Dar ne taip seniai Kūčių vakaras buvo neįsivaizduojamas be riešutų namuose, kruopščiai rinktų rudenį ir taupiai valgytų Advento laikotarpiu, kad užtektų žiemos šventėms. Riešutas buvo nepamainomas patiekalas ant stalo, vertinga dovana artimiesiems, dažnas eglutės papuošalas ir likimo pranašas. Iš riešutų Kūčių vakarą burdavo ir jaunimas, ir senjorai.

Nuo karo žygių iki Kūčių stalo

„Riešuto byla yra ilga“, – yra sakęs etnologas prof. Libertas Klimka. Jo teigimu, jau lydiminės žemdirbystės laikais riešutas turėjo ypatingą reikšmę. Mat išdeginus žemės plotus pagal šios žemdirbystės tradiciją pirmiausia suželdavo lazdynai. Lietuvių mitologijoje netgi būta riešutų dievaitės Lazdonos.

Prasidėjus karo žygiams, be riešutų neišsiversdavo nė vienas karys. Jie padėdavo ne tik numalšinti alkį, bet ir sustiprėti, atgauti jėgas. Pamažu jis visuotinai pradėtas laikyti sveikatos, stiprybės ir energijos simboliu.

Nenuostabu, kad riešutai tapo ir vienu iš pagrindinių Kūčių patiekalų. Kaip ir kiti ovalios formos patiekalai, saulėgrįžos metu jie nešė žinią apie sugrįžtančią saulę ir šviesos pergalę prieš tamsą. Ne tik gamtoje, bet ir gyvenime.

Tad ilgainiui riešutai buvo įtraukti ir į Kūčių vakaro burtų tradicijas. Dažniausiai tam buvo naudojami graikiniai bei lazdyno riešutai.

Pasibaigus Kūčių vakarienei vienos lėkštės turinį siūloma berti ant galvų
© Shutterstock nuotr.

Berdavo ant vaikų galvų

Kaip teigė etnologas, dažniausiai lietuviai burtus pasitelkdavo lūžiniais laiko momentais, ypač per lygiadienius, kai diena susilygindavo su naktimi. Žiemos šventės buvo reikšmingos dar ir tuo, kad jų metu laukta į namus sugrįžtančių artimųjų vėlių. Todėl iki šiol išlikusi tradicija po vakarienės nenurinkti lėkščių ir palikti joms vietos prie stalo. Galbūt jos bus mielesnės ir globos gyvuosius.

„Kūčių vakarą senovėje burtais pirmiausia užsiimdavo šeimos galva, mat jam reikėdavo nuspręsti, kokias žemės ūkio kultūras auginti, numatyti, ar kiti metai bus drėgnesni, ar sausesni. Bandyta nuspėti ir grūdų, taip pat riešutų derlių. Smarkus vėjas per žiemos šventes pranašavo didelį riešutų ir laukinių obuolių derlių“, - teigė prof. L. Klimka.

Anot jo, pasibaigus Kūčių vakarienei, motinos berdavo riešutus ant vaikų galvų. Labiausiai pasisekdavo tam, kuris daugiausiai jų sugaudavo. Vadinasi, kitais metais gyvens turtingiau.

Didžiausia laimė buvo rasti arba gauti dovanų keimerį – kevalais suaugusį dvigubą riešutą. Jis simbolizavo itin sėkmingą ateitį ir derlingus metus. Kūčių naktį keimeris būdavo dedamas po pagalve, o Kalėdų rytą – į piniginę. Tikėta, kad tuomet kitais metais nepristigs turtų ir pinigų.

Pasibaigus Kūčių vakarienei vienos lėkštės turinį siūloma berti ant galvų
© Asmeninio albumo nuotr.

Dar ne taip seniai atsakymo į rūpimą klausimą ieškota pasitelkus tokį burtą. Prie dubens su vandeniu kraštų buvo lipdomi rašteliai, kuriuose įrašomi svarbių žmonių darbai, esminiai gyvenimo įvykiai (vedybos, vaiko gimimas, jo gerovė ir t.t.). Tuomet į išgliaudyto graikinio riešuto kevalą buvo įstatoma uždegta žvakutė. Atsargiai nuleidžiama į vandenį ir pastumiama. Priplaukdama prie atitinkamo raštelio, ji parodydavo atsakymą į rūpimą klausimą.

