Eurostato duomenimis, praėjusių metų gruodį Lietuvoje mirčių perviršis siekė net 77,5 proc. ir pagal šį rodiklį buvome treti juodžiausių šalių sąraše. Sausį dėl įvairių priežasčių mūsų šalyje buvo užregistruotas 26,3 proc. didesnis mirtingumas nei ankstesniais metais.
Savo ruožtu kardiologai signalizuoja, kad mirtys nuo COVID-19 sudaro 30 proc. perteklinių mirčių, o didžiąją dalį – širdies ir kraujagyslių ligų sukeltos mirtys. Medikai pastebi, kad jau nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios stipriai sumažėjo dėl staigių sveikatos sutrikimų – tokių kaip širdies smūgis – besikreipiančių pacientų, stipriai krito kardiologų suteiktų konsultacijų skaičius, pačių žmonių iniciatyva atšaukinėjamos planinės operacijos, tačiau padaugėjo mirčių namuose.
Medikai ragina žmones įsidėmėti, dėl kokių simptomų būtina staigiai kviesti greitąją pagalbą, nes tuomet pirmos dvi valandos tampa auksinėmis.
Nesikreipia net dėl infarkto ar kitų ūmių būklių
Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai praėjusiais metais atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi, kaip COVID-19 pandemija atsiliepė žmonių, turinčių ar pirmą kartą susidūrusių su kraujotakos ligomis, sveikatai. Daugiau nei 10 tyrėjų ir patyrusių medikų vertino situaciją Lietuvoje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
Tyrėjai pastebi, kad praėjusių metų kovą-biržėlį į medikus dėl širdies ir kraujagyslių ligų kreipėsi 22 proc. mažiau žmonių, o apsilankymų skaičius dėl šių priežasčių sumažėjo net 39 proc.
Dar didesnį nerimą kelia tai, jog per šį analizuotą laikotarpį net 48 proc. sumažėjo antrinio lygio kardiologų konsultacijų, ir net 63 proc. tretinio lygio konsultacijų.
„Karantino laikotarpiu 1/5 sumažėjo stacionare taikytas aktyvusis gydymas dėl būtinosios ir 1/2 dėl kitos pagalbos (įskaitant planinę). (...) 2020 m. kovo-birželio mėn. ir atšaukus karantiną ženkliai sumažėjo pacientų sergančių miokardo infarktu“, – rašoma tyrime.
Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja, kardiologė prof. Jelena Čelutkienė teigia, kad iki galo sunku paaiškinti tokį ryškų pokytį. Profesorė pabrėžia, kad skubi kardiologinė pagalba buvo užtikrinta visą laiką, tačiau tai, kad dėl ūmių kraujotakos sutrikimų atvyksta 20 proc. mažiau pacientų, iš tiesų kelia rimtą nerimą.
„Vieni bandė aiškinti, kad gal karantino metu apskritai ramiau gyvename, nes nereikia važiuoti į darbą, dėl mažesnio judėjimo yra mažesnis oro užterštumas ir dar žmonės daugiau išsimiega. Negali paneigti miego reikšmės širdies ir kraujagyslių sveikatai. Visa tai yra hipotezės, niekas negali labai tiksliai į tai atsakyti, tačiau mes neabejojame, kad žmonių baimė užsikrėsti gydymo įstaigoje lemia tiek žmonių su ūminėmis būklėmis neatvykimą laiku, tiek planinių konsultacijų vengimą. Mūsų durys atviros, bet žmonės neatvažiuoja“ , – apgailestavo medikė.
Panašius skaičius vardija ir Kauno Klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė prof. Jurgita Plisienė.
„Po pirmojo karantino, kuomet planinės paslaugos buvo sustabdytos, mes matome daugiau sunkių, užleistų atvejų, pralauktų namuose infarktų, kas vėlgi lemia širdies nepakankamumą, o ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išaugo.
Dabar planinės paslaugos nesustabdytos, tačiau matome nerimą keliančią pacientų baimę kreiptis į gydymo įstaigas. Nors eilių nėra, kasdien stebime neatvykstančius pacientus tiek konsultacijoms, tiek tyrimams, pacientų iniciatyva netgi atšaukiamos suplanuotos operacijos. Kardiologai dirba maksimaliai saugiai, laikantis visų įmanomų higienos reikalavimų, todėl bijoti gydymo įstaigų tikrai nereikėtų“, – pabrėžia pašnekovė.
