Dažnai sutinkame gyvūnų šeimininkų, kurie delsdami ir nesikreipdami pagalbos savo mylimam augintiniui padaro tik blogiau. Puikus pavyzdys, kuomet šeimininkai pastebi, jog jų katė jau keletą savaičių vis pavemia, yra vangesnė, nelabai nori ėsti, tačiau mano, jog tai tėra lengvas apsinuodijimas maistu ir kad viskas praeis nieko nedarant. Apžiūrėjus gyvūną ir atlikus tyrimus paaiškėja, kad katinui yra jau pažengęs inkstų nepakankamumas ir reikalingas rimtas gydymas. Šiuo atveju pastebėjus simptomus yra labai svarbu kuo skubiau kreiptis pagalbos, kadangi su inkstų ligomis susiję simptomai dažniausiai išryškėja tik ligai progresuojant, tad kuo ilgiau delsime, tuo į pavojingesnę padėtį gali patekti mūsų augintinis. Be abejo, nuo to gali priklausyti ir gydymo trukmė bei baigties sėkmingumas.

Pavojingas, bet dažnas elgesys – augintinio „gydymas“ socialiniuose tinkluose

Galima pastebėti, kad žmonės, pastebėję neįprastą augintinių elgesį ar simptomus, neretai pirmiausia pagalbos ieško feisbuko augintinių grupėse. Kad toks gyvūnų šeimininkų elgesys dažnas, pastebi ir veterinarijos klinikos „Kaivana“ veterinarijos gydytoja Samanta Užanskytė, tačiau ji perspėja, kad taip neretai rizikuojama augintinių sveikata.

„Tikrai labai didelė dalis žmonių, pastebėję savo augintinio negalavimus, pirmiausiai pagalbos bando ieškoti ne pas specialistus, tačiau įvairiuose forumuose internetinėje erdvėje. Manau, jog bet kokiu atveju tai nėra tinkamas žmonių poelgis, nes kartais nereikia net sudėtingos situacijos, o, gavę vieną blogą patarimą, sukelsime savo augintiniui didelę žalą taip pablogindami esamą jo būklę. Tokiu atveju, jei nėra galimybės būtent tą minutę nuvykti pas veterinarijos gydytoją, vietoje patarimų paieškos feisbuko augintinių grupėse rekomenduočiau bent pasiskambinti į veterinarijos kliniką ir papasakoti apie esamą situaciją. Galbūt tai bus atvejis, kai užteks specialisto konsultacijos telefonu, o jeigu yra reikalinga gyvūno apžiūra, gydytojas suteiks rekomendacijas, kaip tinkamai elgtis iki tol, kol atvyksite į kliniką“, – teigia S. Užanskytė.

Šuo
© DELFI / Mindaugas Ažušilis
Šuo


Anot veterinarijos gydytojos, tokie simptomai kaip apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas, vangumas ar padidėjęs vandens lakimas gali reikšti daug skirtingų ligų, tačiau bet kuriuo atveju tai reiškia sutrikimo buvimą. Tokiais atvejais reikalinga veterinarijos gydytojo apžiūra ir tikslingi tyrimai, leidžiantys laiku nustatyti tinkamą diagnozę ir skirti reikiama gydymą gyvūnui pasveikti.

„Labai svarbus niuansas – daugelis, ypač dirbančių žmonių medicinos srityje, be jokios veterinarijos gydytojo konsultacijos bando patys sugalvoti ar surasti internete diagnozę ir užsiimti savigyda namuose. Tai neretai gali būti labai pavojingas poelgis, nes kai kurie žmonėms skirti medikamentai gyvūnams gali sukelti labai stiprią žalą ir tik pabloginti situaciją. Pavyzdžiui, labai dažnas atvejis, jog žmonės, manydami, kad jų augintiniui kažką skauda, sušeria jam žmonėms skirtų priešuždegiminių vaistų, kurie gali sukelti stiprų gyvūno virškinamojo trakto kraujavimą. Tad bet kokiu atveju, prieš nusprendžiant duoti kažkokį medikamentą savo augintiniui, būtinai pasikonsultuokite su tai išmanančiu specialistu“, – perspėja veterinarijos gydytoja.