Meilės ir prielankumo ženklas

Riešutai mūsų protėviams simbolizavo pilnatvę, skalsą, vienovę ir vaisingumą, todėl buvo nepamanomi pranašai, bandant nuspėti sėkmę meilės reikaluose. Galbūt todėl daugiausiai burtų – tokių suskaičiuojama per šimtą – yra skirta meilės sričiai.

„Per Kūčių vakarienę po staltiese būtinai dėdavo ne tik šieno, bet ir riešutų. Po vakarienės netekėjusios merginos kišdavo ranką po staltiese ir traukdavo saują riešutų. Ištraukusios skaičiuodavo. Jei riešutų skaičius yra lyginis, ateinantys metai bus poringi, jei nelyginis, dar teks palūkėti“, - pasakojo L. Klimka.

Pasibaigus Kūčių vakarienei vienos lėkštės turinį siūloma berti ant galvų
© Shutterstock nuotr.

Riešutai taip pat buvo neatsiejamas pažinčių ir simpatijų reiškimo ženklas ne tik per Kalėdas. Be jų neapsieidavo nei piršlybos, nei vedybos, nei pirmosios vilionės. Vaišindami vienas kitą riešutais, jaunuoliai rodydavo simpatiją ir prielankumą. Merginos juos dovanodavo savo išrinktiesiems, norėdamos įplieksti meilę ar sustiprinti jau esamą ryšį.

Pasak etnologo, Kūčių vakarą itin prasminga prisiminti gilią riešutų simboliką. Galbūt jie išties atneš sėkmę, sutarimą ir laimės bei sveikatos kupinus metus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Klaipėdietis nusivylė brangiausiu Lietuvos „Passatu“ pardavėjai problemą mato kitur (297)

„Man tai buvo pirmas naujo automobilio pirkimas“, – DELFI sako Mindaugas, prieš pusmetį...

Rusai pučiasi: mes laimime antrąjį Šaltąjį karą, o JAV laukia žlugimas (996)

Sovietų sąjunga pralaimėjo Šaltąjį karą prieš Vakarus, o sankcijų spaudžiama Rusija laimi...

Emigrantas, kuris grįžo kurti automatizuotą daržovių ūkį (27)

Nors daržovių ūkiuose Lietuvoje daugeliui procesų atlikti vis dar naudojamas rankų darbas, jau...

„MG Baltic“ gynyboje – buvę aukšti prokurorai (133)

Valstybės saugumo departamento informacijoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui...

Drąsiems pokyčiams pasiryžusi 27 metų vilnietė pasikeitė kardinaliai (64)

DELFI Stilius kardinaliems stiliaus pokyčiams pasiryžo 27 metų vilnietė Miglė. Drąsi mergina...

Kitą savaitę – tropinė temperatūra: Lietuvoje bus karščiau nei Turkijos kurortuose (37)

Po labai karšto savaitgalio – dar karštesnė savaitė. Sinoptikai pastarąsias dienas nuo kaktos...

Tautos priešas: kvapą užgniaužęs Egiptas prakeikia Salah sutraumavusį Ramosą (50)

Niekas labiau nesuvienija Egipto nei Mohamedas Salah , todėl šeštadienio vakarą dužo ne tik „...

Unikalus Lietuvos kurortas, kur poilsiautojai viliojami fazanais ir žuvimi (47)

„Žmonės, važiuojantys pramogauti, nori ir skaniai pavalgyti, tad visi prašo tik šviežiai...

„Misija Sibiras‘18” bandomojo žygio metu į dienos šviesą sugrąžinta istorinė partizanų vieta (2)

Visą savaitgalį 80 atrinktų dalyvių žygiavo „Misija Sibiras‘18” bandomajame žygyje...

Užkalnis rado Lietuvos blogo maisto sostinę (236)

Jau esu sakęs, kad blogiausias Lietuvos regionas pavalgyti yra Dzūkija . Jie turi girias ir...