Apsiliejimai pakaitomis šiltu ir šaltu vandeniu padeda užgrūdinti organizmą bei sustiprinti imunitetą. Šis gerai išbandytas metodas treniruoja kraujagysles bei suaktyvina kraujotaką, pagerina organizmo medžiagų apykaitą, stangrina odą, pakelia nuotaiką ir kt.
Tačiau specialistai pataria kontrastinio dušo procedūras atlikti atidžiai ir reguliariai. Be to, jos tinka ne visiems žmonėms.
Pakanka vos minutės
Nuo gilios senovės vandens procedūros buvo naudojamos įvairioms ligoms gydyti bei profilaktikai. Specialistai pabrėžia, kad organizmas labai gerai žino, kaip reaguoti į vandenį, nes su juo praktiškai susiduria kiekvieną dieną. Keičiant vandens temperatūrą, slėgį ar spaudimą galima pasiekti gerų sveikatos atstatymo ir sustiprinimo rezultatų.
Pasak Respublikinės Panevėžio ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjo Petro Cibulsko, dabar žmonės nori būtinai moderniausių terapinių metodų, tačiau elementarias pagalbos priemones pamiršta. Štai kontrastinis dušas yra seniai žinomas ir patikimas hidroterapijos metodas.
„Ši procedūra teigiamai veikia žmogaus sveikatą. Priklausomai nuo vandens temperatūros, paciento kraujagyslės išsiplečia arba susitraukia. Todėl kontrastinis dušas treniruoja kraujotaką ir stiprina kraujagysles. Taip gerinama medžiagų apykaita, organizmas apsipranta su temperatūros pokyčiais, jis grūdinamas, gali sustiprėti imunitetas“, – DELFI aiškino gydytojas.
Kontrastiniam dušui pradžiai pakanka tik minutės, o vėliau trukmė gali būti didinama – žmogus perliejamas po 4–6 kartus šilta, ir tiek pat – šalta vandens srove. Procedūra gali būti taikoma tiek visam kūnui, tiek atskiroms jo vietoms.
Būtinas tikslumas
Medicininės reabilitacijos įstaigose kontrastinio dušo procedūra atliekama panaudojant masažavimui skirtų Šarko dušų įrangą – į pacientą paeiliui nukreipiamos šilto ir šalto vandens srovės. Labai svarbu laikytis tikslaus temperatūros režimo.
„Šilto vandens temperatūros ribos palaipsniui didinamos nuo 37 iki 45 laipsnių, o šalto vandens – mažinamos nuo 25 iki 10 laipsnių šilumos pagal Celsijų. Iš pradžių į pacientą 30–40 sekundžių nukreipiama šilta srovė, o po to 15–20 sekundžių – šalta srovė. Tam, kad organizmas perdėtai nereaguotų, iš pradžių kontrastas būna mažiausias – 37 laipsniai šilto ir 25 laipsniai šalto vandens“, – pasakojo P. Cibulskas.
Vis tik kontrastinis dušas nedažnai naudojamas profesionalioje hidroterapijoje. Viena iš priežasčių – tai gana imlus darbui metodas. Ne visos įstaigos turi Šarko dušų įrangą, reikia labai tiksliai reguliuoti temperatūrą.
„Žmonėms patinka ilgesnės ir komfortiškesnės vandens procedūros. Todėl ši priemonė nėra labai populiari“, – nurodė dar vieną priežastį specialistas.
Geriausias patarėjas – pats organizmas
Gydytojo pastebėjimu, kontrastinio dušo procedūrą efektyviai galima atlikti ir namuose. Aišku, bus sunkiau nustatyti reikiamą temperatūrą, bet išlieka tie patys ir principas, ir metodika.
„Reikėtų stengtis temperatūros kontrastą didinti palaipsniui. Dušo trukmė – nuo vienos iki 3 minučių. Dažniausia klaida, kad puolama prie kraštutinumų – norima greitai ir patogiai, o tuomet ir persišaldoma. Laikantis metodikos ši galimybė sumažėja. Kita vertus, atliekant procedūrą organizmas pats pasufleruoja, ar galima ją naudoti kitą kartą. Pasijutus blogiau kontrastinio dušo galima atsisakyti, pasikonsultuoti su specialistu“, – patarė P. Cibulskas.
Pasak jo, kuo mažesnį kūno plotą veikiame kontrastingos temperatūros vandeniu, tuo mažesnė galimybė suklysti. Geriau apliejimus pradėti nuo juosmens ir kojų.
„Atlikus kokių 30 procedūrų vietinį kursą galima bandyti apsilieti nuo sprando“, – sakė gydytojas.
Specialistas pasiūlė ir paprastesnę alternatyvą: stiprinti sveikatą ne kontrastiniame duše, o kontrastinėse vonelėse. Jose galima tiksliai nustatyti temperatūrą. Tam tereikia į du dubenis pripilti 37 laipsnių ir 25 laipsnių šilumos pagal Celsijų vandens. Iš pradžių kojos 30–40 sekundžių palaikomos šiltame, o perpus trumpiau – šaltame vandenyje. Kasdien temperatūrų kontrastą reikia didinti.
Kada kontrastinis dušas netinka
Kontrastinis dušas tinka praktiškai bet kuriame amžiuje. Tačiau pabrėžiama, kad šios procedūros turėtų atsisakyti žmonės, turintys trombų susiformavimo riziką.
Neverta skubėti į dušą ir užklupus uždegimams. Pasitarti su gydytojais verta tiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis bei kitomis lėtinėmis ligomis.