Vėmimas – simptomas, į kurį šeimininkai žiūri nepakankamai rimtai

Tad kaip reikėtų reaguoti pastebėjus augintinio negalavimus, pagal ką spręsti, kada gyvūnui reikalinga skubi pagalba? Kaip aiškina S. Užanskytė, visais atvejais, pastebėjus bet kokį simptomą ar nebūdingą elgesį, rekomenduojama kreiptis į gydytoją nedelsiant, nes laiku suteikta pagalba turi didelės įtakos gyvūno pasveikimui.

„Galima sakyti, bet koks gyvūno pasikeitęs elgesys ir jums pastebimi simptomai dažnai gali pranešti apie rimtas ligas. Pavyzdžiui, kalbant apie virškinimo susirgimus, dažniausi simptomai – vėmimas, viduriavimas. Vienu atveju tai gali būti ne tokia ir rimta bėda: jei šuo suvalgė jam neįprasto maisto ir tai sukėlė gastritą, šis gali būti pagydomas tiesiog medikamentais. Kitu atveju, jeigu pastebite, kad šuo išvemia viską iškart palakęs vandens ar suvalgęs nedidelį kiekį pašaro – tai gali būti žarnų nepraeinamumo situacija, kurioje šiuo atveju laikas yra labai svarbus ir dažniausiai jau yra reikalingas chirurgo įsikišimas. Tad atrodo, net tokios pastebėtos „smulkmenos“ gali būti labai svarbios ir kainuoti gyvūno gyvybę“, – teigia S. Užanskytė.

Šuo
© DELFI / Lukas Bartkus
Šuo


Anot jos, neretai į situacijas, kuriose yra svarbi kiekviena minutė, patenka žmonės, auginantys didelių veislių šunis. Gyvūnams, turintiems plačias krūtines, pavyzdžiui, vokiečių aviganiams, dogams ir kitiems panašaus sudėjimo šunims viena pavojingiausių gyvybei ir neretai pasitaikančių situacijų – skrandžio išsiplėtimas ir užsisukimas. Nors ir šios būklės atsiradimo priežastys nėra iki galo išaiškintos, dažniausiai tai įvyksta dėl pernelyg didelio vandens suvartojimo ar persivalgymo prieš fizinį krūvį.

„Didelių veislių šunų savininkams turi būti labai svarbu žinoti, kad šerti gyvūno prieš fizinį krūvį negalima, arba šerti nedidelį kiekį ir užtikrinti, kad iki fizinio krūvio praeitų bent kažkiek laiko. Pagrindiniai šuns skrandžio užsisukimo požymiai – pilvo apimties didėjimas, kuris dažniausiai būna labai staigus, seilėjimasis, neramumas, bandymas tuščiai vemti, raugėjimas. Jei pastebite šiuos simptomus būtinai nedelsiant vykite į artimiausią veterinarijos kliniką, nes šioje situacijoje kiekviena minutė gali kainuoti labai brangiai – net gyvūno gyvybę. Neseniai kaip tik turėjome tokį atvejį, kuomet savininkai atskubėjo į kliniką pastebėję, jog staigiai pradėjo didėti jų vokiečių aviganio kalytės pilvo apimtis. Dėl greitos šeimininkų reakcijos ir skubiai atliktos operacijos viskas baigėsi sėkmingai ir šuo pilnai atsigavo po operacijos“, – teigia veterinarijos gydytoja.

Laiku suteikta pagalba nulemia gyvūno gydymo sėkmingumą

Vis dėlto, dalis žmonių, nors ir stebėdami pasireiškiančius augintinio negalavimo simptomus, neretai nusprendžia nieko nedaryti ir į veterinarijos gydytojus nesikreipti, tikėdamiesi, kad viskas išsispręs savaime. Tačiau S. Užanskytė pabrėžia, kad toks delsimas dažnai tik pablogina situaciją.

