– Tvarumas ir verslas – dvi sąvokos, kurios dažnam verslininkui šiandien vis dar skamba it iš skirtingų stovyklų pusių. Jūs tai sudėjote į žodžių junginį „tvarumas versle“. Kodėl tvarumas versle turėtų būti prioritetas?
– Išaugus tvarumo tematikos aktualumui, susijusiam ne tik su ES Žaliojo kurso įsipareigojimais ir vis griežtėjančiais reikalavimais įmonėms, tačiau ir vis didėjant naujosios kartos sąmoningumui, tvarumas neišvengiamai turės tapti neatsiejama kiekvieno verslo, norinčio tapti sėkmingu, dalimi.
Net jei įmonių vadovams ir akcininkams asmeniškai ir nerūpi aplinkosauginės ar socialinės problemos, o tvarumo iniciatyvos labiau asocijuojasi su papildomais kaštais, jiems rūpi įmonės reputacija, klientų ir tiekėjų požiūris bei vertinimas, galimybė pritraukti ir išlaikyti geriausius specialistus, sudominti investuotojus ir partnerius, palankiomis sąlygomis gauti reikiamų investicijų iš finansinių institucijų, kurios jau dabar įmonių tvarumo aspektus ir su jais susijusią riziką pradeda vertinti prieš pateikdamos finansavimo ar investavimo pasiūlymą ir priimdamos sprendimą.
Nemažai pokyčių versle tvarumo praktikų įgyvendinime ir atskaitomybėje įves 2022 m. lapkričio mėn. patvirtinta naujoji Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) ir pirmasis Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS) (angl. European Sustainability Reporting Standards, ESRS) rinkinys šios direktyvos įgyvendinimui, patvirtintas 2023 m. liepos mėn. pabaigoje. Pagal naująją direktyvą, kurios reikalavimai įsigalios 4 etapais, metines viešai prieinamas tvarumo ataskaitas, patvirtintas nepriklausomų auditorių, privalės teikti apie 50 tūkst. ES įmonių. Pirmoji įmonių dalis tvarumo ataskaitas už 2024 finansinius metus turės pateikti jau 2025 m. pradžioje.
– Daugelis žmonių tvarumą supranta kaip rūšiavimas, nesinaudojimas automobiliu, protingas išteklių naudojimas. Kas, be to, yra tvarumas įmonėje/versle?
– Išties, tiek įmonės, tiek vartotojai neretai vis dar gana siaurai supranta tvarumo sąvoką. Dažnai tvarumas matomas tik kaip aplinkosauginės iniciatyvos. Žinoma, aplinkosaugos dalis tvarumo apibrėžime yra labai reikšminga, tačiau svarbu pabrėžti, kad tvarumas versle – ne tik aplinkosauginių iniciatyvų įgyvendinimas, bet ir socialinė atsakomybė bei etiška ir skaidri verslo valdysena. Verslo tvarumas neįmanomas be vienodo dėmesio visoms šioms trims sritims. Tvarumo iniciatyvos versle apima ir, pvz., lygias darbuotojų teises ir vienodas galimybes, darbuotojų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, vietos bendruomenių, NVO rėmimą, tiekėjų įsipareigojimų valdymą, duomenų saugos klausimus ir daugelį kitų aspektų. Taigi, tvarus verslas – tai etiškai veikiantis, socialiai atsakingas ir aplinkosaugiškai darnus verslas.
– Kodėl sakote, kad tai yra konkurencinis pranašumas? Ar tvarus verslas gali laimėti konkurencinėje kovoje?
– Tos įmonės, kurios suskubs imtis tvarumo iniciatyvų vienos pirmųjų savo verslo srityje, nelaukdamos, kol teisiniai reguliavimai jas privers tai daryti, neabejotinai laimės. Tai ypač liečia smulkųjį verslą, kuris neretai laikosi nuomonės, kad jo būtinieji tvarumo reikalavimai nepalies. Jau dabar savanoriškos tvarumo iniciatyvos įmonei padėtų išsiskirti tarp to dar nedarančių konkurentų. Tvarumo praktikų įgyvendinimas įmonėje gali padėti laimėti viešuosius pirkimus, pritraukti investuotojus, gauti kreditus palankesnėmis sąlygomis.
