Jaunas mokytojas Dalius kentėjo aštrius skausmus, tačiau gydytojai siųsdavo namo: priežastis nustebino – tai skaudu ir aktualu

Greitas gyvenimo tempas, pervargimas ir perdegimas – dažno žmogaus palydovai šiuolaikiniame pasaulyje, nepraeinantys be pasekmių. Kaip tik dėl to ilgainiui nukenčia ne tik mūsų emocinė savijauta ir psichikos sveikata, bet gali atsirasti ir aštrių skausmų, kurių priežastį pavyksta atpažinti ne kiekvienam gydytojui. Kai didelis nuovargis virto aštriais skausmais krūtinėje, mokytojui Daliui Vinciūnui teko kreiptis net į 6 gydytojus, kol vienas iš jų galų gale padėjo suprasti, kas jam iš tiesų yra. Savo patirtimi pasidalinęs mokytojas įsitikinęs: šiandien daugybė žmonių kenčia skausmus nežinodami, kad dėl jų kalta mūsų emocinė būklė.

Gydytojai į problemą rimtai nežiūrėdavo ir paleisdavo namo

Be įprastos darbo dienos mokykloje, istorijos mokytojas Dalius Vinciūnas papildomai dirbdavo ir vakarais, negana to, aktyviai dalyvavo įgyvendinant įvairius projektus ir mokymus. Tačiau greitas gyvenimo tempas netrukus parodė savo nagus – gegužės viduryje mokytojas pajuto krūtinės skausmą kairėje pusėje. Skausmai nesiliovė iki pat liepos mėnesio, priepuoliai trukdavo nuo kelių sekundžių iki kelių valandų.

Suradus skausmo priežastį, šiandien apie savo būklę kalbantis mokytojas gali pasidžiaugti, kad pagijo. Tačiau tuo viskas nesibaigė – jis suprato, kad privalo keisti savo įpročius ir daugiau dėmesio skirti gerai savijautai.

„Skausmo priežastis – represuoti nesąmoningi jausmai ir emocijos, manau. Tai sukeldavo panikos atakas ir nerimo sutrikimą. Iš esmės pats turėjau išsiaiškinti iš interneto ir pažįstamų žmonių istorijų. Labiausiai prisidėjo papildomi darbai, be pagrindinio darbo, ir padidėjęs jautrumas išoriniams dirgikliams. Lankysiu psichoterapiją, vartoju paskirtus vaistus mažinti streso sukeltiems padariniams. Svarbiausias tikslas – didinti atsparumą ir sustiprėti emociškai“, – pabrėžia D. Vinciūnas.

Nustebo, kiek žmonių pasidalino panašiomis patirtimis

Vasaros pradžioje savo patirtimi mokytojas dalinosi ir socialiniuose tinkluose. Tuo metu jis norėjo atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka, kai nesekame savo psichikos ir kūno ženklų.

Taip pat mokytojas atkreipė dėmesį į tai, kad psichosomatinės kilmės skausmus gydytojams sudėtinga diagnozuoti. Jam prireikė daug kantrybės, mat net 5 gydytojai, į kuriuos kreipėsi, nerado tikrojo skausmo židinio.

Tačiau labiausiai D. Vinciūną nustebino tai, kad, pasidalinęs savo patirtimi, sulaukė daug palaikymo iš žmonių, kuriems taip pat teko susidurti su panašiais skausmais.

„Man gal 10 žmonių paskui rašė asmeniškai ir dalinosi savo panašiomis istorijomis. Tai skaudu ir aktualu. Visuomenėje labai didelis tempas, vyksta perdegimai ir ne visada jie matomi akivaizdžiai“, – sako D. Vinciūnas.

Skausmas gali kartotis specifinėse situacijose: tai pastebi ne visi

Kaip teigia Centro poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Berškienė, psichosomatiniai skausmai yra tokie negalavimai, kurie yra sukelti neišjaustų mūsų emocijų – kitais žodžiais tariant, tai yra mūsų emocijų išraiška per kūną.

„Psichosomatiniai skausmai yra tie nusiskundimai, kurie žmogui pasikartoja patyrus nemalonius išgyvenimus. Pavyzdžiui, vaikui reikia kažką atsiskaityti mokykloje ir jam pradeda skaudėti pilvą ar galvą, pykinti. Arba, jeigu žmogus kažko bijo ir nenori daryti, jam pradeda svaigti galva. Patys simptomai yra realūs, jie neišgalvoti. Toks žmogus dažnai kreipiasi į gydytoją bandydamas surasti nusiskundimų priežastį. Nusiskundimus galima vadinti psichosomatiniais tada, kai gydytojas, atlikęs nuodugnius tyrimus, susijusius su tuo simptomu, neranda pakitimų organuose ir jų funkcijose“, – teigia D. Berškienė.

Anot šeimos gydytojos, negalime teigti, kad psichosomatinių skausmų problema kamuoja vis daugiau žmonių. Tiesiog išmokome juos geriau atpažinti, todėl ir kalbame apie juos dažniau.