Išaugo mirčių namuose skaičius
Kaip pastebima VU tyrime, nors per karantiną sumažėjo dėl staigių širdies sutrikimų besikreipiančių pacientų skaičius, su kraujotakos sistemos ligomis susijęs mirčių skaičius namuose tuo pačiu laikotarpiu augo. Tad vilčių, jog infarktų ir kitų širdies ligų iš tiesų sumažėjo dėl sėslesnio ir ramesnio gyvenimo, lieka mažai.
„Analizuojant mirštamumą dėl kraujotakos sistemos ligų 2020 m. kovo-spalio mėn. buvo pastebėtas mirštamumo padidėjimas 11 proc. pirmuoju karantino etapu ir 14 proc. vėlesniu, laikotarpiu po karantino, palyginti su 2019 m. Išaugęs mirštamumas didesne dalimi buvo tarp vyriškos lyties pacientų ir jaunesnių nei 60 m. amžiaus grupėje. Taip pat stebimas mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų atvejų namuose augimas (karantino piko metu padaugėjo iki 42 proc. lyginant su 2019 m. Padidėjimas išliko ir vėlesniais mėnesiais nuo 9 iki 33 proc. skirtingais laikotarpiais, 29 proc. spalio pabaigoje)“ , – rašoma tyrimo išvadose.
Nuo to laiko, kai Lietuvoje užfiksuotas pirmasis COVID-19 atvejis, iki rugsėjo mėnesio dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 871 daugiau žmonių nei tuo pačiu laiku 2019 m.
„Palyginus su atitinkamu 2017-2019 m. vidurkiu – 382 asmenimis daugiau. Mirusiųjų skaičiaus dėl išėminės širdies ligų ir cerebrovaskulinių ligų padidėjimas sudaro didžiąją per 2020 m. kovo-rugsėjo mėnesius stebimų perteklinių mirčių dalį“, – pažymima tyrėjų išvadose.
J. Čelutkienė pastebi, kad dar ir iki pandemijos širdies ir kraujagyslių ligos buvo viena dažniausių lietuvių mirties priežasčių.
„Jeigu mes imame darbingo amžiaus vyrus nuo 40 iki 65 m., tai mūsų statistika iki šiol buvo tokia, kad praktiškai kiekvieną mėnesį pas mus įvyksta lėktuvo katastrofa. Tai yra, apie 170-180 darbingo amžiaus vyrų miršta nuo miokardo infarkto“, – niūrius skaičius vardija profesorė.
„Auksinės valandos“
Kaip teigia J. Čelutkienė, labai daug darbingo ir vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje netenkama dėl pirmojo tipo miokardo infarkto.
„Širdies arba vainikinėje arterijoje yra aterosklerozinė plokštelė. Tai yra tokia cholesterolių turtinga plokštelė vidinėje kraujagyslės sienelėje, kuri staiga įplyšta. Jai įplyšus susidaro trombas, kuris pilnai užpildo, uždaro kraujagyslę. Kraujagyslės užakimo, ūminio kraujagyslės užsidarymo rezultatas yra tai, kad dalis širdies raumens neišvengiamai miršta, kadangi netenka kraujo tekėjimo“, – aiškina profesorė.
Kardiologė pasakoja, jog mirusių ląstelių vietoje po kurio laiko susiformuoja jungiamasis audinys – randas, kuris jau nefunkcionuoja kaip širdies raumuo. Ištikus miokardo infarktui šis procesas įvyksta visada, tačiau nuo to, kokia kraujagyslė ir kurioje vietoje užsikimšo, priklauso koks širdies plotas – didesnis ar mažesnis – bus pakenktas.
Būtent dėl šios priežasties, akcentuoja prof. J. Plisienė, būtina greita reakcija – kuo greičiau kraujagyslė atkemšama, tuo mažesnė būna pažaida. Kardiologės teigimu, auksinės yra pirmosios dvi valandos nuo skausmo pradžios.
