Ne vien diskomfortas: per dažno kvėpavimo pro burną pasekmės – kur kas rimtesnės
Pasak „Northway“ medicinos centro gydytojo otorinolaringologo Valdo Bernoto, nosies užgulimą gali lemti daugybė skirtingų priežasčių, kurios sukelia uždegimą ar dirgina nosies audinius: „Peršalimas, gripas, sinusitas ir alergijos yra dažniausi kaltininkai. Kitos priežastys – sinusinė infekcija, sausas oras, padidėję adenoidai, hormoniniai pokyčiai, per gausus nosies purškalų vartojimas, iškrypusi pertvara, svetimkūnis nosyje“.
Apsunkinti kvėpavimą, anot gydytojo, gali ir kai kurie medikamenta, pavyzdžiui vaistai nuo aukšto kraujospūdžio. Neretu atveju kliuviniu laisvai kvėpuoti tampa nosies polipai, nealerginis rinitas, bronchinė astma, oro užterštumas, nėštumas, skydliaukės sutrikimai, tabako dūmai ar net stresas.
Nors gali pasirodyti, kad užgulusi ar nuolat tekanti nosis yra viso labo diskomfortas, tačiau gydytojas įspėja, jog tai – itin klaidingas įsitikinimas:
„Teko girdėti posakį, kad taisyklinga mityba gyvenimą gali pailginti 20 metų, o taisyklingas kvėpavimas – net 40 metų. Į mūsų organizmą pro nosį patekęs oras sušyla, apsivalo nuo dulkių, kitų teršalų ir aerozolinių priemaišų. Nosis sulaiko apie 50 proc. įkvepiamų dulkių, taip pat ir ligas sukeliančius mikroorganizmus. Nereikėtų pamiršti uoslės, kurios dėka žmogus sugeba justi ir skirti įvairius kvapus. Galiausiai, sutrikęs alsavimas pro nosį veikia visą mūsų organizmą: kvėpavimas pro burną yra atsarginis, jis susilpnina krūtinės ląstos judesius, sutrikdo kvėpavimo ritmą. Tokiu atveju nepakankamai ventiliuojami plaučiai, organizme susilpnėja oksidacijos procesai, gali sutrikti smegenų kraujagyslių veikla“, – kalba medikas.
Nosies lašai arba „velnias slypi detalėse“
„Tenka pastebėti, jog dažnai pacientai vadovaujasi liaudies išmintimi „Negydoma sloga praeina per savaitę, o gydoma – per 7 dienas“. Visgi, norėčiau pabrėžti, kad gydoma sloga nesukelia nemalonių komplikacijų. Labai svarbu aplankyti gydytoją otorinolaringologą, kad padėtų tiksliai nustatyti diagnozę. Netinkamas gydymas iš tikrųjų gali dar labiau pabloginti simptomus. Pavyzdžiui, dažnai žmonės gydomi nuo alergijos, kai iš tikrųjų jie turi lengvai sutvarkomą problemą kaip iškrypusi nosies pertvara“, – sako LOR gydytojas V. Bernotas.
Čia svarbu pabrėžti gydymo ir savigydos skirtumą – pastaroji, sako medikas, gali sukelti itin rimtas pasekmes. Nors dauguma nosies lašų vaistinėje parduodami be recepto, o įsilašinus jų akimirksniu tampa lengviau, V. Bernoto teigimu, su tokiais medikamentais reikėtų elgtis labai atsargiai:
„Nosies lašai skirti vartoti 3 – 5 dienas, esant nosies užgulimui peršalimo metu, siekiant pagerinti savijautą. Deja, dažniausiai vartojami ne pagal paskirtį, o tai vėliau sukelia nemalonias pasekmes – išprovokuojamas medikamentinis rinitas“, – pasakoja gydytojas. Ką tai reiškia? Ogi būklę, kuomet nosies lašų kiekis, kuris anksčiau jums padėjo, dabar nebeveikia, dozes reikia vis didinti, nosies gleivinėje vyksta pokyčiai, o gydymo kelias – medikamentinis arba chirurginis. Išsivadavimas iš šito „užburto rato“, mediko teigimu – itin komplikuotas.
Nosies pertvaros problemos: gali išduoti ir galvos skausmai, ir dantų sąkandis
Pasak V. Bernoto, viena dažniausių patologijų, dėl kurios kreipiamasi į otorinolaringologus – iškrypusi nosies pertvara: Šią patologiją galima įtarti tuomet, kai žmogus nuolat jaučia nosies užgulimą, jam varva iš nosies, vargina galvos skausmai, kamuoja rinosinusitai, nepūlingi vidurinės ausies uždegimai, kraujavimas iš nosies.“ Dėl nosies pertvaros iškrypimo gali vystytis blogas dantų sąkandis, sinusitas, ūminis tonzilitas, laringitas ar kitos ligos.