„Žmonės išsako įvairius nusiskundimus ir dažnai nesieja jų su emociniais dalykais. Pacientui ne visada paprasta išreikšti emocijas o tuo labiau nėra lengva įžvelgti sąsajas tarp emocijų ir kūno siunčiamų signalų. O ir gydytojui nėra paprasta atskirti, kad tie sutrikimai yra ne dėl organų ligų, o dėl to, kad žmogus kažko neišsako arba neišjaučia“, – pastebi D. Berškienė.

Atpažinti nėra lengva: vieno vizito pas gydytoją greičiausiai nepakaks

Gydytojos teigimu, tam, kad atsiranda psichosomatinių skausmų, didelės reikšmės turi spartus gyvenimo tempas ir vyraujančios visuomenės normos, jog sėkmingas žmogus turi būti geriausias, turi viską padaryti tobulai, nes tik tada bus reikalingas darbe, šeimoje ir kitose aplinkose. Taigi, jeigu sutinkame, kad lūkesčiai žmogui auga, tuomet galime numanyti, kad psichosomatinių skausmų problema taip pat augs.

„Atsakomybė spaudžia žmogų. Mes esame skirtingi, todėl visa tai gali prasiveržti įvairiais būdais. Vieni gali verkti, kai kas nors nepavyksta, o kitiems dėl to nei ašara nenubyra, bet jiems maudžia visus sąnarius. Kartais tai gali pasireikšti įvairiais skausmais – pavyzdžiui, kažkam visą laiką surakina juosmenį, kai ko nors nenori, bet privalo daryti, arba pradeda kartotis gerklės skausmas ar maudimo skrandyje jausmas, kai turi kažkokį išgyvenimą“, – sako D. Berškienė.

Psichosomatinių skausmų problemos sprendimas įprastai prasideda nuo vizito pas šeimos gydytoją. Tačiau D. Berškienė pastebi, kad nuo gydytojo išmanymo priklauso, ar apskritai pavyks atskirti, kad dėl pacientą varginančių skausmų kaltos psichosomatinės priežastys.

„Kai šeimos gydytojas neranda sutrikimų priežasties, jis konsultuojasi su kitu specialistu. Tai gali būti gastroenterologas, jeigu skundai virškinimo sistemoje, neurologas, jeigu nusiskundimai susiję su nervų sistema. Tuomet atitinkamos srities specialistas atlieka papildomus tyrimus. Jei priežasčių rasti nepavyksta ir pacientas grįžta pas šeimos gydytoją, toliau aiškinamasi, ar pacientas nepastebėjo, kad jo nusiskundimai jam pasireiškia su kažkuo susijusiose situacijose“, – problemos ieškojimo eigą įvardija gydytoja D. Berškienė.

Greito būdo pasveikti nėra: dažnai prireikia ir psichoterapijos

Norint patikrinti, ar skausmai išties gali būti psichosomatinės kilmės, gydytoja pataria vesti, pavyzdžiui, galvos skausmo dienyną ir pabandyti susieti, kokiose situacijose kyla tas skausmas.

„Jei tai būna virškinamojo trakto nusiskundimai, verta atkreipti dėmesį, ar problemos pasireiškia darbo dienomis, ar savaitgaliais. Dažnai būna, kad mamos taip sako apie savo vaikus – savaitgaliais jie niekuo nesiskundžia, o kai tik reikia ryte keltis į mokyklą ar darželį, jiems skauda pilvuką, jie vemia, viduriuoja“, – pastebi šeimos gydytoja.

Kalbant apie psichosomatinių skausmų sprendimo būdus, D. Berškienė įspėja, kad jie nėra nei paprasti, nei greiti, nei lengvi. Tai sunkiau priima šiuolaikiniai pacientai: jie dažnai tikisi iškart sužinoti problemą ir išspręsti ją, pageidautina, su viena tablete kartą per dieną. Gydytoja pažymi, kad esant psichosomatiniams skausmams to tikrai nebus.

„Psichosomatiniai nusiskundimai yra sudėtingai valdomi ir lengvų sprendimų čia nėra. Dažnai prireikia ir psichoterapijos, bet natūralu, kad ji taikoma tada, kai žmogus sąmoningai supranta, kokia yra priežastis. Tokiu atveju labai tinka kognityvinė arba elgesio terapija, kai esant tam tikroms emocijoms mokaisi laiku sustoti ir pagalvoti, kaip reaguoti bei keisti savo nusistatymus. Žinoma, simptomus galima malšinti vaistais nuo skausmo, tačiau jų mažinimas problemos neišsprendžia. Tik tada, kai žmogus yra rimtai nusiteikęs spręsti problemą, nes ji labai vargina, pavyksta rasti geriausią sprendimą“, – teigia D. Berškienė.

Psichikos sveikata – žmogaus emocinės gerovės pagrindas. Projektas „Žvelk giliau“ kviečia į ją pažvelgti atsakingai, siekiant edukuoti ir ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.