„Delsimas, sergant širdies ligomis gali turėti liūdnas pasekmes pačiam pacientui: liga arba nenustatoma arba progresuoja, tuomet reikia ilgesnio, sudėtingesnio gydymo, ligos išeitys būna blogesnės nei anksti suteikus pagalbą.
Ypač svarbu laiku atpažinti infarktą, kuomet laikas vienas iš svarbiausių rodiklių geresnėms išeitims. Laiku kreipiantis (auksinės valandos – dvi pirmosios nuo skausmo pradžios) ir laiku atvėrus užsikimšusią širdies raumenį maitinančią kraujagyslę – prognozė būna daug geresnė“, – teigia pašnekovė.
Savo ruožtu J. Čelutkienė pabrėžia, kad jei praėjo daugiau laiko – kreiptis į medikus vis tiek būtina. Profesorės teigimu, net ir praėjus 4-6 valandoms po kraujagyslės užsikimšimo, širdies raumenį dar galima išgelbėti arba pažeidimai bus maži.
„Jeigu praeis 12 val., 24 val. ar dar daugiau – viskas, traukinys išvažiavo. Todėl yra svarbus laikas. Tas pats ir su insultu“, – akcentuoja ji.
Pavojaus ženklai, kada būtina nedelsiant kviesti greitąją
Paprašyta priminti miokardo infarkto simptomus J. Čelutkienė sako, kad pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į krūtinės skausmą. Kardiologė aiškina, kad jis gali būti įvairus, tačiau retai kada būna duriantis. Dažniausiai – spaudžiančio pobūdžio.
„Spaudimas per krūtinės vidurį, gali plisti į kaklą, kairę ranką, žandikaulį, dusinimas, oro trūkumas, neretai baimės jausmas, kartais jaučiami ritmo sutrikimai – jeigu tokie pojūčiai užtrunka 15, 20, 30 minučių, reikia nedelsiant skambinti greitajai pagalbai“, – miokardo infarkto simptomus vardija kardiologė.
J. Čelutkienė atkreipia dėmesį, kad didelei daliai žmonių Lietuvoje pasireiškia ir širdies nepakankamumas: „Pagrindinis simptomas – dusulys. Sustiprėjęs dusulys mažo krūvio metu, dusulys naktį, dusulys atsigulus, dusulys ramybėje – pavojaus ženklas. Jeigu nėra ryšio su savo gydytoju arba tai atsitiko pirmą kartą – skambinti greitajai.“
Kardiologė ragina nemoti ranka į širdies ritmo sutrikimus, padažnėjusį pulsą, alpimą.
„Tai gali būti greitas širdies plakimas, kartais užeinantis staiga, bet nebūtinai. Neretai matuodami kraujo spaudimą žmonės pamato, kad aparatai rodo ritmo sutrikimą, nors jo anksčiau nebuvo. Tai – pavojaus ženklas, reikia kreiptis nedelsiant.
Gali būti alpimai, sąmonės praradimas. Labai rimtas pavojaus ženklas, būtinai kreiptis, reikia greitosios pagalbos“, – svarbią informaciją vardija pašnekovė.
Kuo greičiau pagalbą svarbu gauti ir insulto atveju. J. Čelutkienė akcentuoja, kad sutrikus kalbai, stipriai svaigstant galvai, pasikeitus veido bruožams ar pajutus, jog galūnės – ranka, koja – tapo nebevaldomos, būtina kuo greičiau kviesti pagalbą.
Paklausta, ar iš tiesų net ir jauniems žmonėms pajutus dažną pulsą ar ritmo sutrikimus reikia skubėti kviesti greitąją, profesorė aiškina, jog jiems iš tiesų mažesnė miokardo infarkto ar kitų ūmių su kraujotakos sistema susijusių būklių rizika.
„Širdies ir kraujagyslių prevencijos programa vykdoma vyrams nuo 40 m. Kodėl? Todėl, kad tokiame amžiuje jau atsiranda reikšmingai didesnė mirties rizika dėl ūminio miokardo infarkto arba staigios koronarinės širdinės mirties. Tokiame amžiuje žmogui gali būti jau pakankamai išsivysčiusi aterosklerozė ar kitokia širdies pažaida“, – sako J. Čelutkienė.
Jos teigimu, moterims rizika auga vėliau – nuo 50 metų.
