Būtent dėl to, jog nėra abejingi globos namuose augantiems vaikams, jie ir prisijungė prie iniciatyvos „Misija Laplandija“ bei lydėjo šimtą vaikų pas Kalėdų Senelį.
Ankstyvą rytą į Vilniaus oro uostą atvykę broliai nieko nelaukę ėmė sveikintis su vaikais, ragino juos dainuoti kalėdines dainas, ploti bei šokti. Juk portalas DELFI bei lietuviška įmonė NORFA padovanojo jiems visiems nepamirštamą bei įspūdžių kupiną kelionę į Laplandiją pas Kalėdų Senelį.
Broliai nebuvo vieninteliai garsūs asmenys, lydėję vaikus. Prie jų prisijungė ir Vidas Bareikis bei Orijus Gasanovas. Visi jie – Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamos iniciatyvos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai.
Ankstyvą pirmadienio rytą prasidėjusi kelionė visiems jos dalyviams padovanojo daugybę įspūdžių.
Pirmiausia visi vaikaibei gerumo ambasadoriai buvo perrengti specialiais drabužiais, apsiavė specialią avalynę ir išvyko pasivažinėti elnių traukiamomis rogėmis. Elnių fermoje, kurioje lankėsi „Misija Laplandija“ dalyviai, jų auginama net šešiasdešimt.
Beje, įdomu tai, jog, anot vietinių, visi Suomijoje gyvenantys elniai turi savo savininkus. O kaip gi atskirti savąjį elnią, jei jis gyvena miške? „Vos gimę elniai pažymymi išskitinėmis žymelėmis ausyse. Tai daroma peiliu, tačiau gyvūnams visiškai neskauda“, – pasakojo po pasivažinėjimo su elniais sušilti pakvietęs ten dirbantis laplandietis.
Tokie elniai, kurie traukia roges, gyvena apie dvidešimt metų. Laisvėje elniai išgyvena trumpiau – apie 15 metų. Kodėl šis amžius taip skiriasi? „Todėl, kad dirbantys elniai yra gerai prižiūrimi, turi gerą darbą bei jiems suteikiama pakankamai poilsio“, – įvardijo elnius auginantis vietinis.
Dienos metu „Misija Laplandija“ dalyviai patyrė ir daugiau įspūdžių: pasivažinėjo haskių traukiamomis rogėmis, apsilankė Kalėdų Senelio kaimelyje bei susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite.
– Broliai, ar savo galvoje iš anksto piešėte įspūdžius, kuriuos patirsite šios kelionės metu?
Remigijus: Stengiausi nieko neįsivaizduoti, nes turiu patirties, jog tokie įsivaizdavimai atneša nusivylimų. Dėl to tiesiog nieko nesitikėjau, per daug neklausinėjau ir neieškojau informacijos internete. Norėjau viską tiesiog pats patirti.
Algirdas: Važiuodamas į oro uostą tikėjausi ten sutikti daug draugų iš globos namų. Taip ir įvyko. Nors kitaip nei galvojau – pažįstamų vaikų buvo daug daugiau nei tikėjausi. Tai buvo labai malonu (šypteli).
Antra – tikėjausi susipažinti su naujais žmonėmis. Taip ir įvyko. Radau naujų draugų. Iki šiol nesibičiuliavome su Panevėžio globos namais, bet kelionės metu susibendravome ir susitarėme ten nuvykti. Tokie momentai labai malonūs.
Pačioje kelionėje taip pat buvo netikėtumų. Tikėjausi, kad bus daug šalčiau, bet vos nuvykę gavome specialius drabužius. Jie tikrai šilti, tad ir tas šaltis nebuvo toks didelis, kokį įsivaizdavau.
Pasivažinėjimo elnių traukiamose rogėse akimirkos:
– Visos kelionės metu su Jumis buvo vienas berniukas. Kas jis?
Remigijus: Pasiėmėme jį kartu su savimi. Klaidą pažįstame jau seniai, nuo tada, kai jis atėjo į globos namus. Buvo mažas, dar nėjo į mokyklą, bet buvo labai drąsus, savimi pasitikinti. Iš karto su juo susidraugavome.
Alytaus vaikų globos namai laimėjo galimybę į kelionę išsiųsti dešimt auklėtinių, todėl mes nusprendėme, kad galime pasiimti ir vienuoliktą (nusijuokė).
– Pirmą kartą viešėjote pas Kalėdų Senelį. Tai ar tikra ta Senelio barzda?
