Mokiniams reikia daugiau lygiavertiškumo ir mažiau perteklinių lūkesčių
Siekiant pagerinti psichikos paslaugas mokyklose, STRATA atliko tyrimus, kuriuose 12–19 metų moksleiviai buvo klausiami apie jų patirtis naudojantis psichikos sveikatos paslaugomis. Tyrimai parodė, kad jaunuoliai dažnai susiduria su psichikos sveikatos iššūkiais, kuriuos nori spręsti kartu su suaugusiais, tačiau jiems reikia daugiau žinių apie psichikos sveikatą, kurias galėtų praktiškai pritaikyti bendraudami su kitais.
Kaip pastebi tyrimą komentuojantis Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) politikos analitikas Viktoras Urbis, mokykla yra reikšminga jaunimo psichikos sveikatos stebėsenos, informavimo ir įgalinimo erdvė, tačiau ji nėra pakankamai įtraukiama į jaunimo psichikos sveikatos ekosistemą.
Tyrimo metu nustatytos svarbiausios poreikių grupės, susijusios su psichikos sveikatos teikimu mokyklos kontekste, tarp kurių – socialinis kontaktas, empatijos ir emocijų bei patirčių įsisąmoninimas, gebėjimas kreiptis pagalbos, padėti sau ir kitiems, motyvacijos didinimas ir streso mažinimas, komfortas, virtualios erdvės ir skaitmeniniai sprendimai.
„Jaunuoliai tikisi lygiavertiškumo santykiuose tarp mokytojo ir mokinio, jaučia emocijų ir patirčių įsisąmoninimo poreikį, turi lūkestį geriau pažinti save – jiems aktualios lytiškumo, sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo temos. Jaunuoliai pabrėžė aplinkos palaikymo poreikį ir labai akcentavo lūkesčius dėl egzaminų, dėl rezultatų, jiems norėtųsi kuo mažiau perteklinių lūkesčių ir, galų gale, norėtųsi, kad jie būtų vertinami ne tik už mokymosi rezultatus, tačiau būtų stebimi ir jų asmenybės pokyčiai, rezultatai asmeniniame tobulėjime“, – tyrime atskleistus jaunuolių lūkesčius apibendrina V. Urbis.
Moksleiviai nesulaukia pagalbos dėl stigmų: sunkiausia savivaldybėse
Pasaulio banko atliktų tyrimų metu buvo stebima, kaip dažnai aplinkiniai pastebi jaunuoliams kylančius psichikos sveikatos iššūkius ir kaip jiems padeda juos spręsti. Vis dėlto, tyrimas atskleidė, kad maždaug pusė jaunuolių su savo psichikos sveikatos iššūkiais lieka vieni, ir reikiamos pagalbos artimiausioje mokyklos aplinkoje nesulaukia.
„Mūsų tyrimas parodė, kad dažniausiai pirmieji psichikos sveikatos iššūkius identifikuoja klasės auklėtojai ir tėvai. Ši grupė yra arti mokinių ir iš karto pastebi, jeigu kažkas vyksta ne taip. (…) Maždaug 25 proc. susiduria su iššūkiais, o 12 proc. gauna kažkokią pagalbą iš mokyklos pedagogų, socialinių darbuotojų“, – teigia Pasaulio banko biurokratijos laboratorijos konsultantė Jolanta Blažaitė.
J. Blažaitė pažymi, kad tyrimuose atsiskleidė ir pagrindinė priežastis, kodėl kyla sunkumų išgirsti mokinius ir jiems suteikti reikiamą pagalbą. Tai – stigminės nuostatos, kurių paplitimas visuomenėje tebėra didelis, ir kurios, kaip rodo tyrimai, dažniau sutinkamas tarp vyresnio amžiaus žmonių ir vyrų.
Stigminių nuostatų paplitimas įvertintas atlikus mokyklų, ministerijų, sveikatos biurų ir agentūrų darbuotojų apklausas – tai yra, skirtingų valdymo lygių darbuotojų, kurie turi daugiau ar mažiau artimos įtakos padedant užtikrinti gerą mokinių psichikos sveikatą. Tyrime nustatyta, kad, lyginant su kitomis valdymo grandimis, labiausiai stigminės nuostatos paplitusios tarp savivaldybių darbuotojų, o savivaldybės dažnai yra mokyklų steigėjos ir savininkės.
„Net 83 proc. respondentų teigia, kad jei jų draugai patirtų psichikos sveikatos sunkumų, tai norėtų, kad apie juos niekas nežinotų. Dar 17 proc. sutiko, kad psichikos sveikatos sunkumai yra asmeninės nesėkmės požymis, o tai parodo, kad apie tai kalbėti ne visada norime. Kas mane labiausiai pribloškė – 25 proc. manė, kad asmenys, patiriantys psichikos sveikatos sunkumų, yra pavojingesni nei kiti asmenys. Čia mes kalbame ne apie sunkius ligonius, o žmones, kurie turi nerimą, depresiją, nemigą“, – stebisi J. Blažaitė.
