2020 metais skelbto Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis, bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholį prisipažino vartoję 27 proc. Lietuvos 15–16 amžiaus mokinių – beveik dvigubai mažiau, nei kitose tyrime dalyvavusiose šalyse (ESPAD šalių vidurkis 47 proc.). Nors ekspertai pastebi, kad alkoholio vartojimas šalyje išlieka problema, situacija gerėja lyginant su ankstesniais metais.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, alkoholio vartojimo tarp Lietuvos mokinių rodikliai nuolat gerėjo po piko 2003 metais, kai 98 proc. moksleivių pripažino, kad bent kartą gyvenime vartojo alkoholio, o 77 proc. pripažino, kad alkoholį gėrė per 30 dienų iki apklausos.

Nors jaunuolių alkoholio vartojimo įpročiams įtakos turi daug faktorių, didelį vaidmenį žalingų įpročių susiformavime atlieka ir tėvų elgesys. Apie tai, į kokius signalus svarbiausia atkreipti dėmesį, kalbame su Respublikinio priklausomybės ligų centro psichologu Martynu Bytautu.

Ieškojimas, kur leisti laiką išėjus iš nemalonios namų aplinkos, savaime gali didinti tikimybę pradėti alkoholio vartojimą. Ši tikimybė didėja ne tik dėl to, kad jaunuolis ieško, kuo pakeisti savo namų aplinką, bet ir kokiu būdu įveikti ir sudėtingas emocijas, kurias patiria būdamas destruktyvioje aplinkoje.


Gėrimas – nealkoholinis, tačiau asociacija su alkoholiu išlieka stipri

Ar galima sakyti, jog vaikams leisdami gerti nealkoholinį alų, sidrą ar vyną, tėvai pasyviai pratina vaikus ir prie alkoholinių gėrimų? M. Bytautas pastebi, kad išsamių studijų ar mokslinių darbų šia tema Lietuvoje kol kas nėra atlikta, tad klausimas ir požiūris į tai išlieka gana diskusinis. Nepaisant to, galima kalbėti apie šio elgesio pasekmes ir tikėtiną įtaką įpročio formavimosi procese.

Alkoholį imituojantys vaikiški gėrimai uždrausti 2019 metais
Alkoholį imituojantys vaikiški gėrimai uždrausti 2019 metais. Šaltinis: DELFI / Andrius Ufartas


„Pradėkime nuo to, kad vaikų, paauglių alkoholio vartojimo problema egzistuoja ir yra itin aktuali. Tačiau, mano manymu, nealkoholinių gėrimų vartojimas ir šio vartojimo toleravimas tėvų ar kitų suaugusių žmonių tarpe nėra pagrindinis faktorius, susijęs su problemos atsiradimu ir palaikymu. Tuo pačiu galima paminėti ir tai, kad apskritai nėra vieno faktoriaus, kuris turėtų lemiamą įtaką vartojimo problemoms vaikų ar paauglių tarpe vystymuisi. Dažnu atveju, tai visas kompleksas biopsichosocialinių aspektų, kuris ir nulemia didelių problemų atsiradimą“, – pastebi M. Bytautas.

Psichologo teigimu, viena vertus, būtų galima svarstyti, kad vartojant nealkoholinius gėrimus vaikai yra pratinami prie tam tikrų gėrimų vartojimo. Anot jo, kadangi tam tikros nealkoholinių gėrimų rūšys rinkoje yra pateikiamos kaip alkoholio atitikmuo ar pakaitalas dėl panašios taros, kurioje parduodami, tapačių gėrimų pavadinimų ir neretai tam tikros rūšies alkoholinį gėrimą imituojančio skonio, galima teigti, kad tokiu būdu yra formuojama gana stipri asociacija su alkoholio vartojimo įpročiais.

„Žiūrint iš tradicijų kūrimo pusės, toks elgesys gali skatinti formuotis suvokimui, jog tam tikras gėrimas yra ar gali būti vartojamas per šventes, pasibuvimus. Esminis momentas būtų tai, kad, nors ir kalbame apie nealkoholinius gėrimus, galvoje išlieka stipri asociacija su alkoholiu“, – sako M. Bytautas.