Net ir tos įmonės, kurios nepateks į sąrašą verslų, privalėsiančių teikti tvarumo ataskaitas pagal Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD) ir Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS) patirs didesnį išorinį spaudimą atskleisti su savo veikla susijusią tvarumo informaciją. Ypač tai palies tuos verslus, kurių tiekėjai ir partneriai yra didelės ES įmonės. Kadangi kiekvienas verslas yra didesnės vertės grandinės dalis, darydamos daugiau nei konkurentai, įmonės įgauna pranašumą turėti išskirtinius verslo ryšius su didelėmis, žinomomis įmonėmis, kurioms tvarumas yra ne tik būtinas įsipareigojimas pagal teisinius reikalavimus, bet jau seniai tapęs ir neatsiejama įmonės veiklos dalimi.
Naujoji aktyvi Z vartotojų karta išsiskiria ypatingu sąmoningumu, susijusiu su tvarumo praktikomis ir iniciatyvomis, kadangi tai pirmoji karta, kurią stipriai paveiks klimato kaita. Y ir Z kartų pirkėjai yra labiau informuoti apie tai, ką reiškia tvarumas, o turėdami aukštą skaitmeninį raštingumą jie gali įvertinti, ar įmonė tikrai vykdo savo tvarumo įsipareigojimus. Tokie pirkėjai jau ne tik renkasi tvarių įmonių pagamintus produktus, bet ir yra pasiryžę už juos sumokėti daugiau ir net ilgiau jų palaukti esant trūkumui rinkoje. Be to, jie aktyviai reaguoja ir į neigiamą informaciją apie įmonę. Tarptautinės konsultacinės kompanijos EY pasaulinis 2023 m. tyrimas atskleidė, kad beveik trečdalis Z kartos vartotojų atsisakytų pirkti iš įmonės, jei ji nesilaikytų savo tvarumo įsipareigojimų.
Konkurencija tarp verslų vyksta ir dėl geriausių darbuotojų, kurie kaip vieną iš pasirinkimų vis dažniau įvardina įmonių tvarumo kultūrą, kurios nebuvimo nebeatsveria kitos įmonių siūlomos naudos.
– Tai nuo ko pradėti tvarumą įmonėje? Kokie yra pagrindiniai žingsniai?
– Visų pirma įmonėms svarbu įvertinti, kokios tvarumo praktikos jau egzistuoja įmonėje. Nėra nei visiškai tvarių, nei visai netvarių įmonių – bet kuriame versle galima identifikuoti su tvarumu susijusius veiksmus. Neretai įmonėse, kurios tvarumui neskiria išskirtinio dėmesio, tokie veiksmai yra vykdomi tiesiog siekiant atitikti teisinius ar kitus reikalavimus ir netgi nesusimąstant, kad tai taip pat yra verslo tvarumo dalis (pvz., Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) naudojimas, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymasis ir kt.). Verta paanalizuoti, kokios geriausios tvarumo praktikos vykdomos pasaulyje įmonės veiklos sektoriuje, kokias iniciatyvas įgyvendina ir kokių tvarumo tikslų siekia konkurentai, tiekėjai, partneriai. Šie pirmieji žingsniai leis identifikuoti esamas tvarumo spragas įmonėje. Žinoma, verta pasidomėti, kokie teisiniai reikalavimai taikomi įmonei priklausomai nuo jos veiklos sektoriaus, įmonės dydžio, kokie reguliaciniai mechanizmai gali įmonę paliesti artimiausiu metu (pvz., ar įmonei bus taikomi Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (CSRD) reikalavimai ir jei taip, kada).
Atlikus paruošiamuosius darbus įmonei svarbu identifikuoti ir prioretizuoti suinteresuotąsias šalis – subjektus, kurioms didžiausią poveikį turi įmonės veikla ir kurios daro reikšmingiausią poveikį įmonei, apgalvoti jų įtraukimą periodiškai komunikuojant, įvertinti jų lūkesčius.