Gyvenimo įgūdžių pamokos visose klasėse turėtų atsirasti iki 2024 metų
2018 metais šalyje pradėtas rengti ugdymo turinio atnaujinimo dokumentas, kuris nusako, ko mokiniai mokysis artimiausią dešimtmetį ar ilgiau, ir kuris šalyse vidutiniškai keičiamas kas 10–12 metų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos Irenos Raudienės teigimu, šiam projektui surinkta ekspertų darbo grupė sutiko, kad psichikos sveikatos tema nepakankamai įtraukta į ugdymo turinį.
„Mus neramino tyrimai, kad mokykloje vaikai jaučiasi nelaimingi, nejaučia bendraamžių palaikymo, didelis patyčių lygmuo, vaikai nepatenkinti savo mokykla, yra nepakankamai aktyvūs fiziškai, o psichotropinių medžiagų vartojimas išlieka aukštas. Į tai reaguodami, ekspertai siūlė į formalų ugdymo turinį įtraukti kompetencijas, kurios padėtų vaikams ugdyti atsaką į šias problemas ateityje. Socialinė, emocinė ir sveikatos kompetencija turi pereiti per visas programas – tai reiškia, kad kiekvienas mokytojas, mokydamas savo dalyko, prisideda prie šios kompetencijos ugdymo“, – sako I. Raudienė.
Taip pat nuspręsta rengti atskirą gyvenimo įgūdžių programą, kuri, po beveik 3 metų rengimo, patvirtinta 2022 metų rugsėjo 30 dieną. Ši programa skirta vystyti mokinių emocinius ir sveikos gyvensenos įgūdžius, išmokti saugoti save ir pasiruošti tvarių ir sėkmingų santykių kūrimui.
Programa bus įgyvendinama nuo ateinančio rugsėjo ir 1–4 klasėse vyks integruotai su kitomis pamokomis, 5 ir 7 klasėms bus skiriama viena savaitinė gyvenimo įgūdžių pamoka. Tikimasi, kad iki 2024 metų visose klasėse galės vykti gyvenimo įgūdžių programos pamokos, tačiau kol kas tam reikalinga užtikrinti reikiamą finansavimą ir specialistų parengimą.
„Kadangi tai yra naujas dalykas, kyla klausimas, kas galės jo mokyti. Jau šiandien turime nemažai pasirengusių mokytojų, kurie turi puikias kompetencijas, tarp kurių – socialiniai pedagogai. Taip pat jau pradėta rengti gyvenimo įgūdžių kvalifikacijos tobulinimo programa mokytojų rengimo centruose Vilniaus universitete ir Vytauto Didžioje universitete, kurie galės parengti dešimties kreditų metų trukmės kvalifikacinę programą, padėsiančią mokytojams įgyti reikiamų kompetencijų“, – teigia I. Raudienė.
Tikisi suaugusių pagalbos, tačiau šie ne visuomet pasiruošę ją suteikti
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė pabrėžia, kad psichikos sveikata nebėra tik sveikatos klausimas. 2021 metų gruodį keturios ministerijos su šešiais socialiniais partneriais pasirašė susitarimą dėl psichikos sveikatos puoselėjimo raštingumo ir stigmos mažinimo klausimais.
Anot jos, kalbant apie psichikos sveikatos sunkumus, jauni žmonės tikisi, kad suaugusieji sureaguos į jų problemas ir padės gauti reikiamą pagalbą, tačiau tam pirmiausia svarbu, kad suaugusieji gebėtų tinkamai sureaguoti.
„Visi jauni žmonės, nesvarbu, ar tai būtų mokykla, ar universitetas, kalba apie normalizavimą. Jie sako – užtenka tylėti apie šias temas, jos yra mūsų gyvenimo dalis, nuo to, kaip mes jaučiamės, priklauso tai, kaip mes mokomės, kaip mums sekasi save realizuoti, bendrauti vieniems su kitais. Jauni žmonės daug mažiau stigmatizuoja save ir kitus. Didžiausias kartų skirtumas yra apie tai, kad jie tikisi ir nori, kad tiek tėvai, tiek mokytojai, dėstytojai, treneriai ir kitų neformalių veiklų vadovai nebeignoruotų, jeigu man blogai, jeigu aš blogai jaučiuosi, kad tiesiog prieitų ir paklaustų, kas yra“, – sako S. Bieliūnė.
Siekiant kurti palankesnę aplinką jaunimo psichikos sveikatai, Sveikatos apsaugos ministerija planuoja vykdyti psichikos sveikatos raštingumo ugdymo ir Psichikos sveikatos ambasadorių programą.
Rūpintis savo psichikos sveikata turėtų tapti kasdieniu įpročiu mums visiems, o susidūrus su sunkumais – įprasta kalbėtis apie tai su artimaisiais, prireikus kreiptis emocinės paramos ar specialistų pagalbos. Deja, ne visada žinome, kaip tai padaryti. Nacionalinėje psichikos sveikatos platformoje pagalbasau.lt pateikiama išsami ir patikima informacija apie psichikos sveikatos sunkumus ir nemokamai prieinamą pagalbą, paslaugas. Joje sukurta ir atskira skiltis jaunimui, išskiriant jiems aktualiausias temas.