Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, į mūsų šalį atvyko daugiau nei 41 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Tarp jų darbingo amžiaus asmenų – kiek daugiau nei 22 tūkstančiai. Daugiausiai jų atvyko į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Alytų, rašoma pranešime spaudai.

Apie 80 proc. darbingo amžiaus karo pabėgėlių Lietuvoje – moterys. Tarp jų daugiau nei po 1,5 tūkst. savo šalyje dirbo medicinos, ekonomikos, prekybos, vadybos srityje, daugiau nei po tūkstantį – mokytojų, apskaitininkų, kulinarų, inžinierių, statybų srities darbuotojų. Daugiau nei po 500 – auklėtojų, mokslininkų, teisininkų, logistų, finansininkų, menininkų, grožio ir drabužių pramonės atstovų, elektrikų. Arti 500 – ir IT srities darbuotojų.

„Matome, kad mažiausiai kliūčių Lietuvoje įsidarbinti tiems ukrainiečiams, kurie savo šalyje turėjo amatą: kulinarijos, siuvimo, grožio pramonės atstovams. Netgi kalbos barjeras jiems ne visuomet yra trukdis. Tuo tarpu žmonėms, turintiems aukštąjį išsilavinimą ar rinkai reikalingos specifinės patirties bei bandantiems įsidarbinti pagal savo kompetencijas – kyla rimtų iššūkių, dėl kurių jie dažnai renkasi žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį, mažesnių pajamų darbą“, – sako A. Kamarauskas.

Anot Šiaulių banko atstovo, gana dažnai įsidarbinimo galimybes riboja tarptautinis kompetencijų suderinamumas. Teisinio reguliavimo Ukrainoje ir Lietuvoje skirtumai apsunkina įsidarbinimą pagal profesiją apskaitininkams, teisininkams, finansininkams. Lietuvių kalbos barjeras yra reikšmingas pagal specialybę dirbti norintiems vadybininkams, mokytojams, kai kurių kitų profesijų atstovams.

Ukrainiečiai grįžta į savo šalį
Ukrainiečiai grįžta į savo šalį. Šaltinis: AFP / Scanpix

Ragina padėti įveikti barjerus

Viešojoje erdvėje netrūksta pranešimų apie tai, jog didžioji dalis karo pabėgėlių į namus grįš iškart po to, kai jų gyvenamoje vietovėje nebeliks okupantų ir nebevyks karo veiksmai. Ir nors kai kurie Ukrainos ekspertai optimistiškai prognozuoja, jog aktyvioji karo fazė baigsis dar iki gegužės pradžios, JAV ir JK generolai nusiteikę ilgai, gal net metais truksiančiai kovai. Todėl ir Lietuvai reikia ruoštis ilgesniam ukrainiečių dalyvavimo scenarijui mūsų šalies darbo rinkoje.

Pasak informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ prezidento Mindaugo Ubarto, kliūtys, trukdančios tinkamai įsidarbinti atvykstantiems specialistams, turi būti šalinamos kuo skubiau.

„Valstybė uoliai sprendžia humanitarinį klausimą – suteikia būstą ir tam tikrą socialinį saugumą. Bet neturime proceso, kaip integruoti, įdarbinti, suteikti žmonėms pragyvenimo šaltinį. IT įmonės jau dabar pat įdarbintų žmones, turinčius šio darbo patirties. Bet neturime kontaktų. Paslaugų centrai mielai įdarbintų apskaitininkus, buhalterius, bet kliūtis yra neorganizuojami intensyvūs žinių suvienodinimo kursai“, – kliūtis nuo karo bėgančių žmonių integracijai vardija M. Ubartas.

Mindaugas Ubartas
Mindaugas Ubartas. Šaltinis: DELFI / Josvydas Elinskas

Jo teigimu, dabar vyrauja nuostata, kad dauguma į Lietuvą atvykusių žmonių čia gyvena laikinai ir išvyks iškart pasibaigus karo veiksmams, tačiau daroma nepakankamai, kad šie žmonės būtų paskatinti pasilikti Lietuvoje.

„Universitetai, profesinio rengimo įstaigos dabar turėtų lūžti nuo perkvalifikavimo programų lankytojų. Bet ar auditorijose vakarais pilna besimokančių ukrainiečių? Ne. Ir jei padėtis greitai nepasikeis, turėsime problemų: žmonėms reikia valgyti, reikia dirbti, reikia jaustis reikalingais. Privalome padaryti, kad taip ir nutiktų“, – aiškina „Infobalt“ direktorius.