Kitas svarbus žingsnis įmonės tvarumo kelyje – tvarumo aspektų reikšmingumo vertinimas (angl. materiality assessment), kurį rekomenduojama atlikti taikant dvigubo / dvejopo reikšmingumo (angl. double materiality) vertinimo metodiką, įvertinant tiek skirtingų tvarumo aspektų poveikio reikšmingumą (įmonės poveikį žmonėms ir aplinkai), tiek finansinį reikšmingumą (rizikas ir galimybes, įtakojančias įmonės vertę). Į reikšmingumo vertinimą labai svarbu įtraukti ne tik išorines, bet ir vidines įmonės suinteresuotąsias šalis.
Nustačius reikšmingiausius tvarumo aspektus įmonėje, pradedama rengti įmonės tvarumo strategija. Čia labai svarbu iškelti konkrečius ir pamatuojamus, realistiškus, bet kartu ir ambicingus įmonės tvarumo tikslus, nustatyti susijusius stebimus pagrindinius veiklos rodiklius (KPIs), parengti veiksmų planą, priskiriant atsakomybes ir numatant terminus. Būtina, kad tvarumo strategija būtų neatsiejama įmonės strategijos dalis, o tvarumo veiksmai būtų integruoti į įmonėje vykdomas veiklas.
Kadangi tvarumo atskaitomybė yra neatsiejama tvarumo įgyvendinimo įmonėje dalis, geriausiai tvarumo pažangą atskleidžia viešai prieinama metinė tvarumo ataskaita, kurios reikšmingumas tampa ne mažesnis nei finansinės ataskaitos. Įmonės, kurios nepatenka į Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (CSRD) taikymo apimtį gali laisvai apsispręsti, kokiomis gairėmis ar standartais remsis rengdamos savo tvarumo ataskaitą, tačiau bet kurio atveju svarbu sukurti duomenų tvarumo ataskaitoms gavimo, kaupimo ir analizės sistemą.
– Kokias dažniausias klaidas čia daro įmonės?
– Pagrindinės klaidos įmonėse – reikšmingiausių tvarumo aspektų prioretizavimo nebuvimas, netinkamų, pridėtinės vertės nesuteikiančių ir su verslo specifika nepakankamai besiderinančių tvarumo iniciatyvų pasirinkimas, neatsižvelgimas į suinteresuotųjų nuomonę, taip pat vadovybės įsitraukimo stoka, atsakomybių konkretiems asmenims nepriskyrimas ir tikėjimasis, kad vien tvarumo specialistas įmonėje gali padėti įgyvendinti reikšmingus pokyčius. Kadangi įmonės nežino, kokių įgūdžių bei patirties specialistų joms reikia, o sąlyginai naujoje tvarumo srityje šios srities ekspertų beveik nėra, tvarumo specialisto funkcijos pavedamos atlikti esamam komunikacijos, marketingo ar net žmogiškųjų išteklių specialistui ar teisininkui, kuriam papildomos atsakomybės ir nežinoma sritis tampa dideliu iššūkiu. Mažesnės įmonės, apsisprendusios eiti tvarumo keliu, taip pat kartais nepagalvoja, kad samdyti vidinį tvarumo specialistą ne tik nėra būtina, bet yra ir finansiškai neracionalu. Minėtas problemas išspręsti galėtų padėti profesionali išorinė tvarumo ekspertų pagalba.
Dar vienas pavojus įmonėms – pagunda imtis „žaliojo smegenų plovimo“ / ekomanipuliavimo (angl. greenwashing), kuomet verslas skelbia apie savo tvarumo veiklas, nors iš tiesų minėti teiginiai neatitinka tikrovės. Šiuo marketingo triuku naudojasi kai kurios įmonės, nenorinčios investuoti į tikrus pokyčius. Jei iki šiol tam sąlygos buvo palankios dėl teisinių reikalavimų pagrįsti „žaliuosius“ teiginius nebuvimo, o įmonės labiausiai rizikavo reputacine žala, jau ateinančiais metais, įsigaliojus Žaliųjų teiginių direktyvai (angl. Green Claims Directive), įmonių teikiama informacija apie tvarumą turės būti pagrįsta pripažintais moksliniais įrodymais, naujausiomis techninėmis žiniomis, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus, o reikalavimų nesilaikančioms įmonėms grės nemažos baudos.
– Kaip reikėtų apie tai šviesti savo darbuotojus?