Algirdas: Ji tokia didžiulė ir neįtikėtina, kad kyla klaustukų (juokiasi). Bet įspūdinga ne tik barzda, jis ir pats labai įspūdingas, jo aura tokia didelė ir lyg kažkur nubloškianti. Viena jį matyti nuotraukoje ir visai kas kita - gyvai. Kai pamatėme jį, nekilo abejonių, kad tai Kalėdų Senelis, nes jis ne koks menkutis žmogus, jis galingas ir su didžiule stebuklinga aura.
Remigijus: Šis Kalėdų Senelis žinomas ne tik Suomijoje, bet ir visame pasaulyje, todėl jį kartais galima pamatyti ir per televiziją. Buvau jį matęs anksčiau, todėl nebuvo netikėtumo žvelgiant į jo aprangą ar barzdą. Žinojau, kaip jis atrodys, tačiau jį pamatyti ne televizijos ekrane, o gyvai – ypatingas jausmas.
Manau, kad ir vaikams jis paliko didžiulį įspūdį.
– Po apsilankymo pas Kalėdų Senelį, turėjote laisvo laiko. Ką nuveikėte?
Algirdas: Vaikščiojomės po kalėdinį kaimelį: dairėmės ir akimis gėrėme įspūdžius. Tik vėliau supratau, kad net nepasidariau nuotraukų, todėl liko tik įspūdžiai.
Bet spėjome ir su vaikais pabūti – paslidinėjome kartu nuo kalniuko. Ne ant rogučių, bet paslidinėjome. Na, galbūt galima sakyti, kad aš kiek pasivarčiau (juokiasi).
– Ar ši kelionė grąžino Jus į vaikystę?
Remigijus: Tikrai grįžau į vaikystę. Viskas lyg patirta ir matyta, bet lyg ir ne. Kažkur ši Kalėdų pasaka buvo matyai: filmuose ar reklamose (šypsosi).
– Kelionės metu važinėjomės elnių traukiamomis rogėmis, vėliau persėdome į tas, kurias traukė haskiai, o vakarop aplankėme ir patį Kalėdų Senelį. Jei galėtum pasirinkti – kurį iš šių trijų dalykų dar kartą pakartotum?
Algirdas: Labai sunku pasirinkti! Juk kiekvienas dalykas yra įspūdingas (nutyla ir susimąsto). Nors ypatinga buvo ir ta vieta, kurioje pietavome, kur mus aplankė Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir pats Kalėdų Senelis.
Buvo labai jauku, nes Prezidentė kaip mama aptarnavo visus vaikus. O visi vaikai, nors ir iš skirtingų globos namų, susėdo prie bendrų stalų kaip šeima. Tavo išvardintuose pasirinkimuose šios vietos nebuvo, tačiau, mano akimis, ši dienos akimirka buvo ypatingiausia.
Remigijus: Jei šio klausimo paklaustum kelis kartus, tai vieną kartą atsakyčiau, jog grįžčiau pas Kalėdų Senelį, vėliau pas haskius, trečią kartą įvardyčiau elnius. Visur buvo vienodai smagu.
Nors aš pritariu broliui, jaukiausia akimirka buvo ta, kai susėdome kaip šeima prie vieno stalo, lyg per Kūčias. Ir visai nesvarbu, kad vaikai buvo iš skirtingų globos namų, visi kartu dainavo ir atrodė labai gražiai, labai šeimyniškai. To trūksta.
Prezidentė buvo labai motiniška – visais pasirūpino, pabendravo.
– Esate iniciatyvos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai, tad jau ne kartą esate bendravę su D. Grybauskaite. Ar ji visada būna tokia rūpestinga?
Remigijus: Ji daug nuoširdesnė nei per televiziją rodo. Kai išsijungia kameros, ji labai nuoširdi. Matyt, reikia laikytis etiketo.
Algirdas: Aš ją pažįstu tokią, kokia ji buvo čia. Pažįstu ir visiškai kitokią, bet ne blogąja prasme, pridėčiau daugiau gražių epitetų. Tai žmogus, su kuriuo lengva bendrauti. Beje, ji mėgsta gerą humorą.
Žvelgiu į ją su didžiule pagarba, tačiau su ja taip pat ir labai smagu.
Į kelionę vyko vaikai iš Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“, Tauragės „Šaltinėlio“, Kuršėnų vaikų globos namų, Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“, Marijampolės vaiko tėviškės namų, Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų, Aulelių vaikų globos namų, Šalčininkų rajono ir Alytaus vaikų globos namų, Telšių bendruomeninio pagalbos centro vaikams.
Vaikai buvo atrinkti pagal mokymosi rezultatus, gerą elgesį, aktyvumą. Taip pat pirmenybė teikta tiems, kurie, tikėtina, Kalėdoms nebus pasiimti į šeimas.
Kelionės įspūdžiai – nuotraukų galerijoje: