Garsų terapija: pataria žiūrėti kritiškai, tačiau visiškai nenurašyti
„Pirmiausia noriu paminėti, kad bet kokia iš netradicinių terapijų rūšių, nedaro stebuklų jeigu ji nėra integruota į bendrąjį gydymo planą. Taip pat šios terapijos nėra universalios ir netinka gydyti visoms psichologinėms problemoms ir su visais individais“, – pokalbį pradeda klinikinė psichologė, Kognityvinės elgesio terapijos specialistė Vaida Job.
Anot pašnekovės, yra nemažai mokslinių tyrimų, rodančių, kad muzika teigiamai veikia ne tik mūsų emocijas, bet ir padeda su kitomis kognityvinėmis funkcijomis, todėl ji dažnai naudojama su pacientais, sergančiais Alzheimerio liga ar turinčiais galvos smegenų traumas. Taip pat yra mokslinių įrodymų, kad muzikos terapija teigiamai veikia skausmo suvokimą, sumažina skausmo pojūtį:
„Dažniausiai ji naudojama streso mažinimui, skausmo malšinimui ir emocijų valdymui. Kas vyksta muzikos terapijos metu – tai atsipalaidavimo ir ramybės patyrimas, kuris iš esmės yra naudingas mūsų nervų sistemai. Tačiau tai vėlgi nėra izoliuota terapija, kurios gali pakakti norint pasiekti ilgalaikių rezultatų. Jei psichologinės problemos yra rimtos, tai turėtų būti didesnio gydymo plano dalis, į kurią įtraukiamos kitos intervencijos“, – kalba psichologė.
Egzistuoja ir garsų terapija, kuomet žmogus klausosi tam tikro dažnio garso. Nors didėja susidomėjimas šia praktika, anot pašnekovės, svarbu ją vertinti kritiškai, nes moksliniai įrodymai, patvirtinantys jos veiksmingumą, yra riboti ir nevienareikšmiai.
„Visgi, aš neskubėčiau jos visiškai išbraukti iš terapinių metodų sąrašo, nes net jeigu vienintelis poveikis, kurį garsų terapija duoda, yra įėjimas į meditacinę būseną, tai jau yra puiku, nes meditacija pati iš savęs turi be galo daug naudos mūsų fizinei ir psichologinei sveikatai“.
Paslaptingoji hipnozė: taikyta net karo metu pasitarnauja ir dabar, tačiau yra pavojų
Nors hipnozė gaubiama paslapties ir mistikos skraiste, pasak V. Job, tai – gana gerai ištirtas terapijos įrankis, bet toli gražu nėra tinkamas spręsti visoms psichologinėms problemoms.
„Daugiausia naudos hipnoterapija duoda nerimui, stresui ir skausmui mažinti. Civilinio karo metu Amerikoje gydytojai netgi naudojo hipnozę prieš amputuojant sužeistų kareivių galūnes.
Beje, noriu paminėti, kad hipnozė ir hipnoterapija yra du skirtingi dalykai. Hipnozė gali būti atliekama ir ne psichikos sveikatos specialisto, kas reikš, kad tai daroma tiesiog pramogos tikslais. Tuo tarpu hipnoterapija atliekama specialisto, kuris yra baigęs psichologijos arba hipnoterapijos studijas ir naudoja tai kaip įrankį tolimesniam gydymo procesui, integruojant kitus terapijos elementus. Todėl patarčiau prieš pasirenkant, pas ką eiti, pirmiausia išsiaiškinti, ar tai yra specialistas, kuris iš tiesų sugebės suteikti psichologinę pagalbą“, – svarbią detalę pabrėžia specialistė.
Kas vyksta hipnoterapijos metu? „Mes tarsi atsijungiame nuo išorinio pasaulio ir nukreipiame dėmesį į savo vidų, kur kartu su psichologo pagalba galime rasti vidinius resursus, padėsiančius susidoroti su esamomis problemomis. Taip pat esant tokioje būsenoje psichologas gali padėti paleisti problematiškus įsišaknijusius įsitikinimus ir vietoj jų pateikti adaptyvius sveikesnius mąstymo šablonus“, – apie procesą pasakoja klinikinė psichologė.
Visgi, anot ekspertės, hipnoterapija nėra itin paplitusi, nes ji veikia ne visiems. Taip pat tyrimai rodo, kad į hipnoterapijos naudojimą prisiminimų atkūrimui reikėtų žiūrėti itin atsargiai: „Kartais įvykiai, kuriuos prisimename hipnozės metu, nebūtinai yra tiesa, tai gali būti pseudoprisiminimai, kurie yra sukuriami mūsų vaizduotės arba hipnotizuotojo įtaigos. Dėl šios priežasties nereikėtų žiūrėti į hipnozės metu atrastus faktus kaip į 100% tiesos eliksyrą ir ieškoti daugiau tą patvirtinančių faktų“.
