Ką vilniečiai žino apie klimato neutralumą?
Šiais metais VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ iniciatyva buvo atliktas viešosios nuomonės tyrimas, kurį organizavo „Spinter tyrimai“. Šiuo tyrimu buvo bandome išsiaiškinti, ką patys miesto gyventojai žino apie klimato neutralumą, kaip jį supranta bei kokiais būdais prie jo prisideda.
Atsakydami į klausimą – „Kokia pirma idėja, mintis ar asociacija Jums kyla išgirdus frazę klimato neutralus?“, net 21 proc. korespondentų ją siejo su „Neigiamo poveikio aplinkai nekeliančia veikla“, 15 proc. su „Klimato kaita“, 12 proc. – su „CO2 mažinimu“.
Tarp veiklų, kurių imasi vilniečiai vardan klimato kaitos, geriausiai Vilniaus gyventojams sekasi rūšiuoti atliekas – 81 proc. gyventojų tai jau daro. Nemaža dalis – 66 proc. akcentuoja judėjimą pėsčiomis ir važiavimą dviračiu, 57 proc. – naudojimąsi visuomeniniu transportu.
Tarp svarbiausių veiksmų, kurių turėtų imtis Vilnius siekdamas prisitaikyti prie klimato kaitos, gyventojai išskyrė viešojo transporto infrastruktūros vystymą (62 proc.), investicijų į žaliąsias technologijas skatinimą (40 proc.), gyventojų įsitraukimo ir atsakomybės ugdymo skatinimą (32 proc.), alternatyvių degalams transporto priemonių įsigijimą (31 proc.).
„Apibendrinus šiuos rezultatas, šiai dienai situacija galima suskirstyti į 4 laiko tarpsnius. Dabartis – visi draugiškai rūšiuojame šiukšles, artima perspektyva – judumo mieste pokyčiai, šiek tiek tolimesnė perspektyva – daugiabučių renovacija ir elektromobiliai, galiausiai – laikas, kai busime klimatui neutralūs piliečiai“, – sako „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Artima perspektyva – judumas mieste
„Darnu group“ užsakymu šių metų pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, dešimtbalėje sistemoje vilniečiai judėjimo ir susisiekimo patogumą mieste įvertino 7,4 balo.
„Geriausiai judėjimą ir susisiekimą mieste vertina centrinių rajonų gyventojai: Šnipiškės – 8,4 balo, nuo jų šiek tiek atsilieka Žirmūnai (8,2 balo) ir Naujamiestis (8,1 balo). Tačiau kuo toliau nuo centro, tuo situacija prastėja. Štai Verkiuose ir Paneriuose pasitenkinimas atitinkamai siekia vos 6,5 ir 6,4 balo“, – tyrimo rezultatus apžvelgia I. Zokas.
Į klausimą – „Kaip gyventojai vertina įvairius aspektus jų gyvenamajame rajone, didžioji dalis geriausiai vertina viešojo transporto maršrutų pasiūlą (7,4 balo), blogiausiai – automobilių parkavimo galimybes (5,1 balo).
Tačiau JUDU (SĮ Susisiekimo paslaugos) užsakymu atliktas „Spinter tyrimai“ tyrimai rodo, jog viešasis transportas vilniečius tenkina tik „iš reikalo“.
„Tokį rezultatą gali lemti tai, jog Vilniaus viešasis transportas nėra homogeniškas: turime daug naujų autobusų ir nemažai senų troleibusų“, – paaiškinimo ieško I. Zokas.
Tuo metu keliavimą automobiliu vilniečiai įvardija kaip „piktą ir nelaimingą, tačiau vis dar itin populiarų“ judėjimo būdą.
„Ir nors žmonės nėra patenkinti keliavimu automobiliu, statistika rodo, kad net kas antra kelionė Vilniuje vyksta automobiliu. Tai išties didelis procentas“, – teigia „Spinter tyrimai“ vadovas.
