau nei 300 viso pasaulio universitetų atstovai. Vilniaus universiteto studentai konkurse varžosi jau nuo 2015 metų, šiemet komandą sudaro 10 žmonių.