Dailės terapija išties gali padėti nusiraminti
2021 m. rudenį M. K. Čiurlionio muziejuje atsirado grupinės nemokamos dailės terapijos sesijos. Iniciatyvą dirbti terapiškai su M. K. Čiurlionio originaliais paveikslais pradėjusi ir iki šiol įgyvendinanti dailės terapeutė, muziejininkė, viena dailės terapijos profesijos pradininkų Lietuvoje ir Lietuvos dailės terapijos asociacijos narė Sigita Kupčiūnienė pasakoja, jog Čiurlionio darbai pasirinkti tikrai ne atsitiktinai:
„M. K. Čiurlionio kūryba žavi, įtraukia, pakylėja virš kasdienybės, pakviečia kontempliacijai. Ji pilna simbolių, prasmių, todėl buvo pasirinkta pakviesti muziejaus lankytojus tyrinėti kartu dailės terapijos grupėse. Dailės terapijos procesas iš savęs jau yra sveikatinantis, tai įrodo ir moksliniai tyrimai, o veikiant muziejuje, dirbant su Čiurlionio ir kitų autorių kūryba, galime papildomai veikti psichoemocinę sveikatą per meninį kūrinį, jo raišką, estetiką, spalvas“.
Anot S. Kupčiūnienės, sukurta metodika muziejuje šiuo neramiu laikmečiu yra svarbi, palaikanti praktika ir sulaukia didelio lankytojų susidomėjimo.
Dailės terapija, tikina klinikinė psichologė V. Job, gali pasitarnauti kaip momentinio nusiraminimo priemonė arba tiems žmonėms, kuriems sunku išreikšti sudėtingas emocijas žodžiu. Tačiau tai turi vykti kontroliuojamoje aplinkoje, kurioje dalyvauja terapeutas, ir kuris gali interpretuoti piešinius, ir padėti žmogui įvardinti šias emocijas.
„Tai – ypač svarbu, jeigu šios emocijos kyla dėl traumų patirtų praeityje, tokiu atveju psichologas padeda ne tik sureguliuoti emocijas, bet ir apdoroti trauminius prisiminimus, kad gijimo procesas galėtų vykti“.
Uoslės panaudojimas terapiniais tikslais: ar laimė turi kvapą?
Uoslė – bene mažiausiai ištyrinėta žmogaus juslė, taigi ir šioje srityje pasiūlos netrūksta: kvapų terapija, laimės kvapo kūrimas ir pan. Ar tai gali būti veiksminga?
„Uoslė – išties labai įdomus jutiminis organas, nes uoslės informacija is receptorių per nervų kanalus tiesiogiai pasiekia žmogaus smegenų dalį, atsakingą už emocijas ir atmintį, vadinamus amygdala ir hipokampu. Todėl dažnai tam tikri kvapai mus akimirksniu nuneša į kažkokį praeities prisiminimą su jame užkoduotą emociją. Tai gali veikti tiek teigiamai, tiek neigiamai“, – tikina psichologė.
„Kalbant apie aromaterapiją, yra tam tikrų mokslinių įrodymų, pagrindžiančių aromaterapijos veiksmingumą tam tikrais atvejais, dažniausiai atsipalaidavimo tikslais, pvz. esant nemigai, nerimui. Bet ir vėl, jei galėtume visas psichologines problemas išgydyti tik su atsipalaidavimu, psichologų darbas būtų daug paprastesnis. Deja, viskas daug sudėtingiau“, – šypsosi pašnekovė.
Taigi aromaterapija kai kuriems žmonėms padeda simptomų sumažinimui čia ir dabar: karšta vonia po darbo su keletu lašeliu levandų eterinio aliejaus ar ramunėlėmis kvepianti žvakė, pasak specialistės, dar niekam nepakenkė ir daugumai žmonių duos teigiamą efektą. Bet jeigu psichologinė problema sudėtingesnė ir simptomai kartojasi, reikėtų ieškoti priežasties ir spręsti ją.
Kokių užsiėmimų verčiau pasisaugoti
Yra ir dar labiau netradicinių užsiėmimų – tylos terapija, juoko terapija, gongų terapija, vandens kapsulės, specialaus kvėpavimo užsiėmimai, Reiki terapija ir daugybė kitų. Svarbu ne tik tai, kad pasirinkta terapija duotų teigiamą efektą. Dar svarbiau, kad ji nepakenktų ir nenutolintų skubiai reikalingo problemos sprendimo.
„Bendrai tariant siūlyčiau saugotis terapijų ar programų, kurios žada stebuklingus ir greitus rezultatus sprendžiant psichologines, psichikos sveikatos problemas. Išpopuliarėję balso įrašai, kurie žada, kad tiesiog sėdint ant sofos, klausant įrašo kasdien tris savaites ir nesiimant jokių veiksmų, išspręs problemas ar pakeis gyvenimą, yra tiesiog nerealistiški ir dažniausiai tėra būdas pasipelnyti.
