Viskas vyko organiškai

Reikia sutikti, kad bet kokie pokyčiai iš pradžių įneša šiokios tokios painiavos, bet ne tada, jei jie įvyksta organiškai – kone nepastebimai. „Mūsų biure tie labai maži žingsniai atsirado organiškai, net nekalbant apie tvarumą. Tarkime, tas pats rūšiavimas. Tai įvyko natūraliai. Aplinkui pasirodė daug informacijos, žmonės pradėjo rūšiuoti namuose, ugdymo įstaigose, natūraliai tas atėjo į darbovietę. Kitas žingsnis – Delfi pradėjome projektą „Grynas“, skirtą aplinkosaugos temai. Po kurio laiko į jį puikiai įsipaišė ir tvarumo temos. Kuo daugiau apie tai rašėme, tuo labiau švietėme ne tik visuomenę, bet ir patys save. Galiausiai pradėjome projektą „Tvari Lietuva“, kuris sudėliojo visus taškus ant i. Darbuotojai pradėjo daugiau apie tai galvoti, pamatėme, kad jiems tai rūpi, tada pradėjome dėlioti strateginius žingsnius, kur link judėsime toliau“, – pasakojo S. Meškauskaitė-Stepšienė.

Sandra Meškauskaitė - Stepšienė

Paklausta, kuriame kelio etape dabar yra Delfi įmonė, Sandra sakė, kad tvarumas organizacijoje nėra kelias, tai – gyvenimo būdas. „Džiaugiuosi, kad mūsų organizacijoje viskas vyksta tolygiai ir nė vienas tikslas nėra primestinis. Viskas randasi iš vidaus, iš įmonės darbuotojų poreikių“, – teigė pašnekovė. Anot jos, didysis tikslas, kalbant apie tvarumą organizacijoje, yra harmonija. „Aprėpti viską yra labai sudėtinga, todėl ir konferencijoje labiau orientuosiuosi į tam tikras sritis, tarkime, vienas iš tikslų – skatinti darbuotojus keliauti į darbą taip, kad tai būtų draugiška aplinkai. Bet tai nėra vienos dienos darbas, viskas turi vykti palaipsniui. Pavyzdžiui, pastebėjome, kad mūsų darbuotojams yra svarbus sveikatos dėmuo. Jie bėgioja, sportuoja, dalyvauja žingsnių iššūkiuose, sveikatos tikrinimo programose ir pan. Pastebėjome, kad daugelis pakeitė savo gyvenamąją vietą, kad būtų arčiau ofiso. Jei keliauja į komandiruotes, domisi, kaip keliauti tvariau: lėktuvu, autobusu, traukiniu ar pan.“, – pasakojo Sandra.

Džiaugiuosi, kad mūsų organizacijoje viskas vyksta tolygiai ir nė vienas tikslas nėra primestinis

Daug informacijos, anot jos, suteikia ir vidinės apklausos. „Pasirodo, pusė mūsų darbuotojų keliauja automobiliu, kita pusė – kitomis priemonėmis. Mane tokie skaičiai nustebino gerąja prasme. Kitas dalykas, kuris padeda tvariau judėti – galimybė dirbti iš namų, darbo vietų rezervacija, parkavimo vietų rezervacija. Visa tai padeda planuoti savo judėjimą. Be to, visi žinome, kad ir miesto politika juda tvarumo link: didinamos parkavimo kainos, ofisuose mažinamas parkavimo vietų skaičius ir pan. Todėl mums svarbu, kad prie ofiso būtų viešojo transporto stotelės, patogus susisiekimas. Juk yra tiek variantų, kaip atvykti iki darbo: paspirtukai, dviračiai, automobilių dalijimosi platformos – galimybių išties yra“, – šypsojosi pašnekovė.

Padeda žaidybiniai elementai

Anot Sandros, tokie pokyčiai įmonėje vyksta ypač mažais žingsniais, kad daugelis darbuotojų to net nepastebi. „Nė vieno pokyčio neforsuojame. Gal stipresnis pokytis buvo dėl parkavimo vietų, kai visas jas atidavėme darbuotojams, o ne tik aukštas pareigas užimantiems vadovams, ir paleidome rezervacijos sistemą. Bet net ir šis pokytis puikiai įsiliejo į darbo organizavimą. Ateityje jau yra pagalvota tokių žaidybinių formų, ką dar galime padaryti, kad prisidėtume prie tvaresnio judėjimo. Norisi surinkti daugiau informacijos, kada yra didesnis poreikis keliauti, išanalizuoti darbuotojų, gyvenančių užmiestyje, poreikius, nes, mano manymu, jiems turėtume suteikti pirmenybę pasistatyti automobilį. Kita vertus, arti gyvenantiems darbuotojams gal galime suteikti kitas vertes – gal jie gali eidami į darbą nusipirkti kavos. Pagalvoti įvairių formų, kurios galėtų paskatinti judėti kitaip“, – pasakojo specialistė.

Paklausta, kaip yra daroma kitose šalyse, Sandra papasakojo mūsų kaimynų patirtį. „Vienoje konferencijoje estų „Swedbanko“ atstovė pasakojo, kad turėjo biurą, kur buvo labai daug parkavimo vietų, bet įmonė nutarė kraustytis į kitą ofisą, kuriame tokį privalumą praranda. Jie pradėjo rinkti kuo įmanoma tikslesnę statistiką, kas kaip keliauja. Kiekvienas darbuotojas, atėjęs į darbą, turėjo užpildyti trumpą anketą, kaip atvyko į darbą. Tokiu būdu buvo žiūrima, ką galima pakeisti, kaip galima reaguoti. Tarkime, jei oras blogas, gal galima išsiųsti pranešimus, kad šiandien rinkitės automobilių dalijimosi platformą, arba pasinaudokite galimybe dirbti iš namų ir pan.“, – pasakojo Sandra.

Ji pastebi, kad dauguma įmonių tvarumo idėjų įgyvendinimui pasirenka žaidybinius elementus. „Pavyzdžiui, darbuotojai renka taškus už tai, kad atėjo ar atvažiavo dviračiu. Žinau vieną Lietuvos įmonę, kuri yra plačiai išbandžiusi tuos žaidybinius elementus, bet daug kas priklauso ir nuo vadovo, kiek jis pats įsitraukęs. Mūsų atveju, įdėsime daugiau žaidybinių elementų, kaip skatinti žmones kitaip keliauti į darbą. Bet viskas su laiku, kad nebūtų jokio forsavimo. Nes net ir žaidybinė forma, jei ji bus forsuojama, nepasiteisins“, – baigdama pokalbį sakė pašnekovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)