Kasmet pasaulyje nustatoma vis daugiau odos vėžio, kitaip vadinamo melanoma, atvejų. Negydoma liga gali tapti mirtina, todėl itin svarbu laiku sureaguoti į pavojaus signalus – kintančius apgamus. Kokie apgamai kelia pavojų ir kada tikslinga juos šalinti, išsamiai aptarėme su gydytojomis.

Kintantys apgamai kelia didesnę riziką supiktybėti

Apgamas yra gerybinis odos darinys, susiformavęs iš pigmentinių odos ląstelių – melanocitų. Šios ląstelės gamina pigmentą melaniną, kuris odai ir plaukams suteikia spalvą. Visi žmonės turi panašų melanocitų skaičių, tačiau odos spalvos skirtumus nulemia skirtingas šių ląstelių funkcinis aktyvumas.

Apgamų turime dažnas ir įprastai dėl jų nesukame galvos, tačiau kai kuriais atvejais apgamai kelia susirūpinimą. Įvairūs odos dariniai, ypač matomose kūno vietose, gali kelti didelį diskomfortą ir mažinti pasitikėjimą savimi. Tačiau dar didesnį susirūpinimą kelia atipiniai apgamai.

Atipiniai apgamai – taip pat gerybiniai odos dariniai, tik jiems būdinga asimetrija, netaisyklingi kontūrai, spalvos netolygumas, didesnis skersmuo. Visi šie požymiai būdingi melanomai, taigi, atipiniai apgamai yra priešvėžinė odos būklė. Tai nereiškia, kad visi tokio pobūdžio apgamai supiktybėja, tiesiog tam yra didesnė rizika, lyginant su įprastiniais apgamais. Įdomu tai, kad net 2–10 proc. populiacijos turi tokių apgamų, o jie išryškėja gyvenimo eigoje.

Apgamai
© Shutterstock
Apgamai


Kad apgamai nekeltų rūpesčių, svarbu žinoti, ką pastebėjus vertėtų kreiptis į gydytoją. Kaip aiškina „Northway“ medicinos centro gydytoja dermatologė Laura Tautvydaitė, svarbiausi apgamų požymiai, kuriuos gali įvertinti pats žmogus, yra darinio simetriškumas, kraštai, spalva, dydis ir „elgsena“ laikui bėgant.

„Atkreipti dėmesį būtina į tuos darinius, kuriems būdinga asimetrija, netaisyklingos vingiuotos kraštinės, kelių spalvų buvimas, ypač jei jos išsidėstę netolygiai, didesnis nei 6 milimetrų diametras bei pastebimas ženklus kitimas mėnesių ar net savaičių bėgyje. Beje, dažnai pamirštama apžiūrėti tarpupirščius bei nagus. Taip, po nagais taip pat gali būti apgamai, kurie dažniausiai pasireiškia rudomis išilginėmis linijomis“, – teigia L. Tautvydaitė.

Odos vėžys
© Shutterstock
Odos vėžys


Rizikos faktoriai – šviesus gymis, strazdanos, nudegimai

Kad apgamų diagnostika vyktų sklandžiai ir greitai, šiuolaikinėje medicinoje tam pasitelkiamos įvairios technologijos. Anot L. Tautvydaitės, gydytojai dermatovenerologai ištyrimui pagrinde naudoja specialų vaizdą didinantį prietaisą, vadinamą dermatoskopu, taip pat gali papildomai nufotografuoti darinį skaitmenizuotais aparatais, turinčiais specialias analizuojančias programas, paremtas dirbtiniu intelektu.

„Šių įrankių pagalba gydytojai gali per kelias minutes įvertinti darinio struktūrą bei rekomenduoti tinkamiausią strategiją – pakartotinę stebėseną po tam tikro laiko ar chirurginį gydymą su pilnu išoperuoto darinio audinių ištyrimu“, – teigia gydytoja dermatologė.

„Northway“ medicinos centro gydytoja dermatologė Laura Tautvydaitė
© Organizacijos nuotr.
„Northway“ medicinos centro gydytoja dermatologė Laura Tautvydaitė


Esminė priežastis, kodėl taip svarbu pasitikrinti pakitusius, pažeistus apgamus – laiku užkirsti kelią melanomai. Gydytoja pataria atidžiau stebėti apgamus tiems, kurie jų turi ypač daug ir ne itin taisyklingų, esantiems šviesaus gymio, strazdanotiems, turintiems giminaičių, kuriems nustatyta melanoma, virš 40 metų amžiaus, mėgusiems pasideginti ir nudegus saulėje bei sergantiems Parkinsono liga.

„Tikriausiai daugeliui tekę girdėti apie melanomą, kuri gali išsivystyti iš jau esančių apgamų ar atsirasti gyvenimo eigoje užsimaskavusi kaip naujas „apgamas“. Pagrindinė apgamų patikros priežastis – kuo ankstyvesnė galimo supiktybėjimo diagnostika, kadangi tuomet mažesnė proceso išplitimo organizme tikimybė“, – sako L. Tautvydaitė.

Skirtingais atvejais – lazerinis arba chirurginis šalinimas

Kai apgamas kelia diskomfortą ar rodo galimą supiktybėjimą, atlikus diagnostiką gali būti nuspręsta jį šalinti. Kaip teigia „Northway“ medicinos centro gydytoja onkologė Ramunė Jurčiukonytė, dažniausiai pasirenkamas gerybinių apgamų šalinimo metodas yra lazerinė destrukcija. Priklausomai nuo darinio ir šalinimo vietos, taikomas lokalus nuskausminimas kremu arba injekciniu tirpalu.

