Urologas doc. dr. Stasys Auškalnis sako, kad judėjimas Movemberis, arba „Ūsuotas lapkritis“, kilo apie 2004-uosius metus. Jauni žmonės ėmėsi iniciatyvos, siekdami paskatinti domėjimąsi vyro sveikata: nebuvo susitelkta tik į prostatos vėžio prevenciją – iniciatyvos organizatoriai siekė pažvelgti į vyro sveikatą dar plačiau. Visgi dažniausia vyrams diagnozuojama liga – prostatos vėžys, tad natūralu, kad apie tai daugiausia ir kalbama.
„Lietuvoje prostatos vėžys – dažniausiai diagnozuojama vyrų onkologinė liga, bet kartu svarbus ir sėklidžių vėžys. Kiek mes turime vyrų savižudybių? Taigi Movemberis ir yra bendras susirūpinimas vyro sveikata, o ūsai – vyriškumo simbolis. Jei matai vyrą su nesutvarkyta barzda, ūsais (gal tai tavo tėvas, gal draugas), paklausk, ar nuėjo pasitikrinti pas gydytoją, pas urologą. Jei nesitvarkęs, nesiskutęs kokią savaitę, gal jam blogai, gal depresija?“ – kalba medikas.
Anot pašnekovo, tikroji kovos su prostatos vėžiu diena yra rugsėjo 15-oji, o Movemberis, kuris skamba panašiai kaip judėjimas, skatina ne tik domėtis vyrams būdingomis ligomis, bet ir veikti – tikrintis, judėti.
Anot pašnekovo, vyrai nėra labai aktyvūs turint omeny sveikatos profilaktiką, tačiau po truputį požiūris keičiasi, nes savo indėlį įdeda ir moterys, ir informacijos sklaida, medikai, kurie paaiškina situaciją, kai liga jau nustatyta.
„Lietuvoje turime galimybių ir pradines stadijas diagnozuoti, ir vėlesnes gydyti. Visgi, mano nuomone, vyrai įsivaizduoja, kad jų sveikata yra kitų reikalas, – žmonos, draugės, mamos, sesės, gydytojų problema, tik ne jų pačių. Ką mes galime padaryti? Mes negalime pakeisti tam tikrų dalykų – savo amžiaus, genetikos, tai pagrindiniai rizikos veiksniai vystytis prostatos vėžiui, bet mes galime mažinti svorį, sveikiau maitintis, mažiau rūkyti, sportuoti, kreipti dėmesį į save. Galime sustoti, galbūt neskubėti, pagalvoti, patirti mažiau streso. Manau, pagrindinė problema ir dilema, kad žmogus, gydytojas ir visa visuomenė būtų viena komanda, kuri rūpintųsi vyro sveikata“, – įžvalgomis dalijasi docentas.
Neretai pas medikus vyrus nuveja šlapinimosi sutrikimai, tuomet gydytojai atsižvelgia į paciento amžių, pasidomi, ar žmogus dalyvavo prostatos vėžio profilaktinėje programoje, ar šeimoje nėra genetinių ligų, susijusių su vėžinėmis ligomis, galbūt net mirčių dėl prostatos vėžio, – visi šie rodikliai gali padėti anksti nustatyti ligas. Visgi ne visi atvejai, anot pašnekovo, būna sėkmingi.
Anot S. Auškalnio, liga ne visuomet reiškia blogą baigtį, tačiau reikia laiku savimi pasirūpinti.
„Ką darote, jei sugenda elektra? Kviečiate elektriką. Žmonės, jei nutinka kokių bėdų, paprastai pirmiausia „eina“ į „Google“, o paskui, po 2–3 dienų, atbėga stresuodami. Kreipkimės į specialistą, kai kas nors neaišku. Mes esame to mokyti, žinome, kaip gydyti, kaip diagnozuoti. Skatiname eiti pas specialistą ir ieškoti pagalbos, nusiraminti, juk ne visada situacija būna pati baisiausia. Aišku, neramu, ypač kai naktį, prieš miegą, tą „Google“ pasiskaitai ir dar visa naktis laukia. Bet iškentėjai, nusiraminai, nuėjai pas specialistą ir jis tau paaiškins, ką reikia daryti, kaip diagnozuoti“, – urologas S. Auškalnis ragina neapleisti sveikatos, o atsakymų ieškoti pas medikus.
Pasak pašnekovo, ūsų ar barzdos auginimas turi tam tikrą reikšmę – vakare tvarkantis galima apgalvoti, kaip šiandien jaučiuosi, kaip pragyvenau dieną, ar nuėjau dešimt tūkstančių žingsnių, ar sveikai maitinausi, rūkiau, ar psichologinė būklė gera.
Medikas teigia, kad yra nemažai programų, specialistai išmano savo darbą, šeimos gydytojas gali skirti profilaktinį patikrinimą, jeigu tik apie tai kalbėsite, ypač jei giminėje ši liga gali būti paveldima. Urologas primena, kad kiekvienas pats turi prisiimti atsakomybę už savo sveikatos priežiūrą.