Parkinsono liga – tai neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės. Dėl to labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Apie Parkinsoną galima skaityti ir klausytis labai daug, tačiau tik sergantieji žino, kaip pamiršti pyktį, pakelti galvą ir paspausti ranką savo ligai. Kokie simptomai gali išduoti, kad Parkinsono liga beldžiasi ir jūsų duris?

Pirmuosius simptomus pajuto anksti

Daugelis iš mūsų turi savo gyvenimo ritmą, kuris kartais virsta rutina. Tuomet pradedame skųstis, koks nuobodus ir monotoniškas yra mūsų gyvenimas. Tačiau tarp mūsų yra žmonių, kurie sutelkia visas jėgas, kad galėtų sugrįžti nors prie dalies kasdienių įpročių, nes dėl savo ligos jiems gali būti sudėtinga net vaikščioti. Tai – Parkinsono liga sergantys žmonės. Jie išties gali būti pavyzdys besiskundžiantiems rutina, kurią patys susikūrė.

Rolandas Čėsna (54), Lietuvos Parkinsono ligos draugijos pirmininkas, anksčiau žinomas krepšininkas, šios ligos diagnozę išgirdo prieš 21 metus. Pašnekovas prisimena, kad pirmasis jį užklupęs ligos simptomas buvo drebanti dešinė ranka.

„Pasidarė labai sunku rašyti“, – pamena R. Čėsna.

Ši liga žmogų naikina tyliai: iš pažiūros nekaltas rankų drebėjimas – rimtos bėdos ženklas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Paklaustas, dėl kokių priežasčių jį galėjo užklupti Parkinsono liga, pašnekovas sako, kad gydytojai ir šiandien nežino tikrųjų priežasčių. R. Čėsnos šeimoje Parkinsono ligos atvejų nebūta, todėl paveldėti jos vyras negalėjo.

Parkinsono liga sukelia judėjimo sutrikimus. Tačiau net šios ligos diagnozė nesutrukdė buvusiam profesionaliam krepšininkui sportuoti: dar trejus metus po žinios apie ligą pašnekovas žaidė krepšinį, nors jau ir mėgėjiškai.

„Vaistai duoda efektą gerą, tačiau, mano atveju, pirmuosius penkerius metus. Žinoma, kiekvienam vaistų veikimas ir pagalba yra individualus dalykas. Paskui liga darosi neprognozuojama“, – patirtimi dalinasi pašnekovas.

Jis tęsia, kad gyvenimas jam gerokai palengvėjo 2011 metais, kai pavyko pristabdyti ligos komplikacijas.

„Man pasisekė, man įstatė stimuliatorių. Kadangi mankštinausi visą laiką, po operacijos galėjau tęsti mankštas, turėti daugiau fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, žaisti tenisą. Tenisas man labai tinka. Vėl pradėjau saugiai vairuoti“, – pasakoja R. Čėsna.

Krepšinio kamuolys
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)
Krepšinio kamuolys

Sunkumų yra, bet su jais reikia susitaikyti

Nepaisant sunkumų, su liga susigyventi galima ir net reikia. R. Čėsna pasakoja, kad sergant Parkinsono liga įmanoma gyventi ir vienam, tačiau tuomet reikėtų susitaikyti su tam tikrais kasdieniais sunkumais. Iš pradžių, pasak pašnekovo, reikia susitaikyti, kad sunkėja paprasti, kasdieniai buities veiksmai, pavyzdžiui, ką nors atsukti ar užsukti pirštais. Vėliau, priklausomai nuo to, kaip greitai progresuoja liga, atsiranda vaikščiojimo sunkumų.

„Man sudėtingiausia yra vaikščioti. Jeigu neišgeriu vaistų, tokiu atveju galiu suklupti, nepaeiti. Ši liga ir yra judėjimo. Negali dėti žingsnio, nes griūni“, – sako R. Čėsna.

Kaip jau buvo minėta, R. Čėsna yra Parkinsono ligos draugijos pirmininkas. Draugija egzistuoja jau 20 metų. Ji suburia sergančiuosius Parkinsono liga visoje Lietuvoje. Draugijos nariai dalijasi patyrimais, padeda vieni kitiems.

„Kai kuriuose Lietuvos miestuose yra draugijos skyriai. Tai vieni skyriai gyvuoja ilgai ir nėra jokių skundų, tačiau yra ir tokių skyrių, kurie neišlaiko ir išsiskirsto“, – sako pašnekovas.

