Koks žmonių požiūris į skiepus po COVID-19 pandemijos, kiek dabar gali būti pavojingas šis virusas?
Prognozės dėl viruso poveikio pildosi
Virusologas medicinos mokslų daktaras profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad dar pandemijos pradžioje buvo prognozuojama, jog COVID-19 virusas su laiku taps įprastine sezonine liga.
„Viena prognozių buvo, kad tai turėtų tapti, greičiausiai, sezonine liga. Tik dabar matome, kad sezoniškumas išlieka, bet net vasaros laikotarpiui gana gerai virusas cirkuliuoja. Kita prognozė – tikėtina, reikės sezoninės vakcinacijos, kad sustiprintume imunitetą, kaip ir kalbant apie gripą. Dabar matome, kad taip ir atsitiko – siūloma sezoninė vakcinacija, – sako S. Čaplinskas. – Svarstėme, kad virusas evoliucionuoja, kinta; tikėtina, kad jis kis taip, kaip „naudinga“ gamtoje, tai yra jis stengsis kuo greičiau plisti, užkrėsti kuo daugiau žmonių, bet nebūti toks piktas, nes žmonės, sunkiai sirgdami, neplatins viruso kitiems. O jei žmonės neišgyvens, tai ir plitimas sustos.“
Pašnekovas sako, kad, atėjus šaltajam sezonui, peršalimo ligų daugėja, o jas sukelia 100–200 įvairių virusų, tačiau dėmesio centre atsiduria vos keli jų.
„Visą laiką šnekėdavome apie gripą, kitus peršalimo virusus, o dabar dar kalbame ir apie kovidą, ir apie respiracinį sincitinį virusą. Amerikoje dabar kalbama apie triple epidemic virusą. Kas dedasi pasaulyje ir kas Lietuvoje? Lietuvoje prasidėjo peršalimo ligų sezonas, bet dar nediagnozuojama daug atvejų. Pavyzdžiui, praeitą savaitę nebuvo gydomas nė vienas žmogus. Bet jei pažiūrėtume į Amerikos Valstijas, matytume, kad dėl koronaviruso hospitalizuotų asmenų skaičius per savaitę išaugo 3–4 kartus, o mirusių nuo koronaviruso padaugėjo 8 procentais. Deja, užsikrėtimo šiomis ligomis, jų plitimų ir sunkesnių atvejų, dėl kurių žmonės pateks į ligoninę, taip pat neišvengsime“, – įvardija S. Čaplinskas.
Pavojus išlieka esant silpnesniam imunitetui
Virusas, kuris pradžioje pareikalavo gyvybių, dabar nebėra toks pavojingas daugeliui žmonių, tačiau esant silpnesniam imunitetui koronairusas išlieka grėsmingas.
„Silpniausi yra mažiausi, vyriausi ar turintys sunkių lėtinių ligų, sunkių patologijų. Bet kuri liga – gripas ar koronavirusas – bus pavojingiausia tiems žmonėms, kurių organizmas nesugebės laiku ir efektyviai pasipriešinti virusui“, – įvardija virusologas.
Medikai pastebi, kad dabar turimi sergamumo skaičiai neatspindi realios situacijos, nes ne visi žmonės testuojasi ar rimčiau reaguoja į slogą, kosulį bei kitaip pasireiškiantį peršalimą. S. Čaplinskas teigia, kad žmonės dėl mažiau skiriamo dėmesio ligoms gali neįvertinti realios grėsmės savo ar artimųjų sveikatai, – juos gali užkrėsti sirgdamas.
„Pajutus peršalimo simptomus pirmiausia vertėtų pagalvoti, kad galima užkrėsti kitą žmogų – šeimos narį, kolegą darbe ar ką nors visuomeniniame transporte. Tada atitinkamai reikėtų ir elgtis. Jei įmanoma – neiti į viešumą, o jei išeities nėra, būtinai reikia dėvėti medicininę kaukę ar, jei yra galimybė, respiratorių. Ir, žinoma, atlikti greitąjį testą, – dabar jie laisvai prieinami“, – nenumoti ranka į virusus pataria specialistas.
Anot S. Čaplinsko, žinant, kokiu virusu sergama, gydymas bus aiškesnis, juolab kad jau yra ne tik nuo gripo, bet ir koronaviruso sukurtų antivirusinių vaistų.