Geriausią judėjimo rodiklį tarp vilniečių, kaip atskleidžia I. Zokas, turi ne kas kitas, o įprotis vaikščioti pėsčiomis. „Tai reiškia, kad kai yra galimybė, judėjimas pėsčiomis labiausiai tenkina vilniečius ir jiems tai yra patogiausias būdas judėti“, – aiškina specialistas.
Neblogą rodiklį šioje kategorijoje turi ir keliavimas dviračiu. Gyventojų apklausa rodo, kad judėti šia transporto priemone yra geriau nei autobusu, tačiau dviratininkai dar turi neišpildytų lūkesčių, tokių kaip geresnė dviračių takų infrastruktūra, saugios sąlygos palikti dviratį prie namų, darbovietės ar mokymosi įstaigos.
Kalbėdami apie dviračių takų problemas Lietuvoje, gyventojai išskiria sistemingumo ir vieningo požiūrio į infrastruktūrą trūkumą, mano, kad gerinant sąlygas dviratininkams – bloginamos sąlygos kitiems eismo dalyviams, ypač automobilių vairuotojams.
Ar el. paspirtukas problematiškas paauglys?
Pastaraisiais metais itin daug diskusijų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje sukėlusi transporto priemonė – el paspirtukas. Susisiekimo ministerijos iniciatyva atliktas tyrimas rodo, jog gyventojai į šią transporto priemonę žiūri kaip į „gatvės chuliganą“.
„Šio tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojų, kurie teigiamai arba labai teigiamai vertintų el. paspirtukus, kasmet mažėja, o neigiamų vertinimų procentas auga“, – sako I. Zokas.
Tačiau ką mano patys paspirtukų vairuotojai? Šie, kaip teigia „Spinter tyrimai“ vadovas, jaučiasi „žaisdami“ dviratininkų lygoje. Tai reiškia, kad didžioji dali jų (61 proc.) el. paspirtuką priskiria dviračių kategorijai, 18 proc. – mopedams.
„Pastarasis procentas su metais auga, mat paspirtukai tampa vis galingesni, greitesni, tačiau tuo pačiu ir pavojingesni. Tad problema su žaliais ir energingais paspirtukų vairuotojais išlieka“, – teigia I. Zokas.
Visgi, pasak jo, galima įžvelgti ir pozityvių dalykų – el. paspirtukai tampa ne tik pramoga, bet ir „darbiniu miesto arkliu“. Jei 2021 m. 41 proc. el. paspirtukų vairuotojų teigė, kad juos naudoja susisiekimui, o ne pramogoms, tai 2023 m. šis skaičius išaugo iki 51 proc..
„Daugelis gyventojų pripažįsta, kad el. paspirtukai nėra vienadienė mada, todėl vis daugiau žmonių mano, kad su paspirtukais susigyventi įmanoma ir jie taps priimtina žalia transporto priemone, tačiau tam reikia tinkamos infrastruktūros ir galbūt tam tikrų taisyklių“, – atskleidžia specialistas.
Kokios išvados peršasi?
Įvertinus visų atliktų tyrimų rezultatus, pasak I. Zoko, galima teigti, kad tiek tvarumas, tiek neutralumas klimatui, tiek ir draugiškumas aplinkai vilniečiams jau nebėra vien tik tušti žodžiai.
„Visi supranta, kad reikia kažką daryti. Jei kalbėsime apie dabartį, tai rūšiavimas yra daugeliui suprantamas dalykas, artimoje perspektyvoje turi gerėti miesto susisiekimo ir transporto infrastruktūra. Ateities namų darbai daugiausiai yra savivaldybės rankose, tačiau „laužyti“ senus įpročius gali padėti ir verslas, ir visi gyventojai. Iššūkių yra daug, tačiau čia negalioja pasakymas „viskas arba nieko“ – kiekvienas mūsų žingsnis link klimatui neutralaus Vilniaus yra mažas laimėjimas“, – sako I. Zokas.