Vaikas parduotuvės alkoholio skyriuje
Vaikas parduotuvės alkoholio skyriuje. Šaltinis: Shutterstock


Antra vertus, psichologas mato galimybę žiūrėti į šį veiksmą ir iš kitos pusės, kuomet įprasti alkoholiniai gėrimai keičiami į nealkoholinius, kaip „sveikesnė“ alternatyva. Vis dėlto, psichologo manymu, skatinimas vaikus ir paauglius vartoti nealkoholinį vyną, alų, sidrą gali turėti daugiau neigiamos nei teigiamos įtakos.

Nuo ko priklausys, ar vaikas įniks į alkoholį: būtina atkreipti dėmesį į kelis faktorius

M. Bytautas pabrėžia, kad leidimas gerti nealkoholinius alkoholinių gėrimų atitikmenis nėra pagrindinis faktorius, skatinantis pradėti alkoholio vartojimą paauglystėje. Tad kas turi daugiausiai įtakos, ar užaugęs vaikas įniks į alkoholinius gėrimus, ar kaip tik pasirinks gyvenimo būdą be jų?

Jeigu yra stebimas vaiko atsiribojimas, šaltumas, padidėjęs irzlumas, impulsyvumas, emocionalumas, tai gali reikšti, kad jis susiduria su savo sunkumais, kurių sprendimo būdu gali tapti ar jau yra tapęs alkoholio vartojimas.


Psichologo teigimu, faktorių, turinčių įtakos jaunuolio žalingo alkoholio vartojimo formavimuisi, yra labai daug, tačiau galima išskirti keletą, kurie reikšmingai prisideda prie šios problemos pasireiškimo:

• Psichikos ir elgesio sutrikimai (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas/ADHD, hiperaktyvumo sutrikimas ir t.t.)

• Tam tikros asmeninės savybės (žema savivertė, polinkis į aštrius pojūčius ir t.t.)

• Silpnas vaikų–tėvų ryšys

• Problemos šeimoje (skyrybos, ginčai/barniai, nesutarimas su broliais/seserimis ir t.t.)

• Tėvų auklėjimo „klaidos“

• Tėvų pozityvus požiūris į PAM vartojimą (vartojantys tėvai)

• Silpni socialiniai ir bendravimo įgūdžiai

• Problemos sutariant su bendraamžiais/ klasiokais/ draugais

• Vartojantys draugai/ klasiokai/ aplinkiniai

Vakarėlis
Vakarėlis. Šaltinis: Shutterstock


Tėvų elgesio įtaka: jei namuose nemalonu, vaikas ieško „pagalbos“

Paklaustas, kiek įtakos žalingų įpročių formavimuisi turi tėvai, ir koks jų elgesys gali veikti skatinančiai, M. Bytautas nurodo, kad vienas iš pagrindinių aspektų yra tėvų ir vaikų ryšys.

Ankstyvas alkoholio vartojimas gali padidinti vaikų impulsyvumą, susilpninti pasekmių suvokimą, gebėjimą kontroliuoti emocines reakcijas, atsiranda dažnesnis atsakomybės perkėlimas aplinkai. Šie veiksniai gali apsunkinti adaptaciją savo aplinkoje – mokykloje, namuose, o ateityje ir darbe.


Psichologas pastebi, kad paauglystės metu šis ryšys gali būti apsunkintas, tačiau labai svarbu, kad išliktų keli labai svarbūs aspektai – pagarba paaugliui ir jo nuomonei, sąžiningumas ir atvirumas su juo, komunikacijos aiškumas ir ramybė bendraujant su paaugliu.

„Viso to galima pasiekti kuriant bendras šeimos tradicijas, turint veiklas į kurias įsitraukia visa šeima. Pavyzdžiui, tai gali būti stalo žaidimai, išvykos, pokalbiai prie bendro stalo, taip pat domėjimasis paauglio pasauliu, draugais, kylančiomis problemomis ir emocijomis. Taip pat labai svarbu struktūra namuose, bendros namų taisyklės, susikurta dienotvarkė, aiškios ribos“, – teigia psichologas.

Jo teigimu, dar vienas svarbus aspektas yra šeimos fonas ir bendra atmosfera. Jeigu namuose nuolatos tvyro įtampa tarp šeimos narių, vyksta pykčiai, nesutarimai, būti namuose tampa nemalonu. Tokiu atveju jaunas žmogus gali pradėti ieškoti būdų, kaip išvengti namuose kylančių nemalonių jausmų ir stengtis namuose būti kuo mažiau.