– Darbuotojų edukavimas ir įtraukimas įgyvendinant įmonių tvarumo strategijas ir siekiant tvarumo tikslų yra labai svarbus. Tam būtina nuolatinė edukacija, padedanti ne tik susipažinti su įmonės tvarumo tikslais ir siekiais, esama situacija ir pažanga, bet ir pačia tvarumo sąvoka ir nauda plačiąja prasme. Jei jaunajai kartai tvarumo praktikos jau yra savaime reikšmingos ir gerai suprantamos, vyresniosios kartos darbuotojams vis dar kyla daug klausimų apie tvarumo sampratą ir tvarumo iniciatyvų reikalingumą.
Sąmoningi, suprantantys visapusišką tvarumo naudą aplinkai ir žmonijai darbuotojai kur kas aktyviau imasi prisidėti prie įmonės tvarumo tikslų įgyvendinimo, noriai siūlo ir savo idėjas, yra lojalesni įmonei, be to, edukuoja savo artimuosius ir draugus, taip didindami ir visuomenės sąmoningumą tvarumo klausimais, kuris savo ruožtu formuoja lūkesčius ir kitiems verslams imtis tvarumo praktikų.
Kai kuriais atvejais įmonės imasi ir finansinio skatinimo darbuotojams, pasiekus tam tikrus bendrus metinius tvarumo tikslus, prisideda prie įvairių NVO iniciatyvų, skatina į jas įsitraukti ir savo darbuotojus.
– Tvarumas yra ilgalaikė investicija, iš kurios nereikėtų laukti greitos grąžos. Bet jei kalbėsime apie grąžą, kokia ji ir kada jos tikėtis?
– Išties, vis dar neretai tenka susidurti su verslo abejonėmis dėl investicijų į tvarumą vertės ir atsiperkamumo. Tvarumas klaidingai suvokiamas tik kaip išlaidos aplinkosauginėms ir socialinėms iniciatyvoms. Čia svarbu priminti, kad finansinis tvarumas yra lygiaverčiai svarbi ir neatsiejama verslo tvarumo dalis. Įmonėms, ypač smulkiojo verslo, labai svarbu tinkamai įvertinti, su kokiomis reikšmingiausiomis tvarumo rizikomis jos susiduria, kokie tvarumo aspektai joms aktualiausi ir apgalvotai palaipsniui nukreipti investicijas ten, kur jos sukurtų daugiausiai pridėtinės vertės.
Kalbant apie akivaizdų finansinį atsiperkamumą, įmonės jau spėjo įsitikinti, kad net ir nemažos investicijos į technologinės įrangos atnaujinimą, žaliavų naudojimo efektyvinimą ir uždaro ciklo sprendimus, atsinaujinančius energijos išteklius gana greitai duoda pastebimą finansinę grąžą. Investicijų į socialinius tvarumo aspektus atsiperkamumas paprastai pastebimas ne taip akivaizdžiai ir greitai, tačiau ilgesniuoju laikotarpiu tai užtikrina konkurencinį pranašumą ir gerą reputaciją, padedančią pritraukti naujų klientų ir talentų, juos išlaikyti.
– Apibendrinkime – kuo tvarumas naudingas ilgalaikėje perspektyvoje? Kaip jis gali padėti įmonei išlikti?
– Jei šiandien tvarumą versle dar labiausiai matome kaip konkurencinį pranašumą – galimybę užtikrinti puikią įmonės reputaciją, palankų klientų ir tiekėjų požiūrį, pritraukti ir išlaikyti geriausius specialistus, sudominti investuotojus ir partnerius, palankiomis sąlygomis gauti reikiamų finansinių investicijų, netgi sumažinti verslo kaštus, artimoje ateityje tvarumas įmonėse taps tiesiog būtinybe, norint apskritai išlikti rinkoje. Be realių tvarumo įsipareigojimų ir tai įrodančios atskaitomybės verslai patirs milžinišką ir netgi lemiamą finansinę žalą ne tik dėl baudų, nesilaikant teisinių įsipareigojimų, bet ir būdami neatskiriama didesnės vertės grandinės dalis – neatitikus vis didėjančių tvarumo lūkesčių iš verslo partnerių ir tiekėjų, neatliepiant augančio naujosios kartos klientų ir vartotojų, darbuotojų sąmoningumo.