Darbo rinka keičiasi: jaunimui iki 29 m. darbovietėje svarbiausias visai ne atlyginimas

Kokie šiandieniniai Lietuvos darbo rinkos iššūkiai, galimybės ir ko galima tikėtis ateityje? Apie tai laidoje „Noriu faktų“ kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.

Rizikas galima paversti stiprybėmis

M. Navickienės teigimu, šiuo metu Lietuva yra virsmo etape ir, tikėtina, dar kurį laiką jame bus.

„Renkamės tolimesnę savo kryptį – ar konkuruoti su kitomis valstybėmis pigia darbo jėga, ar bandyti išsiveržti iš vidutinių pajamų „spąstų“ investuojant į aukštesnę kvalifikaciją, prisitaikant prie skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos“, – aiškino ministrė.

Ji sakė, kad rizikas, kurios priskiriamos Lietuvai (emigracija, visuomenės senėjimas), galime paversti stiprybėmis. Tai reiškia, kad turėtume konkuruoti ne pigesne darbo jėga, bet geresnėmis kompetencijomis. Taip pat prisitraukti daugiau emigrantų. Tendencijos džiugina, kad į Lietuva per keletą pastarųjų metų grįžo daugiau kaip 100 tūkst. išvykusių žmonių.

„Aišku, iššūkių darbo rinkoje yra labai daug – darbo ieško apie 165 tūkst. žmonių. Panašiai, kaip ir praėjusiais metais“, – tikino M. Navickienė.

Užimtumo tarnybos reforma padidino paskatas dirbti

Ministrės teigimu, atlikta Užimtumo tarnybos reforma dabar leidžia paprasčiau atskirti žmones, kurie nėra pasirengę greitai gauti darbo pasiūlymą ir jiems reikalingos socialinės paslaugos (pavyzdžiui, dėl priklausomybės ligų, negalėjimo šeimyninių atsakomybių suderinti su darbu ar dėl gyvenimo nutolusiuose regionuose). Tokių žmonių yra apie 10 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų.

Taip pat reforma paliečia ir žmones, kurie yra pasirengę iškart integruotis į darbo rinką. Pavyzdžiui, jei žmogus dukart atsisako jam tinkamo darbo pasiūlymo, jis braukiamas iš Užimtumo tarnybos sąrašų. Braukiamas ir tada, jei nustatoma, kad jis dirba nelegaliai. Bedarbio išmokos mokamos penkis mėnesius.

„Pastebime, kad vidutiniškai per 3–5 mėnesius žmogus įsidarbina, jei neturi apsunkinimų. Tai nėra tobula sistema, tačiau, ką galėjome padaryti, kad nebūtų paskata būti nedirbančiu, tą ir padarėme”, – pabrėžė M. Navickienė.

Į darbo rinką lengviau įtraukiami ir negalią turintys asmenys. Anksčiau buvo subsidijuojamos tik socialinių įmonių darbo vietos, o dabar subsidijuojamos įmonės ne pagal statusą, o pagal įdarbintus negalią turinčius žmones. Tai padėjo gerokai padidinti dirbančių asmenų, turinčių negalią, skaičių.

Darbuotojų trūkumą skatina spręsti atlyginimų didinimu

Pasak prekybos tinklą „Norfa“ valdančios bendrovės „Rivona“ savininko ir vadovo D. Dundulio, dauguma lietuvių yra darbštūs, siekiantys rezultatų, tačiau yra tokių, kurie net ir už norimą atlyginimą nesidarbina.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad nors jo vadovaujamoje įmonėje ne visi etatai užimti, jiems pavyksta susirasti darbuotojų.

„Visą laiką kartoju – jei mums trūksta darbuotojų, mes mokame per mažą atlygį, o tuos darbuotojus įdarbina konkurentai“, – sako jis.