Liga prasideda nepastebimai

Remiantis Higienos instituto pateikta informacija, Lietuvoje iki 2018 metų registruoti 9454 Parkinsono ligos atvejai (iš tūkstančio gyventojų, kiek daugiau nei 3 serga Parkinsono liga). VUL SK Respublikinio Parkinsono ligos, distonijų ir kitų judėjimo sutrikimų koordinacinio centro vadovė, medicinos mokslų daktarė, neurologė Rūta Kaladytė-Lokominienė DELFI pasakoja, kad Parkinsono liga prasideda nepastebimai, o simptomai atsiranda ir stiprėja palaipsniui. Anot neurologės, dažniausiai iš pradžių pradeda silpnėti uoslė ar/ir skonio jutimas, sulėtėja virškinimo trakto veikla – atsiranda ir sunkėja vidurių užkietėjimas.

Nerimas
© Shutterstock
Nerimas

„Daliai pacientų sutrinka miegas – būna sunku užmigti, dažnai prabunda, kai kurie miegodami kalba, šaukia, blaškosi ar kitaip aktyviai dalyvauja sapnuose, gali net ir susižeisti ar sužeisti lovos partnerį. Pastarasis sutrikimas, vadinamas paradoksinės miego stadijos elgesio sutrikimu, labai būdingas ankstyvai Parkinsono ligos ar kitų panašios kilmės ligų (demencijos su Lewy kūneliais, daugiasistemės atrofijos) stadijai“, – aiškina R. Kaladytė-Lokominienė.

Gydytoja tęsia, kad kartais gana anksti atsiranda ir nerimo, nuotaikos ar dėmesio koncentracijos, mąstymo tempo sutrikimų. Vėliau arba kartu išryškėja vienos rankos ar rečiau kojos drebėjimas ar/ir judesių sulėtėjimas, tampa sunkiau atlikti tikslius pasikartojančius veiksmus (užsegti sagas ir pan.), sunkiau pradėti judėti po ilgesnio nejudrumo (ramiai pailsėjus, po nakties miego), atsistoti nuo minkštasuolio ar išlipti iš žemagrindės mašinos.

Supainiojami su kitų ligų požymiais

Nors simptomai atrodo gan aiškiai atpažįstami, ir pacientų, ir gydytojų jie gali būti supainiojami su kitų negalavimų požymiais. Pavyzdžiui, kaip aiškina neurologė R. Kaladytė-Lokominienė, uoslės susilpnėjimą žmonės dažnai sieja su kokiais nors profesiniais ar toksiniais veiksniais ir labai retai kreipiasi į gydytoją. Dėl vidurių užkietėjimų besikreipiančiam asmeniui kartais diagnozuojamas dirglios žarnos sindromas. Prislėgta nuotaika ir bendras sulėtėjimas gali būti būdingi depresijai, skydliaukės veiklos nepakankamumui, nuovargiui.

„Stipriau pažeistos rankos raumenų įtampą ir sukaustymą pacientas kartais klaidingai sieja su peties sąnario ar stuburo patologija. Tačiau savaiminis galūnių drebėjimas ramybės metu yra labai būdingas (bet nebūtinas!) Parkinsono ligai, todėl jį patyrę asmenys į specialistus kreipiasi greičiau“, – tikina gydytoja.

Drebančios rankos
© Shutterstock
Drebančios rankos

Pasak VUL SK Respublikinio Parkinsono ligos, distonijų ir kitų judėjimo sutrikimų koordinacinio centro vadovės, ligos patologinis procesas tęsiasi keletą ar keliolika metų, kol atsiranda motorinių Parkinsono ligos simptomų (drebėjimas, sulėtėjimas, sukaustymas). Todėl kreiptis į medikus reikėtų kuo anksčiau, kai tik pajuntami sveikatos sutrikimai, būdingi ankstyvai ligos stadijai.

Ar nervai – Parkinsono ligos nešėjai?

Neurologė R. Kaladytė-Lokominienė aiškina, kad Parkinsono liga yra lėtinė progresuojanti visos nervų sistemos liga, kurios metu ląstelių funkcija sutrinka dėl pakitusio baltymo alfa-sinukleino.

