• Psichologinė savijauta
  • Grožis
  • Šeimos sveikata
  • Imunitetas

Vyrai druskos suvalgo gerokai daugiau nei moterys

Kalbėdamas iš esmės apie druskos vartojimą, profesorius pokalbio metu pabrėžė ne kartą, kad Lietuvos gyventojai jos suvartoja per daug. Pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymo patvirtintas rekomenduojamas maistinių medžiagų normas, druskos per dieną rekomenduojama suvartoti ne daugiau 5 – 6 gramus. Kaip rodo tyrimai, lietuviai suvartoja apie 7 gramus.

Vyrai druskos suvartoja ženkliai daugiau nei moterys – beveik 9 gramus. Moterys – virš 6 gramų. Kaimo gyventojai jos suvartoja daugiau nei miesto – 7.7 gr, kai tuo tarpu mieste gyvenantys – 6.6 gr. Vienas variantų, kodėl taip yra tai, kad kaime gyvenantys labiau mėgsta sūdytus, rūkytus gaminius.

Jaunimas vartoja mažiau druskos, negu vyresnio amžiaus žmonės. Daugiausiai druskos vartoja 65-75 metų taitiečiai, nors jos tokiame amžiuje reikia kiek įmanoma mažiau.

Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 34 metų suvartoja 6.6 gramus druskos, nuo 35 iki 49 metų – 7 gr., nuo 50 iki 64 metų– jau 7.1 gramus, o nuo 65 metų – 7.2 gr. druskos.

Profesorius sako, kad nors visose amžiaus grupėse druskos suvartojama perdaug, su amžiumi didėjantis druskos suvartojimo kiekis rodo tai, kad sūraus maisto vartojimas, ir pačios druskos vartojimas yra įprotis. Kadangi receptoriai vis labiau silpsta, pripranta, ir druskos norisi vis daugiau.

Už joduotą druską geriau nėra

Prof. R. Stukas sako pastebintis, kad šiandien rinka perpildyta pačiomis įvairiausiomis druskų rūšimis: nuo įvairiaspalvių įvairių šalių, Himalajų kristalinės, jūros druskos iki druskos dribsnių pavidale, kuomet ją galima pabarstyti ant patiekalo, taip suteikiant dar ir estetinį vaizdą.

„Pasirinkimas labai didelis, ir, suprantama, kai norisi visokias jų rūšis išbandyti, čia yra ir mados reikalas tų druskų kuo įdomesnių turėti. Tarp to pasirinkimo yra ir joduota, kuri neretai visai be reikalo nurašoma, kaip kažkokia niekam tikusi, pigi, neįdomi, neišvaizdi. Bet būtent mums ši joduota druska ir yra reikalingiausia, naudingiausia mūsų sveikatai. Yra pasaulyje teritorijų, zonų, kur jodo yra užtektinai ir ten žmonės gali vartoti kokią tik nori druską, o yra kur jo trūksta, kaip štai pas mus Lietuvoje. Yra nustatyta, kad esame endeminėje zonoje, kuomet aplinkoje nėra pakankamai jodo, o ir su maistu jodo negauname tiek, kiek mums reikia. Per orą gauname tik 2 proc. reikalingo jodo kiekio. Jeigu vasarą pajūry pabuvome, tai tikrai organizmo jo neaprūpinome. Todėl joduotos druskos vartojimas yra labai svarbus.

Deja, kaip rodo tyrimai, tik apie 50 proc. gyventojų vartoja tikrąją joduotąją druską. Rinkdamiesi įmantresnę druską žmonės neretai apsigauna, kad ji organizmui ir sveikatai bus labai gerai. Būna renkasi jūros druską, įsivaizduodami, kad jeigu jūros, tai jodo bus labai daug, o tikrai taip nėra. Nereikia galvoti, kad Himalajų, jūros ar kokia kitokia druska aprūpins pakankamu jodo kiekiu, tiek kiek jo ten yra, mums neužtenka. Tam ir yra joduojama druska, kad aprūpinti jodu.