„Dažnai sutinkame gyvūnų šeimininkų, kurie delsdami ir nesikreipdami pagalbos savo mylimam augintiniui padaro tik blogiau. Puikus pavyzdys, kuomet šeimininkai pastebi, jog jų katė jau keletą savaičių vis pavemia, yra vangesnė, nelabai nori ėsti, tačiau mano, jog tai tėra lengvas apsinuodijimas maistu ir kad viskas praeis nieko nedarant. Apžiūrėjus gyvūną ir atlikus tyrimus paaiškėja, kad katinui yra jau pažengęs inkstų nepakankamumas ir reikalingas rimtas gydymas.

Šiuo atveju pastebėjus simptomus yra labai svarbu kuo skubiau kreiptis pagalbos, kadangi su inkstų ligomis susiję simptomai dažniausiai išryškėja tik ligai progresuojant, tad kuo ilgiau delsime, tuo į pavojingesnę padėtį gali patekti mūsų augintinis. Be abejo, nuo to gali priklausyti ir gydymo trukmė bei baigties sėkmingumas“, – pabrėžia S. Užanskytė.

Augintinis
© DELFI / Laimonas Jankauskas
Augintinis


Šiuo metų laiku augintiniams didelį pavojų kelia erkių platinamos ligos, tokios kaip babeziozė. Kaip teigia veterinarijos gydytoja, bet koks delsimas sergant šia liga ir laiku nesuteiktas gydymas gali privesti iki blogiausios baigties – gyvūno mirties.

„Babeziozės atveju, erkės perneštas pirmuonis babesia patenka į gyvūno raudonuosius kraujo kūnelius ir juos pradeda ardyti, taip organizme yra sukuriama aukšto laipsnio mažakraujystė. Jei savo augintiniui ištraukėte erkę, svarbu akylai stebėti šuns savijautą – šis periodas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių ar net mėnesių. Jeigu pastebite, kad šuo tapo vangus, karščiuoja, vemia, atsisako maisto, jo gleivinės blyškios, sutrikę judesiai ar silpnos galinės kojos, patamsėjusi šlapimo spalva – nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Prieš keletą savaičių turėjau atvejį, kuomet žmonės atvyko su 3 mėnesių šuniuku, kuriam pasireiškė mano anksčiau išvardinti simptomai. Diagnostika gana greita – atliekamas kraujo tepinėlio mikroskopinis tyrimas, kurio metu pastebimi erkių pernešami pirmuonys bei kraujo morfologinis tyrimas mažakraujystės laipsniui įvertinti. Mano minėtu atveju, atneštam 3 mėnesių šuniukui mažakraujystė buvo taip stipriai pažengusi, jog kraujo perpylimas buvo neišvengiamas“, – teigia S. Užanskytė.

Tiesa, augintinį bėda gali ištikti bet kuriuo paros metu – taip pat ir veterinarijos klinikų ne darbo valandomis. Kaip tokiais atvejais turėtų elgtis gyvūnų šeimininkai? Kaip aiškina veterinarijos gydytoja, dėl to kiekvienas gyvūno šeimininkas turėtų iš anksto pasidomėti, kokiose artimiausiose klinikose budintį gydytoją galima rasti bet kuriuo paros metu.

„Be abejo, gyvūnai, kaip ir žmonės, neturi galimybės pasirinkti, kada jiems sirgti, todėl neretai pagalbos prireikia ne tik dienos, bet net ir nakties metu. Ištikus nelaimei ar gyvūnui rimtai sunegalavus reikėtų kreiptis į veterinarijos klinikas, kurios dirba ir vėlyvu metu. Mūsų klinikoje taip pat kasdien po darbo valandų budi gydytojas, kuris, ištikus nelaimei, suteikia augintiniui skubiąją pagalbą. Ši paslauga daugeliui besikreipiančiųjų nakties metu dažnai yra paskutinė viltis, kadangi tik laiku kreipiantis į specialistus ir greitai suteikus pagalbą, ypatingai esant ekstra situacijoms, galime tikėtis geriausių rezultatų ir laimingų, sveikų augintinių“, – pabrėžia ji.


www.DELFI.lt
9