Gerybinių darinių šalinimui pastaruoju metu dermatologijoje vis plačiau naudojami minimaliai invaziniai anglies dioksido (CO2) lazeriai. Lyginant su kitais gydymo metodais, šis turi mažiau šalutinių poveikių, trumpesnį gijimo periodą.

Lazerinis apgamų šalinimas, palyginus su kitais metodais, turi daug privalumų, iš kurių pagrindiniai yra šie:

• Tai greita procedūra (priklausomai nuo apgamo dydžio ir lokalizacijos užtrunka iki 15 min);

• Žaizda sugyja greičiau, negu šalinant operaciniu būdu;

• Nereikia siūlių;

• Mažesni randeliai, dėl ko gaunamas geresnis estetinis rezultatas;

• Mažesnė komplikacijų (hipertrofinių randų, keloidų, supūliavimo ir kt.) tikimybė.

Tačiau R. Jurčiukonytė pabrėžia, kad atskirai reiktų pakalbėti apie atipinių apgamų šalinimą, kuris vyksta kitaip.

Ramunė Jurčiukonytė
© Bendrovės nuotr.
Ramunė Jurčiukonytė


„Apgamai, turintys kliniškai nustatytų atipijos požymių, šalinami chirurginiu būdu, papildomai atliekamas pašalintų darinių histologinis įvertinimas. Kai kurias atvejais lazerinis ar elektrochirurginis metodas negali užtikrinti visiško apgamo ląstelių sunaikinimo, dėl ko pašalintas apgamas kartais gali ir ataugti. Pašalinus apgamą chirurginiu būdu, apgamas nebeataugs“, – aiškina gydytoja onkologė.

Procedūra jau atlikta, kas toliau?

Anot jos, prieš lazerio procedūrą svarbu aptarti paciento lūkesčius, galimas komplikacijas, kontraindikacijas, šalutinį poveikį.

„Dažniausiai po CO2 lazerio procedūros susidaro nedidelės žaizdelės buvusio darinio vietoje, gali būti jaučiamas lokalus skausmingumas, paraudimas, patinimas. Opelės gyja pirminiu būdu. Retais atvejais, kurie sudaro apie 2 proc., sugijus žaizdai gali atsirasti odos hiperpigmentacija ir hipopigmentacija. Todėl būtina po procedūros naudoti apsauginius kremus nuo ultravioletinių saulės spindulių“, – pabrėžia R. Jurčiukonytė.

Esant polinkiui į hipertrofinių randų susiformavimą, po procedūros gali susidaryti keloidai arba hipertrofiniai randai (1,5–2 proc. atvejų). Priklausomai nuo odos darinio gylio, retais atvejais gali susiformuoti odos įdubimas (apie 1,5 proc. atvejų) arba darinio ataugimas (apie 2 proc. atvejų).

Gydytoja onkologė įspėja, jog dėl netinkamos žaizdos priežiūros gali pailgėti žaizdos gijimas, išsivystyti bakterinė žaizdos infekcija.

„Po procedūros parą laiko rekomenduojama nesilankyti pirtyse, baseinuose. Rekomenduojama žaizdą dezinfekuoti ir iki septinių dienų naudoti antibakterinį tepalą. Taip pat rekomenduojama naudoti apsauginį kremą nuo saulės (spf 30-50+) vieną mėnesį laiko. Pastebint, jog atsiranda šalutiniai CO2 lazerio reiškiniai, tikslinga kreiptis į gydytoją dermatovenerologą jų korekcijai“, – pataria R. Jurčiukonytė.

Riziką galime sumažinti: štai ką svarbiausia žinoti

Pakitusių, pažeistų apgamų piktybėjimo riziką kiekvienas gali sumažinti atkreipdamas dėmesį į savo įpročius. Kaip pažymi gydytoja onkologė, apgamų, šlakų, pigmentinių dėmių atsiradimą sąlygoja saulės spinduliai. todėl dažnas deginimasis, vaikščiojimas į soliariumus gali lemti didesnį apgamų, šlakų ir pigmentinių dėmių kiekį.

Ultravioletiniai spinduliai taip pat yra ir pagrindinis odos vėžio rizikos veiksnys, todėl degintis mėgstantiems žmonėms būtina vieną kartą per metus pasitikrinti odą pas dermatologą.

„Didelis kūno apgamų skaičius, kai jų virš 50, yra vienas iš melanomos rizikos faktorių. Skaičiuojami visi apgamai – nuo paties mažiausio iki didžiausio, įskaitant tiek iškilusius virš odos paviršiaus, tiek ir dėmeles. Pacientams, turintiems daug apgamų, rekomenduojama reguliariai juos tikrintis, naudoti apsaugines priemones nuo saulės“, – pataria gydytoja onkologė.

Taip pat ji perspėja, kad itin pavojingas yra besikeičiantis apgamas. „Jeigu jūs pastebėjote, kad keičiasi apgamo forma, dydis, spalva, arba atsirado naujas greitai augantis ir besikeičiantis apgamas – būtina kreiptis į gydytoją dermatologą. Tokie odos pokyčiai gali byloti apie melanomą – patį agresyviausią odos vėžį“, – įspėja R. Jurčiukonytė.


www.DELFI.lt
4