„Yra testų, iš kurių vienas gali parodyti, ar tai gripas, ar kovidas, tačiau ne visuomet pajutus simptomus išskiriamas pakankamas viruso kiekis, kad testas galėtų jį detektuoti. Tuomet reikėtų antrą ar trečią dieną pakartoti. Būna ir taip, kad pirmą dieną pajutus simptomus testas nerodo ligos, o trečią parodo“, – primena virusologas.
Skiepai: už ar prieš?
Peršalimo ligoms suaktyvėjus, neretas prisimena skiepus. Šiais metais jau galima skiepytis ir nuo gripo, ir nuo COVID per vieną vizitą. Kaip įvertinti viruso grėsmę ir skiepų poreikį?
„Būtų gerai, kad žmonės, patekę į tam tikrą socialinį burbulą, retkarčiais pabandytų išeiti iš jo ir pasisemti informacijos iš, pavadinkime, kito socialinio burbulo ar platesnės medijos. Aš daug domiuosi, skaitau įvairias medijas ir matau, kiek ta informacija įvairialypė. Galbūt kam nors dabar susidarė įspūdis, kad skiepai nuo koronaviruso visai neefektyvūs, nes juk reikia skiepytis kasmet ar pasiskiepijama ir susergama. Bet esmė ta, kad koronavirusas dauginasi viršutiniuose kvėpavimo takuose ir tik tada, kai sistema tampa bendra, jau „įjungiame“ imuninę sistemą – tuomet skiepai gali duoti efektą. Arba apsauga, likusi po persirgimo. Tai užtrunka. Kol nebus purškiamosios vakcinos, kuri veiks viršutiniuose kvėpavimo takuose, tol apsauga nuo užsikrėtimo nebus patikima, bet apsauga nuo sunkesnės ligos jau užsikrėtus vis tik išlieka“, – paaiškina medicinos mokslų daktaras.
Pašnekovas sako pastebintis, kad dalis pasiduoda infodemijai (esą skiepai tėra farmacijos kompanijų verslas) ir kitoms sąmokslo teorijoms.
Pandemija pasėjo nepasitikėjimą
COVID-19 pandemija sukėlė daug diskusijų, ar skiepai turės realios naudos. Pandemija atnešė ne tik mirtį – didelei daliai žmonių krito pasitikėjimas valdžia, medijomis.
„Kita medalio pusė, ką rodo statistikos apie skiepus nuo gripo. Tai stiklinė pusiau pilna ar pusiau tuščia? Požiūrio klausimas. Jei sakysime, kad pusiau tuščia, tai Lietuvoje skiepų nuo gripo apimtys yra maždaug antroje vietoje nuo galo tarp Europos šalių, kurios pateikė duomenis, bet jei žiūrėtume pozityviai – augimo tendencija aiškiai pastebima. Reziumuojant galima pasakyti, kad tiesiog reikia dirbti, teikti žmonėms informaciją jiems suprantama kalba iš tų profesionalų, kuriais jie pasitiki, ir tik tada galime tikėtis, kad situacija pasikeis. Manau, nebegrįšime iki to, kas buvo pandemijos metu, – prievarta pakeisti žmogaus elgesį ar nuostatas. Iš karto buvo aišku, kad neperspektyvu. Aišku, tam tikram laikui suveikė, bet dabar mes turime atvirkščią lazdos galą“, – sako virusologas.
Pašnekovas teigia, kad žmogus, žinodamas ir suprasdamas informaciją, turi pats priimti sprendimą dėl savo sveikatos ir remtis informacija, kuri atspindi tuo metu esamą situaciją, o ne kažkieno kito norais. Visgi tam, kad įsiklausytų į visą gaunamą informaciją ir atsirinktų, kas reikalinga pačiam, žmogui reikia išlįsti iš socialinio komfortabilaus burbulo.
Virusologas S. Čaplinskas sako, kad žmogus gauna daug informacijos apie viską. Remdamasis savo pavyzdžiu pašnekovas teigia puikiai žinantis, kad net moksliniai straipsniai gali paneigti teorijas, kurios atrodo argumentuotos ir tikslios.