Netradicinius gydymo metodus visada stengiuosi pasitikti su smalsumu ir atviru mąstymu, ir kitiems tą siūlau. Tačiau pirmenybė be abejo turi būti teikiama terapijoms ir gydymo būdams, kurių veiksmingumas pagrįstas svariais moksliniais įrodymais. Svarbu pasitikrinti ir aklai nepasiduoti informacijai, kuri ateina iš nekompetentingų kanalų, būkime išrankūs savo pasirinkimuose“.
Pašnekovės teigimu, nereikėtų pamiršti ir placebo efekto, kuris iš tiesų rodo, kad net cukraus piliulė ar pseudo-mokslu pagrįsti metodai kartais gali būti veiksmingi: „Taigi, jeigu žmogus randa naudą per tuos pačius įrašus, energetinius gydymo metodus, kristalus, amuletus ir pan, tai kodėl jais nepasinaudojus? Jei tai nesukelia žalos sveikatai ir nesukuria papildomų problemų, kaip galima socialinė atskirtis ar didelės piniginės investicijos, tai nėra iš esmės blogai ir nors problemų neišsprendžia ilgu laikotarpiu, bet kartais atneša bent jau momentinį nusiraminimą. Tačiau jeigu siekiama išspręsti problemą visam laikui ir susigrąžinti gerą emocinę savijautą, reikia nusiteikti, kad tai pareikalaus asmeninių pastangų bei vidinio darbo su savimi, kurie ne visada yra lengvi. Čia tiktų posakis: duok žmogui žuvį ir jį pamaitinsi dienai, išmokyk žmogų žvejoti – ir jį pamaitinsi visam gyvenimui. Ko dažniausiai reikia – tai įrankiai ir žinios, kad geriau save pažintume ir žinotume, ką daryti, kad pasijustume geriau“.
Meditacija, šviesos terapija, mindfulness ir net pagalba kitiems: kur mokslas rodo akivaizdžią naudą
Specialistė išskiria dar keletą alternatyvių, tačiau, jos įsitikinimu, veiksmingų būdų sau padėti:
„Daug mokslinių tyrimų rodo meditacijos naudą ir aš asmeniškai esu įsitikinusi jos ilgalaike nauda. Šviesos terapija rodo teigiamus rezultatus gydant nemigą ir sezoninį afektinį sutrikimą – depresinę nuotaiką prasidėjus šaltajam metų sezonui. Pasivaikščiojimai gamtoje, ypatingai miške, duoda didelį raminamąjį poveikį. Dėmesingu įsisąmoninimu (angl. mindfulness) grįsta streso valdymo programa turi teigiamą efektą net ir ilguoju laikotarpiu. Sodininkystės ir daržininkystės terapija apima su augalais susijusią veiklą, kuri skatina gerą savijautą ir gerina psichinę sveikatą. Yra įdomių tyrimų, rodančių kaip pagalba kitiems, priklausymas bendruomenei, kuri turi panašias vertybes, padeda žmonėms, sergantiems depresija. Visa tai yra terapinės priemonės, kurios bendrame gydymo plane gali duoti puikių rezultatų“.
Padėti sau galima ir patiems: štai keli įpročiai gerai emocinei savijautai
Visgi, anot psichologės, žmonės itin dažnai nori greito rezultato, 3 žingsnelių instrukcijos, kaip pasijusti geriau.
„Deja, tokios instrukcijos nėra ir psichologinių problemų sprendimas reikalauja laiko, asmeninių pastangų, kantrybės bei ryžto sau padėti. Juokauju sakydama, kad geriausia terapija tam tikroms psichologinėms problemoms kaip stresas ar perdegimas spręsti yra prevencija! Kai imamės veiksmų dėl emocinio gerbūvio dar neatsiradus neigiamiems simptomams – daug daugiau šansų, kad tos psichologinės problemos ir neužklups“.
Anot V. Job, palaikyti emocinį gerbūvį, kai nėra neišspręstų įsisenėjusių problemų iš praeities, galima tiesiog su kasdieniniais gyvenimo būdo pasirinkimais. Tai, sako pašnekovė, – kasdieninė atsipalaidavimo praktika – laikas gamtoje, meditacija ar kvėpavimo pratimai, sveiki santykiai su žmonėmis, sveika mityba, mat vis daugėja tyrimų, rodančių, kad žarnynas ir smegenys yra be galo glaudžiai susiję.
„Sportas, bet koks intensyvesnis judėjimas skatina „laimės hormonų” išsiskyrimą. Taip pat dėkingumo praktika: kuo daugiau žvelgsime į dalykus, kurie yra teigiami mūsų gyvenime, užuot visą dėmesį skyrę neigiamiems – tuo geriau jausimės. Visa tai yra nepaprastai svarbu siekiant palaikyti gerą savijautą ir leidžia būti geriau pasiruošusiems susidūrus su gyvenimo iššūkiais“.