„Kitaip sakant, normaliai organizmo veiklai būtinas alfa-sinukleinas dėl genetinių ir aplinkos veiksnių poveikio pakeičia savo konformaciją, tampa netirpiu ir palaipsniui sutrikdo nervų sistemos ląstelių funkciją (sukelia neurodegeneraciją). Anksčiausiai pakinta žarnyno nervų sistemos veikla, vėliau patologinis procesas išplinta į nugaros ir galvos smegenis“, – kas sukelia Parkinsono ligą, paaiškina gydytoja.

Čia pat pašnekovė primena, kad Parkinsono ligą gali nulemti ir giminės linija. Anot gydytojos, yra nustatyta keliolika genetinių mutacijų, galinčių nulemti Parkinsono ligą. Kita vertus, genetinio pakitimo klinikinė išraiška stipriai priklauso nuo gyvenimo būdo veiksnių: neigiamai veikia ir ligos raišką skatina įvairūs uždegimai, cukrinis diabetas, menkas fizinis aktyvumas, antioksidantų stoka maiste, nuodingų cheminių junginių poveikis (herbicidai, pesticidai, halogeniniai junginiai, sunkieji metalai, kt.).

„Pastaraisiais metais paaiškėjo, kad žmogaus imunitetą ir genų raišką stipriai veikia natūralūs žarnyno, gleivinių, odos mikroorganizmai. Jų sudėtis priklauso ir nuo paveldėtų, ir nuo gyvenimo būdo veiksnių“, – teigia neurologė.

Kitaip tariant, net jeigu jūsų giminėje Parkinsono liga yra dažna, nuolatinė savęs priežiūra ir rekomendacijų laikymasis, fizinis aktyvumas, proto mankšta gali padėti ligą aplenkti.

„Kol kas dar nėra klinikiniais įrodymais pagrįstų medikamentinių priemonių, kurios leistų išvengti šios ligos. Rinkitės sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, atsakingai vykdykite prevencines rekomendacijas. Rūpestingai gydykitės dėl jums diagnozuotų uždegimu pasireiškiančių ligų ar cukrinio diabeto“, – pataria gydytoja.

Ši liga žmogų naikina tyliai: iš pažiūros nekaltas rankų drebėjimas – rimtos bėdos ženklas
© Shutterstock

Tačiau Parkinsono liga gali būti ir paveldėta, kai serga vienas iš paciento tėvų ar broliai, seserys. R. Kaladytė-Lokominienė aiškina, kad yra daug genetinių pakitimų variantų, paveldimų dominantiniu ar recesyviniu būdu.

„Jei kiekvienoje kartoje buvo sergančiųjų Parkinsono liga, tuomet tikimybė paveldėti ligą yra didesnė. Klinikinėje praktikoje ne daugiau kaip 1 iš 10 pacientų gali nurodyti taip pat sirgusį pirmos eilės giminaitį“, – sako gydytoja.

Tiesa, genetiniai tyrimai asmenims, kurie neturi ligos simptomų, įprastai nėra atliekami, o ligos prevencijos būdai šiuo metu dar tik kuriami.

„Taigi, kai pajuntate sveikatos sutrikimų, nepriklausomai nuo jūsų artimuosius varginančių ligų, kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris nuspręs, ar reikalinga neurologo konsultacija“, – pataria VUL SK Respublikinio Parkinsono ligos, distonijų ir kitų judėjimo sutrikimų koordinacinio centro vadovė R. Kaladytė-Lokominienė.

Parkinsono liga
© Shutterstock
Parkinsono liga

Parkinsono liga gydoma vaistais, fizinės bei meno terapijos priemonėmis, sunkiais atvejais pasitelkiami ir chirurginiai gydymo metodai. Anot neurologės R. Kaladytės-Lokominienės, kol kas ši liga neišgydoma, tačiau kompleksinio gydymo tikslas – ne tik palengvinti motorinius bei nemotorinius simptomus, tačiau ir perspėti ligos komplikacijų išsivystymą, galbūt ir sulėtinti ligos progresavimą.

„Geresnių gydymo rezultatų pasiekti galima tuomet, kai pacientas bendradarbiauja su gydytoju, laikosi tikslaus vaistų vartojimo režimo bei savistabos rekomendacijų, kasdien aktyviai sportuoja ir lankosi pas neurologą ne rečiau kaip kas 6 mėnesius. Šiuo metu įvairiose šalyse intensyviai kuriami Parkinsono ligos eigos modifikavimo ir prevencijos būdai. Tikiu, kad po kelerių metų klinikinių tyrimų rezultatai bus įdiegti į klinikinę praktiką“, – mano pašnekovė.


www.DELFI.lt
7