„Lietuvoje tik apie 40 procentų medikų pasiskiepijo nuo gripo. Vadinasi, reikia jų poreikius atliepiančios informacijos, nes jei patys abejoja ar nemato prasmės skiepytis, tai ir pacientams neatsakys į kylančius klausimus“, – įvardija medikas.
Peršalimo ligų pasekmės
Dar viena itin svarbi ir gyvybes gelbėjanti vakcina yra nuo pneumokokinės infekcijos. Anot S. Čaplinsko, skaičiuojama, kad pasaulyje maždaug 8 procentai garbaus amžiaus žmonių mirčių įvyksta būtent dėl pneumokoko sukeltų padarinių, tai – gripo komplikacijos pasekmė.
„Skiepai nuo pneumokoko rizikos grupės žmonėms jau daug metų yra nemokami. Priklausomai nuo to, kokio amžiaus grupė, koks žmogus ir koks skiepas, gali užtekti vieno vienintelio skiepo nuo pneumokokinės infekcijos, kad teiktų apsaugą visam likusiam gyvenimui. Sakyčiau, labai neišmintinga rizikos grupės žmonėms, o ir visiems Lietuvoje, nepasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Jei šeimos gydytojas šito Jums nepasiūlė, nepaklausė, gal tiesiog užmiršo, neturėjo laiko ar panašiai. Skiepas nuo pneumokokinės infekcijos, kaip ir skiepas nuo gripo ar MMR skiepas nuo tymų bei kitų ligų, paprastai sukelia mažiau ar iš viso nesukelia kontroversijų žmonėms, taigi tai būtina atlikti, ir kuo greičiau, ypač senjorams“, – primena pašnekovas.
„Kuo toliau, tuo daugiau molekuliniame lygmeny mokslininkai supranta, kaip atsiranda ilgalaikio kovido pasekmės. Kodėl vieni žmonės daugiau jas patiria, kiti mažiau, – kuo toliau, tuo daugiau apie tai žinoma. Kartu išsiaiškinta, kad tos pasekmės daug dažnesnės, nei mes galvojome. Kita bloga nauja žinia ta, kad, deja, ir gripas, ir peršalimas taip pat turi ilgalaikių pasekmių. Visgi peršalimo ligos, gripas, koronavirusas, respiracinis sincitinis virusas, kiti virusai sukelia ne tik labai didelę ekonominę naštą visuomenėms, bet turi ir trumpalaikių, ir ilgalaikių pasekmių“, – teigia mokslų daktaras.
Organizmo apsauga
Pašnekovas sako: jau aišku, jog persirgus apsauga organizme išlieka apie 7 mėnesius, o po skiepo – 9 mėnesius. Medikas paaiškina, kad persirgus organizmas išnaudoja daug resursų, tad ir apsauga susiformuoja trumpesniam laikotarpiui.
„Kuo toliau, tuo daugiau žmonių supranta, kaip ir kodėl reikia saugotis. Labai svarbu, kad žmonės stengtųsi neplatinti viruso, kad kuo daugiau būtų vėdinamos patalpos. Manau, per mažai dėmesio skiriama patalpų ventiliacijai projektuojant naujus pastatus. Tokioje geopolitinėje situacijoje reikėtų galvoti ne tik apie slėptuves, bet ir švarų orą, kad oru plintant virusams būtų sumažinta tikimybė susirgti. Taip pat svarbu laiku pasirūpinti savo imunine sistema. Matau, kad vis didesnei daliai, nors ir ne visiems, tampa madinga sveikas gyvenimo būdas, rūpintis savo sveikata. Reikia kuo daugiau žmogaus poreikius atitinkančios informacijos apie skiepus, kad galėtų „blaivia“ galva priimti sprendimą, kada reikėtų pasirūpinti šia specifine profilaktikos priemone – skiepais“, – vardija pašnekovas.
Mokslų daktaras primena, kad kiekvienas turime prisiimti atsakomybę ir už savo, ir už aplinkinių sveikatą, jei jaučia kuriuos nors peršalimo požymius. Be to, reikia prisiminti, kad virusą galite platinti ir važiuodami liftu ar pabuvę kitose patalpose, kur virusas lieka ant paviršių. S. Čaplinskas primena, kad kaukes dėvėti taip pat reikia tikslingai, jei sirgdamas būsite poliklinikoje, tame pačiame lifte ar vaistinėje.