Tokia druska būtina skydliaukės veiklai, kad ji normaliai funkcionuotų. O skydliaukė juk faktiškai reguliuoja visų kitų organų ir sistemų veiklą organizme. Žmonių, kurie nevartoja joduotos druskos, organizme gali atsirasti vienokie ar kitokie sveikatos sutrikimai“, – kviečia atkreipti į tai dėmesį profesorius, pridurdamas, kad ir kokią druską žmogus bevartotų ir kokios rūšies ji bebūtų, per daug vartoti jos nereikia.

Rakto skylutės simbolis padės atskirti, joduotą druską reikia vartoti tinkamai

Profesorius sako, kad visiškai eliminuoti druskos iš savo raciono negalima, nes ir natrio reikia, ir to paties jodo, kurio joje yra. Bet kadangi druskos vartojama per daug, reikia saiko.

Į daugelį maisto prekių, gaminių parduotuvėse jau dedama druska: į dešras, įvairius paruoštus mėsos, žuvies patiekalus, salotas, mišraines ir daug kur kitur. Tad tos nematomos druskos gauname ir taip nemažai. Yra tokia rekomendacija, kad tokio dalyko namuose kaip druskinė ant valgomojo stalo išvis neturi būti. Druskos turi pakakti tiek, kiek gamybos metu jos į patiekalą jau yra įdėta.

Šiandien parduotuvėse galima ant produktų pamatyti rakto skylutės simbolį – jeigu produktas paženklintas tokiu simboliu, tuomet jo sudėtyje druskos bus mažiau negu kituose tos pačios grupės produktuose. Tad mitybos mokslininkas gyventojus kviečia atkreipti dėmesį į ženkliuką. Ženkliukas rodo ne tik, kad bus mažiau druskos, bet ir cukraus, riebalų, o bus daugiau skaidulinių medžiagų.

Vaikams, pasak profesoriaus, reiktų į patiekalus dėti minimaliai joduotos druskos, nes jei nedėsime visiškai, ir negaus jodo, ir bus neskanu prėskas maistas, o vaikai turi valgyti. Tiesiog nereikia vaikų pripratinti prie sūrumo. Tad čia labiau tinka pasakymas: „nesūdyti, bet paskaninti“.

„Labai svarbu, kad būtų ne tik vartojama joduota druska, bet ir vartojama tinkamai. Jeigu mes šiaip druską laikysime mėnesį, ar 10 metų, jos sūrumas vis tiek išliks. Bet tai netinka joduotai druskai, nes ji turi savo tinkamumo vartoti laiką, nes jodas gali išgaruoti. Tad žmonės, kurie vartoja joduotą druską, turėtų atkreipti dėmesį į vartojimo laiką, taip pat ją laikyti sandariai uždarytą ir jeigu sūdo kažkokį patiekalą, pavyzdžiui, sriubą, druską dėti jau baigiant ją virti, nes jeigu įdėsite pačioje pradžioje, kol bus gaminamas patiekalas – jodas išgaruos. Arba dėti druską jau ant pilnai paruošto patiekalo“, – pataria prof. R. Stukas.

Rimantas Stukas

Profesorius pastebi, kad šiandien žmonės vartoja įvairius maisto papildus, kurių sudėtyje yra įvairių medžiagų, kur ir jodo gali būti pakankamai – net ir 100 proc. rekomenduojamos normos, tuomet galima ir bet kokią druską vartoti. Taip pat pasikartoja, kad jodas labai svarbus tam, kad galėtų normaliai funkcionuoti skydliaukė.

Taip pat prof. R. Stukas atkreipia dėmesį tų, kurie druskos vartoja pernelyg daug: „Nesakingai vartojant druską, tai visų pirma kas gali būti, tai gali padidėti arterinis kraujo spaudimas, vystytis hipertenzija – hipertoninė liga, o tai yra širdies kraujagyslių sistemos liga. Jeigu hipertonija, tai šalia ir kitos širdies ligos vystosi. Tokių ligų pasekmės baisios, tarp jų – insultas, smegenų infarktas“.