Vienas iš paskutinių lietuviškų tinklalaidžių pavyzių NYLA tinklalaidė, kuri šiemet vyksiančiuose „Login“ apdovanojimuose nominuota metų geriausiųjų kategorijoje. Garso laidų internete projekto redaktorius ir vedėjas Karolis Vyšniauskas pasakoja apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti kuriant projektą, ir kuo tinklalaidės formatas yra pranašus.
– Karoli, koks buvo pagrindinis tikslas kuriant NYLA tinklalaidę?
– Tinklalaidės yra unikali, labai asmeniška žiniasklaidos forma. Jų dažniausiai klausai, kai esi vienas, per ausines. Gali eiti gatve namo, bet tavo ausyse verda kitas pasaulis. Mėgavausi tuo klausydamas angliškų tinklalaidžių ir norėjau pabandyti įgyvendinti formatą lietuvių kalba, liečiant vietines temas, bet jomis neapsiribojant.
Žavėjausi „Nanook“ komanda, kaip jie geba įdomiai pasakoti sudėtingas istorijas, parengdami ypač stiprias fotografijas ir vaizdo pasakojimus. Garsinės dalies jie lig tol neturėjo. Tad baigiau savo laidą „Man 20–keli“ „Žinių radijuje“ ir prisijungiau prie „Nanook“ komandos. Visi kartu ir kuriame NYLA.
– Kas yra jūsų tikslinė auditorija? Ir kas iš tiesų jūsų klauso?
– Dauguma mūsų klausytojų yra jauni profesionalai, kuriems rūpi klausimai, didesni už jų buitį. Tarp klausytojų turime daugiau moterų nei vyrų. Beveik trečdalis perklausų – ne iš Lietuvos, o iš užsienio šalių. Pirmiausia – Jungtinės Karalystės, JAV, Vokietijos ir Olandijos. Dalį epizodų rengiame anglų kalba, esame publikavę svarbių pokalbių su užsienio lietuviais, kaip su NASA dirbančia mokslininke Egle Čkanavičiūte, operos soliste ir neuromokslininke Indre Viskontas ar ebolos tyrimui vadovavusiu Gyčiu Dudu.
Galima galvoti, kad mūsų klausytojai panašūs į mus pačius ir į mūsų pašnekovus – bet tai būtų tik dalis tiesios. Vieni svarbiausių interviu, kuriais didžiuojamės yra susitikimai su Holokaustą išgyvenusia profesore Irena Veisaite, fotografu Antanu Sutkumi ar Jonu Meku, su kuriuo padarėme vieną paskutiniųjų jo interviu. Savo pašnekovais norime atspindėti įvairovę – tiek kalbant apie pašnekovų amžių, tiek lytį, tiek kultūrinę istoriją.
– Kas buvo sunkiausia kuriant tinklalaidę?
– Nuo pat pradžių užsibrėžėme tikslą kas savaitę išleisti naują epizodą. Tai yra labai didelis tempas, nes ne tik įrašinėjame pokalbius, bet kiekvieną epizodą papildome fotoistorija, kartais – vaizdo medžiaga, visada – išsamia tekstine dalimi. Kai kuriuos epizodus paverčiame audiodokumentika su daug skirtingų pašnekovų, aplinkos garsų, specialia muzika. Taip pat daug dėmesio skiriame podkastui viešinti, nes nėra prasmės kurti kažką, ko žmonės neišgirs.
Anksčiau, dirbdamas laisvai samdomu žurnalistu, su tuo nebuvau susidūręs – buvau atsakingas tik už save. Komandinis darbas reikalauja naujų įgūdžių, bet kartu jis užaugina kaip asmenybę ir leidžia pasiekti daugiau nei gebėtum vienas. Be galo tai vertinu.
– Ar NYLA tinklalaidė yra daugiau eksperimentas ar gerai apgalvotas ir pasvertas projektas?
– Projektas nesitęstų jau pusantrų metų, jei tai būtų tik hobis. Už tai esame dėkingi mūsų klausytojams, kurie finansuoja podkasto kūrimą per „Patreon“ platformą. Kiekvienas prisideda tiek, kiek nori ir gali, – nuo 1 iki 100 JAV dolerių per mėnesį. Šiuo metu kas mėnesį per „Patreon“ surenkame apie 1,6 tūkst. JAV dolerių, kuriuos galime skirti komandos honorarams. Mūsų filosofija, kad kiekvienas prie podkasto prisidedantis žmogus gautų honorarą, nes jų laikas ir talentas yra brangus.