Vaikai
Vaikai. Šaltinis: DELFI / Domantas Pipas


„Ieškojimas, kur leisti laiką išėjus iš nemalonios namų aplinkos, savaime gali didinti tikimybę pradėti alkoholio vartojimą. Ši tikimybė didėja ne tik dėl to, kad jaunuolis ieško, kuo pakeisti savo namų aplinką, bet ir kokiu būdu įveikti ir sudėtingas emocijas, kurias patiria būdamas destruktyvioje aplinkoje. Tokiu būdu jaunuolis gali pradėti ieškoti išorinės „pagalbos“, kuri padėtų tvarkytis su jo patiriamomis neigiamomis emocijomis, ir tokiu įrankiu gali tapti alkoholis. Įvertinus visa tai, manau, atsiradus įtampai tarp šeimos narių labai svarbu bandyti ją pašalinti, esant reikalui – nepabijoti kreiptis ir į specialistus“, – pataria M. Bytautas.

Psichologo manymu, vienas svarbiausių aspektų, turinčių įtakos paauglių vartojimui ir su tuo susijusių problemų atsiradimui, yra pačių tėvų požiūris į vartojimą ir jų santykis su alkoholio vartojimu. Pasak M. Bytauto, jeigu tėvai alkoholį vartoja nesaikingai ir rizikingai, o jų požiūris į alkoholio vartojimą yra teigiamas, tokiu atveju didėja tikimybė, jog ir vaiko požiūris į alkoholio vartojimą bus teigiamas. Be to, susidūrus su nesaikingu alkoholio vartojimu šeimoje, atsiranda ir anksčiau minėti faktoriai – nesutarimai namie, įtampa, bendravimo stoka ir kiti.

Problemų kyla ir itin ankstyvame amžiuje: į ką atkreipti dėmesį?

Kalbant apie ankstyviausias neigiamas jaunuolių patirtis vartojant alkoholinius gėrimus, M. Bytautas atskleidžia, jog darbo su alkoholį vartojančiu jaunimu praktikoje teko susidurti su ypač jaunu pirmo vartojimo amžiumi, kuris kartais siekia ir 7 metus. Anot psichologo, tokios ankstyvos patirtys turi skaudžių pasekmių.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.. Šaltinis: Shutterstock


„Ankstyvas alkoholio vartojimas gali padidinti vaikų impulsyvumą, susilpninti pasekmių suvokimą, gebėjimą kontroliuoti emocines reakcijas, atsiranda dažnesnis atsakomybės perkėlimas aplinkai. Šie veiksniai gali apsunkinti adaptaciją savo aplinkoje – mokykloje, namuose, o ateityje ir darbe“, – įspėja psichologas.

Kad nekiltų problemų dėl ankstyvo alkoholinių gėrimų vartojimo, psichologas pažymi, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko psichologinę būseną, jo elgesį.

„Jeigu yra stebimas vaiko atsiribojimas, šaltumas, padidėjęs irzlumas, impulsyvumas, emocionalumas, tai gali reikšti, kad jis susiduria su savo sunkumais, kurių sprendimo būdu gali tapti ar jau yra tapęs alkoholio vartojimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį, laiką, kurį jis praleidžia neprižiūrimas. Neretai, tokiais atvejais, kai tėvai nežino ir nesirūpina, kur yra vaikas ar paauglys, su kuo jis bendrauja, atsiradęs probleminis elgesys mokykloje ar bendrai artimoje aplinkoje gali signalizuoti, kad vaikas susiduria su problemomis gyvenime ir galimai sprendžia jas alkoholio vartojimo pagalba“, – teigia M. Bytautas.

Pagalba turintiems priklausomybių
Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:
RPLC Vilniaus filialas8(52)137808registratura@rplc.ltP. Širvio g. 5
RPLC Kauno filialas8(37)333255registratura.kaunas@rplc.ltGiedraičių g. 8
RPLC Klaipėdos filialas8(46)415025registratura.klaipeda@rplc.ltTaikos pr. 46
RPLC Šiaulių filialas8(41)455644registratura.siauliai@rplc.ltDaubos g. 3
RPLC Panevėžio filialas8(45)582673registratura.panevezys@rplc.ltElektronikos g. 6
Anoniminių alkoholikų draugija+370 685 05191info@aalietuvoje.org
Pilnų namų bendruomenė+370 698 73005info@pnb.lt

Specialusis projektas „Rinkis gyvenimą“

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija