Pas medikus atveda skaudūs pavyzdžiai
Kauno klinikų gydytojas urologas doc. dr. Stasys Auškalnis pasakoja, kad apie 20 metų Lietuvoje jau žinoma akcija kviečia vyrus tikrintis ne tik fizinę sveikatą.
„Su šia akcija visame pasaulyje norime pakeisti vyrų ligų veidą, kad vyrai rūpintųsi, domėtųsi savo sveikata, investuotų į savo sveikatą, kad galėtų apie ligas žinoti. Kai žinos, kur kreiptis, kaip gydytis, ką daryti, ligų bus mažiau“, – sako gydytojas urologas.
Lietuvoje nuo nuo 2006 metų veikia ir prostatos vėžio prevencinė programa. Anot mediko, vis tiek dar pasitaiko žmonių, kurie sako nieko apie ją nežinantys.
„Ši unikali programa padeda suteikti žmonėms daug informacijos, mes skatiname lankytis pas gydytoją, tirtis profilaktiškai. Bet vis dar yra žmonių, kurie sako „nežinau, manęs nesiuntė“, „nieko nežinau“. Visai neseniai susidūriau su atveju, kai žmonės mokosi iš blogų pavyzdžių. Vyras turėjo draugą, kuriam buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos prostatos vėžys. Liga greitai progresavo ir žmogus mirė. Jis 18 kartų jau galėjo ateiti išsitirti, pasidaryti nemokamą prostatos vėžio tyrimo programą. Jei būtų anksčiau atėjęs, gal dar būtume galėję padėti. Draugas tik dėl to blogo pavyzdžio atėjo pasitikrinti“, – dalijasi doc. dr. S. Auškalnis.
Pataria nelaukti simptomų
Urologas sako, kad šios ligos veidas po truputį kinta, žinomumo daugėja, tačiau dar, deja, yra laiku neištirtų atvejų ir skaudžių pasekmių. Ar reikia laukti simptomų ir tik tada eiti pas medikus tikrintis?
„Kartais sakau savo pacientams – kai jauti, kad labai blogai, ar pernelyg ilgai kenti, kartais gali būti per vėlu kreiptis. Tam ir yra prostatos vėžio profilaktikos programa, kad eitum pasitikrinti, kai nieko nejauti. Jei žinai, kad prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga, vadinasi, nesi išskirtinis žmogus – irgi turi rizikos susirgti prostatos vėžiu. Ypač jei tavo tėtis, brolis sirgo prostatos vėžiu, net jei mama ar sesuo sirgo krūties vėžiu, tau prostatos vėžio rizika didesnė“, – paaiškina S. Auškalnis.
Urologas sako, kad tyrimai atliekami nemokamai, kainuoja tik šiek tiek laiko ir dėmesio sau. Tyrimai atliekami iš kraujo, tad kai itin nesinori ar nepavyksta skirti laiko vizitui pas medikus, kraują prostatos vėžio tyrimui atlikti galima priduoti bet kurioje šalies laboratorijoje. Medikas ragina tikrintis ypač tuos, kurie jau pajuto bent menkiausius simptomus.
„Dažniausiai šlapinimosi sutrikimo simptomai susiję su prostatos ligomis, bet nebūtinai tai susiję su vėžiu. Būna susiję ir su gerybiniu išvešėjimu, su prostatos uždegimu. Kartais ir kitos ligos būna panašios į prostatos ligas, pavyzdžiui, neurologinės, stuburo išvarža“, – sako medikas.
Ligos „jaunėja“
Kone visų sričių gydytojai pastebi, kad rimtos ligos nustatomos vis jaunesniems žmonėms. Anot S. Auškalnio, prostatos vėžio atvejai, deja, – ne išimtis.
„Lietuvoje nustatome daug prostatos vėžio atvejų. Programa veikia, ateina vis jaunesnio amžiaus vyrų, bet su ankstesnėmis, pradinėmis stadijomis, kai galime pagelbėti. Bendrai prostatos vėžio pagrindinis rizikos faktorius yra amžius. Kuo vyresnis žmogus, tuo dažniau bus nustatomas prostatos vėžys. Pagal ligos diagnozavimo laiką galime prognozuoti jos eigą. Jei liga nustatoma jaunesniame amžiuje, ji gali būti agresyvesnė, gal reikės stipresnio gydymo, gal ta liga turės įtakos žmogaus gyvenimui, jį sutrumpins. Jei liga nepasireiškia iki 75–80 metų ir tokiame amžiuje nustatoma pradinė vėžio stadija, greičiausiai liga neturės įtakos gyvenimui, ypač jei ji ne agresyvi. Kartais mes net negydome tos ligos, žiūrime, kaip ji „elgiasi“, stebime, ar progresuoja, ir gydome tuomet, kai progresuoja“, – pasakoja S. Auškalnis.
Medikas sako, kad prostatos vėžio prevencija yra sveikas gyvenimo būdas, sportas, sveika mityba ir, be abejo, sveikatos patikra.