Žinoma, 1,6 tūkst. dolerių per mėnesį nėra ta suma, už kurią gali išlaikyti komandą, bet tai yra pradžia. Manau, kad žiniasklaidos ateitis yra klausytojų–skaitytojų–žiūrovų įsitraukimas, narystės modelis, o ne nemokamas, bet reklamos perkimštas turinys.
Šiuo keliu eina olandai „The Correspondent“, juo eina ir „The New York Times“ ar „New Yorker“, apriboję savo nemokamo turinio prieinamumą. Mūsų turinys bus nemokamas, nes norime, kad jį pasiektų tie žmonės, kurie dabartinėje ekonomikoje negali už jį susimokėti. Bet tikime, kad ilgainiui pritrauksime pakankamai sąmoningų klausytojų, kurie mokės už tai, ką gauna nemokamai – kad žurnalistai galėtų dirbti toliau ir palaikyti visuomenės kalbėjimąsi. Kad tinklalaidžių kūrimas nenutrūktų.
Papildomą finansavimą gauname pildydami paraiškas į vietinius ir tarptautinius fondus. Laimėjome „Baltic Media Accelerator“ ir Oregono universiteto (JAV) bendruomenių žurnalistikos projekto „Finding Common Ground“ stipendijas – tai padeda palaikyti tinklalaidę. Taip pat dirbame su mums idėjiškai artimomis nevyriausybinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Žmogaus teisių centru. Jie inicijuoja ir finansuoja temą, o mes esame laisvi rinktis, kaip ją išpildyti. Taip, pavyzdžiui, buvo sukurtas svarbus epizodas apie Lietuvos romų bendruomenę. Lietuvoje tinklalaidžių rinka tik pradeda formuotis. Mano žiniomis, NYLA yra pirmoji lietuviška tinklalaidė, kurioje nuskambėjo rėmėjų pranešimas, kad „šį podaksto epizodą pristato…“. Mūsų pirmieji rėmėjai buvo naujienlaiškių kūrimo platforma „MailerLite“, kurie sutiko investuoti į tinklalaidę, išgirdę pirmojo epizodo demonstracinę versiją. Jų komandos darbuotojai patys klausė tinklalaidžių ir palaikė naujo projekto idėją.
– Kodėl pradėjote kurti tinklalaidę lietuvių kalba, o ne iškart nėrėt į platesnę angliškai klausiančią auditoriją?
– Iš 81 šiuo metu publikuoto epizodo 16 yra anglų kalba. Taip pat planuojame rusišką tinklalaidės versiją su nauja originalia medžiaga, kurią ruošia Vilniuje gyvenanti rusakalbė žurnalistė Ina Šilina.
Jei pašnekovas kalba angliškai, paliekame interviu originalo kalba, nedarome vertimų – manome, kad mūsų auditorijai anglų kalba nėra barjeras. Beje, kai kurie iš anglakalbių epizodų yra ir vieni klausomiausių, pavyzdžiui, pokalbis su Sarah Andersen, tūkstantmečio kartos gyvenimą gudriai skrodžiančių komiksų „Sarah’s Scribbles“ autore. Ji pasidalijo epizodu su savo 600 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Twitter“ – daugeliui jų tai buvo pirmas kartais, kai jie išgirdo Sarah balsą. Taip pat labai vertiname pokalbį apie rasizmą ir kultūrinę apropriaciją su Vilniuje gyvenančiu gatvės šokių mokytoju ir muzikos prodiuseriu Hubert Highleef. Girdėti autentišką, vertimu neredaguotą kalbėjimą lig tol Lietuvoje mažai liestomis temomis, tikiu, yra svarbu ir nauja.
– Ar tikite, kad ateityje tinklalaidžių populiarumas Lietuvoje augs?
– Manau, kad jis augs dar ilgą laiką. Jeigu JAV tinklalaidės jau yra „populiaresni už katalikybę“, kaip mėgsta pastebėti analitikai, Lietuvoje jie vis dar yra keistas naujas formatas – tarsi radijas, bet ne visai.
