Neigiamas požiūris į sergančiuosius – sovietmečio palikimas
Igno Rubiko teigimu, praėjusiais metais medicinoje buvo žengtas didelis žingsnis į priekį – sumažintas darbų, kurių negali dirbti žmonės, turintys F diagnozę, sąrašas. Visgi, kol medikai sveikina tokią SAM ir kitų institucijų iniciatyvą mažinti ribojimus psichinius sutrikimus turintiems asmenims, kyla klausimas – ar tikrai visais atvejais su visomis diagnozėmis dirbti yra įmanoma?
Visų pirma, sako Arūnas Germanavičius, neigiamas požiūris į psichikos sutrikimų turinčius asmenis yra sovietmečio palikimas, o manymas, kad sergantieji yra agresyvūs – neteisingas. Specialistas priduria, kad tai, jog visuomenė jaudinasi dėl psichinių sutrikimų turinčių asmenų įsiliejimą į darbo rinką, yra natūrali reakcija – mat žmonės linkę bijoti to, ko nežino.
Kaip pavyzdį A. Germanavičius pateikia psichikos sutrikimų turinčius medikus. Šios profesijos atstovams pakeitus tvarką dėl psichikos sveikatos susirgimų netaikomi jokie apribojimai, jie sutrikus sveikatai kaip ir bet kurie kiti specialistai tiesiog turėtų imti nedarbingumą.
„Medikai priklauso vienai didžiausios rizikos profesijų grupei. Pasaulyje ir Lietuvoje tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis ilgiau nei 10 metų su didele emocine įtampa dirbantys gydytojai patiria psichikos sutrikimų simptomus: nerimo, depresijos, priklausomybių nuo alkoholio arba raminamųjų. Vaistai medikams yra lengviau prieinami, todėl kartais jais imama piktnaudžiauti“, – paaiškina pašnekovas.
I. Rubikas priduria, kad paprastai medikams baisu kreiptis pagalbos, nors užslėpti psichikos sutrikimai gali lemti daug medicininių klaidų. Tyrimai rodo, kad depresija ir nerimas yra dažniausia medicininių klaidų priežastis. Didžiausia problema yra ta, kad medikai nenori prisipažinti turintys problemų, nes bijo prarasti savo licenciją.
Vairuotojų sveikatos patikra gali vykti dažniau
Iki šių metų pradžios nerimo, lengvos depresijos ir neorganinės nemigos sutrikimai taip pat išbraukti iš ligų sąrašo, dėl kurių negalima vairuoti. Tiesa, ar šiuos sutrikimus turintiems žmonėms nereikalinga dažnesnė sveikatos patikra, psichiatras galės spręsti individualiai. A. Germanavičiaus teigimu, nerimo sutrikimai iš tiesų gali trukdyti vairavimui.
„Nerimo sutrikimų yra labai plati grupė ir sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai. Viskas priklauso nuo to, ar žmogus su nerimo sutrikimu gali valdyti visas savo įprastines gyvenimo sritis. Turint, pavyzdžiui, generalizuotą nerimo sutrikimą, kuomet žmogus didesnę dalį laiko jaučiasi lyg ant ribos, jaučia didžiulę įtampą, grėsmę, žmogui vairuoti būtų tikrai sudėtinga“, – apie vairavimo metu kylančius sunkumus kalba psichiatras.
Medikas taip pat paaiškina, kad žmonėms, kurie turi psichikos sveikatos sutrikimų ir kreipiasi pagalbos, yra išrašomi atitinkami vaistai, turintys poveikį žmogaus gebėjimui valdyti mechanizmus, lėtina reakcijos greitį.
Visgi, nors žmogui nustatyta diagnozė ir jis geria vaistus, apribojimai vairavimui yra sumažinti. Ar toks sprendimas yra saugus ne tik vairuojančiojo žmogaus, bet ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu? I. Rubikas įsitikinęs, kad problemos sprendimo būdas priklauso nuo požiūrio.
„Niekas neneigia problemos, kad nerimo sutrikimai ir ypač jų gydymas raminamaisiais vaistais gali paveikti vairavimo mechanizmų veikimą. Tačiau jeigu mes žmogui grasinam, kad jis praras savo vairavimo teises, ar jis tikrai prisipažins ir sutiks su tokios diagnozės rašymu į savo medicinos istoriją ir ar nebandys gauti raminamųjų kitais būdais?“, – svarsto pašnekovas.
SAM atstovas praneša, jog yra siekiama vairuotojams taikyti lankstų modelį: daug kur atsirado galimybė apie vairuotojo sveikatos būklę spręsti individualiai, taip pat gali būti skirtas trumpesnis sveikatos patikrinimo laikotarpis – jeigu matoma tam tikrų rizikų, kurios pasireikš ateityje, pavyzdžiui, progresuojančios ligos, sveikatą tikrinti galima kas metus.
A. Germanavičius priduria, kad kitose užsienio šalyse yra stengiamasi objektyviai įvertinti, ar žmonės, net ir besigydantys, pavyzdžiui, vartojantys raminamuosius arba antidepresantus, gali vairuoti. Tokiam įvertinimui atlikti yra naudojami psichomotoriniai testai: žmonės pasodinami prie dirbtinio vairo, jiems skiriamos atitinkamos užduotys.
Medikų prievolė neplatinti informacijos
Psichinės sveikatos sutrikimų turinčių žmonių darbo ribojimų sumažinimas – viena, bet pokyčių pritaikymas realybėje – visai kas kita. Ar darbdaviai, sužinoję, kad žmogus gydosi vieną ar kitą ligą, neatims iš sergančiojo galimybės dirbti?
I. Rubikas patikina, kad požiūris į psichikos sutrikimus turinčiuosius ir jo keitimas yra įmanomas, bet tai vyktų laipsniškai ir lėtai. Kita vertus, specialistas sako, kad darbdaviai apie sergančiojo ligą sužinoti negali.
„Galiu patikinti, kad darbdaviai neturi prieigos prie e. sveikatos sistemos ir asmens medicinos dokumentų, – teigia pašnekovas. – Darbdavys apie darbuotojo sveikatą gali sužinoti tik tuomet, jeigu asmens sveikatos priežiūros specialistai, ypač mažesniuose rajonuose, asmeniniais ryšiais darbdaviui perduoda informaciją apie sergantįjį. Šią problemą taip pat bandoma sistemingai spręsti.“
Pašnekovas priduria, kad sunkūs psichikos sutrikimai ir su jais susiję medikamentai jau seniai yra matomi e. sveikatoje, tačiau anksčiau tai nelaikyta problema. Vis tik, planuojama, kad 2023 metų viduryje ši problema turėtų išsispręsti – e. sveiaktoje bus sukurta speciali posistemė.
A. Germanavičius pritaria, kad sveikatos priežiūros darbuotojai gali matyti informaciją apie sergantįjį, bet turi prievolę jos neplatinti.
„Sveikatos priežiūros darbuotojams atsirado galimybė e. sveikatoje pamatyti, ar pacientas vartoja raminamuosius. Jei taip, greičiausiai jis turi psichikos sutrikimą, bet nėra žinoma, koks tai sutrikimas“, – paaiškina psichiatras.