Dažnas klaidingas įsitikinimas – kreiva nosies pertvara galima tik patyrus traumą: „Nosies pertvaros iškrypimas gali susiformuoti ir augimo metu, kuomet pertvara auga sparčiau, nei veido skeleto kaulai. Šią patologiją rekomenduojama gydyti operaciniu būdu. Nosies pertvaros operacija yra viena iš dažniausių nosies ertmėje atliekamų operacijų“, – pasakoja specialistas.
Tokia intervencija, mediko teigimu, įprastą gyvenimą sutrikdo vos dviems savaitėms: „Operacija atliekama bendrinėje nejautroje, tad skausmas jos metu nejaučiamas. Po operacijos nosis dviems paroms tamponuojama specialiais tamponais. Tai, deja, sukelia nelabai malonius pojūčius. Po tamponų pašalinimo kvėpavimas nosimi palaipsniui atsistato per 2 – 3 savaites. Po poros savaičių grįžtama į įprastą darbo ir gyvenimo režimą, o nosies funkcionavimas ir tuo pačiu žmogaus gyvenimo kokybė ženkliai pagerėja.“
Nosis užsikemša visada toje pačioje vietoje? Tai turi paaiškinimą
Tuo tarpu, anot „Northway“ medicinos centro gydytojos alergologės, klinikinės imunologės Rūtos Tamošiūnienės, kas ketvirtas žmogus Europoje serga alerginiu rinitu. Ši liga nustatoma derinant paciento nusiskundimus su atliktų odos dūrio mėginių rezultatais:
„Odos dūrio mėginiai – labai greitas alergijos nustatymo būdas: alergenų lašai lašinami ant vidinio dilbio paviršiaus, 1 milimetro smaigalio adata įduriama į odą, palaukiama 15 min. ir jau yra atsakymas. Jei oda dūrio vietoje parausta, šiek tiek patinsta – žmogus turi tam tikros rūšies alergiją“, – kalba medikė. Alergija gali būti tiriama ir iš paciento kraujo.
Visgi, pasitaiko pacientų, kurių alergenų testas nerodo reakcijų, o žmogus ir toliau skundžiasi besikemšančia nosimi. Tokiu atveju, gydytojos teigimu, itin svarbu aplinkybės, kuriomis pacientui pasireiškia minėti simptomai:
„Dažniausiai mistiniai alergenai išaiškinami, atlikus jau minėtus tyrimus. Taip pat labai svarbus simptomų atsiradimas tam tikroje, dažniausiai toje pačioje aplinkoje: pas močiutę sename mediniame name arba nebūtinai sename, ir nebūtinai mediniame, bet turinčiame daug kilimų ant sienų, grindų, daugybę minkštų dekoratyvinių pagalvėlių, pliušinių žaislų, kaimo turizmo sodyboje, kurioje didesnę metų dalį niekas negyvena, nuosavoje sodyboje, kur atvažiuojama tik vasarą. Šioje aplinkoje yra didelė koncentracija namų dulkių erkių, labai dažnai ir pelėsio“, – pasakoja alergologė.
Namų dulkių erkių nematome, mat jos tėra 0,3mm dydžio. Kad ir kokie tvarkingi namai, gydytoja patikina, jog šių alergenų yra visur ir skiriasi tik jų koncentracija: kuo daugiau dulkių – tuo daugiau dulkių erkių.
Apie alergijos priežastį išsiaiškina susiruošę remontuoti namus
Dar vienas pasislėpęs, bet gyvenimą kartinantis alergenas – namų pelėsis: „Jo taip pat dažnai nematome, kartais jaučiame tik kvapą, bet ir tai ne visada. Dažniausiai pelėsį pamatome prieš darydami remontą, atitraukę užuolaidas, patraukę nuo sienų baldus, pakėlę akis į vonios lubas ar sienas: tamsiai pilkos dėmės išduoda jį ten esant. Žmogus gali būti alergiškas pelėsiniams grybams“, – sako R. Tamošiūnienė.
Vieni alergiją keliantys pelėsiniai grybai gali išvešėti namuose, plisti oru, o kitus parsineša žmonės ant batų ir drabužių ar net grįžę iš lauko gyvūnai. Drėgnoje ir šiltoje, mažai vėdinamoje, tamsioje aplinkoje įvairių rūšių pelėsiai dauginasi labai gerai, o jų sporos gali išlikti tiek itin žemoje, tiek aukštoje temperatūroje.
Alergenams, pasak medikės, jautriausi atopiški žmonės: šių pacientų imuninė sistema įprastą aplinką – žiedadulkes, pelėsius, namų dulkių erkes, gyvūnų kailį – palaiko priešais ir pradeda kovoti, tačiau ta kova dažniausiai baigiasi liga – alerginiu rinitu ar alergine bronchų astma.
Alerginę slogą, sako R. Tamošiūnienė, galima gydyti ir priešalerginiais vaistais, ir specifine imunoterapija: „Tai – gydymas alergenais, kuriems žmogus įsijautrinęs. Jie skiriami po liežuviu ar po oda ilgą laiką. Gydymas trunka nuo 3 iki 5 metų. Ypač padeda tiems, kurie alergiški žiedadulkėms“.