Nors „iPhone“ išmaniųjų telefonų turėtojai jau gauna aparatą su instaliuota „Podcast“ programėle, pastebėjau, kad daugelis nėra jos net atsidarę. Siūlau pabandyti. Manau, kad podkastų populiarumui augti padės ir tai, kad „Spotify“ nori vis labiau atverti tinklalaides savo klausytojams. Jų vizija – kad muzika ir tinklalaidės būtų lygiavertės turinio dalys. Be to, lietuviškų podkastų vis daugėja. Jų autoriai visi kartu pamažu suskurs įprotį klausytis.
– Gyvename informacijos pertekliaus amžiuje, kur patraukti gyventojų dėmesį tampa labai sudėtinga. Gal turite patarimų kūrėjams, kaip to pasiekti?
– Tinklalaidžių formatas šiuo atžvilgiu dėkingas: jis leidžia pabėgti nuo informacijos srauto ir susikoncentruoti į tai, kas tavo ausyse. Patys naudojame skirtingus būdus pasiekti klausytojus. Kas savaitę siunčiame „Nanook“ naujienlaiškį – tai geras būdas pasiekti nuo feisbuko pavargusius žmones.
Žinoma, naudojame feisbuką, instagramą, taip pat ir tviterį. Komunikacijai pasitelkiame tiek „Nanook“, tiek asmeninius komandos narių profilius. Tai yra kova už dėmesį ne tik su kitais žurnalistais, bet ir su visais, kurie rašo. Jos laimėti negali. Kaip ir kazino tikrasis laimėtojas yra kazino savininkas, taip ir feisbuke tikrasis laimėtojas yra feisbukas. Tai suprasdami nepervertiname socialinių tinklų įtakos ir tiesiog norime kurti kuo geresnį žurnalistinį turinį. Ir jeigu žmonėms jis patinka, jie pasilieka.
– „Login“ apdovanojimų nominantų aprašyme NYLA tinklalaidė įvardyta kaip profesionaliausia Lietuvoje. Kokiais kriterijais remiantis NYLA projektą galima laikyti profesionaliausia?
– Kai pristatinėju NYLA kaip „pirmąįį profesionalų podkastą Lietuvoje“, motyvuoju tuo, kad tai pirmoji tinklalaidė, save išlaikanti finansiškai – dėl klausytojų ir rėmėjų įsitraukimo. 2017 m. rudenį, kai pradėjome, ji tokia ir buvo. Manau, kad dabar atsirado keli nauji projektai, bent dalinai save išlaikantys finansiškai.
Nežinau ar NYLA yra profesionaliausia tinklalaidė Lietuvoje – žinau, kad mes tikrai siekiame profesionalumo. Norime, kad NYLA nebūtų tik dar viena interviu pasiklausymo vieta. Mes patys kuriame muziką, garsinį ir vizualinį identitetą, kruopščiai redaguojame garso įrašus, laikomės žurnalistinės etikos.
„Nanook“ komanda yra įspūdingai patyrusi. Viena įkūrėjų Berta Tilmantaitė yra pirmoji lietuvė, kurios darytos nuotraukos spausdintos ant „National Geographic“ viršelio – du kartus. Kito įkūrėjo Artūro Morozovo kadrai iš Maidano revoliucijos atsidūrė „Oskarui“ nominuotame dokumentiniame filme, jo fotografijos iš Palestinos buvo publikuotos „The Guardian“. Tiek iš vizualinės, tiek iš intelektinės pusės man jie yra didžiuliai žurnalistikos autoritetai.
Su specialiais „NYLA Update“ epizodais dirbanti Marylando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė yra viena stipriausių saugumo specialisčių Lietuvoje, su ja rengiame temas didesniais už naujienų ciklą klausimais, pavyzdžiui, kokia demokratijos ateitis. Eglė neseniai grįžo iš konferencijos Toronte, kur parengė interviu su tarptautiniais akademikais šia tema. Tiek garsine, tiek vizualia, tiek intelektine, tiek etine puse keliame sau labai aukštą standartą. Ir lai klausytojai įvertina, ar pavyksta jį pasiekti.
LOGIN interneto apdovanojimai – tai darbų skaitmeninėje Lietuvos erdvėje įvertinimas. Renginio metu apdovanojami reikšmingiausi Lietuvos interneto pasiekimai ir inovatyviausi sprendimai. Darbus atskirose kategorijose galima nominuoti iki 2019 m. gegužės 24 dienos – https://login.lt/internet-awards.