M. Navickienė teigė palaikanti darbuotojų trūkumo vertinimą per atlyginimo prizmę.

„Tačiau vis dar jaučiasi, kad darbuotojų trūkumo problemą verslas nori spręsti žmonėmis, kurie atvyksta dirbti už mažesnį atlyginimą“, – tvirtino ministrė.

Įmonės mikroklimatas ne mažiau svarbus nei atlyginimas

M. Navickienė sakė, jog apklausus apie 60 tūkst. žmonių, kurie per praėjusius metus įsidarbino per Užimtumo tarnybą, paaiškėjo, kad jaunimui iki 29 metų atlyginimas yra antra priežastis, kodėl jie įsidarbino į tam tikrą darbovietę. Pirmoji – geras kolektyvas, galimybė tobulėti, dirbti hibridiniu būdu.

Tačiau D. Dundulis pastebėjo, kad atlyginimo svarba yra mažesnė, kai šis tarp skirtingų įmonių nežymiai skiriasi. Pavyzdžiui, jei bus nepatogios darbo valandos, tačiau darbdavys mokės 500 eurų daugiau – ta darbo vieta bus patrauklesnė.

Jo teigimu, darbovietėje tvyranti ramybė ir saugumas taip pat yra labai svarbus veiksnys, kodėl darbuotojas joje dirba daug metų.

Aktualėja vyresnių žmonių įtrauktis į darbo rinką

Pastebima, kad taip pat daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurie ir dirba, ir gauna pensiją. Darbo rinkoje tokių darbuotojų šiuo metu yra beveik 80 tūkst.

„Manau, kad mūsų demografinė situacija diktuos tai, kad turėsime mažiau stigmatizuoti vyresnius žmones darbo rinkoje. Džiaugiuosi, kad nemažai jų ateina persikvalifikuoti“, – sako M. Navickienė.

Dabar Užimtumo tarnyboje veikia Regioniniai karjeros centrai (RKC), kuriuose bet kokio amžiaus žmogus gali pasidomėti, kokia specialybė galėtų būti paklausi, bei įgyti naujų tam reikalingų įgūdžių.

„Valstybė investuoja nemažai lėšų tam, kad suteiktų galimybę persikvalifikuoti į aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas. Esu įsitikinusi, kad vyresni žmonės taip pat gali adaptuotis. Ir darbdaviai tą pradeda suprasti – pagal užklausas matome, kad jie neieško tik jaunų žmonių, o vertina žmones, kurie dirba“, – teigė ministrė.

D. Dundulis taip pat patikina, kad, lyginant su Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, dabar vyresniems žmonėms yra žymiai lengviau persikvalifikuoti.

Apie ateities darbo vietas svarbu galvoti jau dabar

Į svarstymus apie keturių darbo dienų savaitę M. Navickienė kol kas žvelgia atsargiai.

„Tikiu trišaliais susitarimais – vyriausybės, darbdavių, darbuotojų. Mums pavyko susitarti, kokia bus minimali mėnesinė alga, tačiau dėl keturių darbo dienų savaitės girdžiu ir nuomonių „už“, ir kategoriškų „prieš“. Tokioje poliarizacijoje, kai nesame subrendę pokyčiui, šis sprendimas būtų per ankstyvas“, - sako ji.

M. Navickienė pasakoja, kad tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos tarybose yra keliami klausimai, kaip atrodys ateities darbo rinka ir ką galima padaryti, kad valstybių potencialas tik augtų.

„Mes visi turime galvoti apie kvalifikacijos kėlimą ir pasistengti, kad perėjimas prie ateities darbo vietų jau šiandien būtų užprogramuotas darbotvarkėje“, - sako ji.

D. Dundulis patikina, kad verslas susitvarkys su visais skaitmenizacijos ir darbo pokyčių keliamais iššūkiais.

„Jei paslauga reikalinga – atsiras ir darbuotojas. O kai sandėliuose prekės bus surinkinėjamos be žmogaus pagalbos, žmonės dirbs operatoriais, kad jiems nereikėtų prekių kilnoti“, - sako jis.